11529/04

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA BASKIEN PRIES LIETUV (Pareiskimo Nr. 11529/04) SPRENDIMAS STRASBRAS 2007 m. liepos 24 d. Byloje Baskien pries Lietuv Europos mogaus Teisi Teismas (antrasis skyrius) posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks F. TULKENS, teisj A. B. BAKA, I. CABRAL BARRETO, V. ZAGREBELSKY, A. MULARONI, D. JOCIENS, D. POPOVI ir skyriaus kanclers S. DOLL�, po svarstymo udarame posdyje 2007 m. liepos 3 dien skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos piliet Aldona Baskien, kuri Teismui pateik pareiskim (Nr. 11529/04) pries Lietuvos Respublik pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. 3.* Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 4. Pareiskja teig, kad paeidiant Konvencijos 6 straipsn ji neturjo teiss teism, nes po ilgai trukusio proceso nebuvo priimtas sprendimas dl jos civilinio ieskinio. Ji taip pat skundsi, kad buvo paeistas ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimas. 5. 2006 m. birelio 15 d. Teismas nusprend perduoti pareiskim Vyriausybei. Taikydamas Konvencijos 29 straipsnio 3 dal Teismas nutar is karto sprsti dl pareiskimo priimtinumo ir esms. FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS * Pastaba. Numeracija palikta pagal original. 6. Pareiskja gim 1952 m. ir gyvena Siauliuose. 7. Pagal 1995 m. rugsjo 27 d. teismo nutartimi patvirtint pareiskjos ir jos buvusio sutuoktinio taikos sutart dl santuokinio turto pasidalijimo, pareiskjai asmenins nuosavybs teismis atiteko dalis dviej bendrovi akcij, priklausiusi jos sutuoktiniui. 8. 1996 m. gegus 17 d. pareiskja pareisk civilin ieskin reikalaudama, kad jai bt priteista vienos is bendrovi akcij vert. 9. 1996 m. rugsjo 6 d., nagrindamas pareiskjos byl, Siauli miesto apylinks teismas nustat tam tikrus nusikaltim, kuriuos tariamai padar sios bendrovs direktorius ir vyriausiasis buhalteris, poymius. Konkreciai jie buvo tariami svetimo turto issvaistymu ir sukciavimu (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 274 straipsnio 2 dalis ir 275 straipsnio 1 dalis). Teismas nutar, kad siomis aplinkybmis: ,,nemanoma nustatyti ieskinio kainos; todl [pareiskjos] civilinis ieskinys perduotinas nagrinti baudiamojoje byloje." 10. 1996 m. spalio 10 d. pareiskja buvo pripainta nukentjusija sioje baudiamojoje byloje. 11. 1996 m. lapkricio 18 d. ji buvo pripainta civiline ieskove sioje baudiamojoje byloje. 12. 1997 m. sausio 20 d. kelios baudiamosios bylos, iskeltos bendrovs direktoriui, buvo sujungtos vien. 13. 1997 m. birelio 25 d. buvo paskirta ekspertiz. Ji buvo ubaigta 1997 m. spalio 17 d. 14. Nenustatytu metu pareiskja pareikalavo iskelti baudiamj byl direktoriui ir kitiems bendrovi darbuotojams, teigdama, kad jie suklastojo paymas apie jos buvusiam sutuoktiniui priklausiusi akcij skaici ir vert. 1997 m. gruodio 5 d. prokuratra atmet pareiskjos prasym. 15. 1998 m. sausio 13 d. buvo patvirtinta kaltinamoji isvada bendrovi direktoriui ir kitiems trims kaltinamiesiems. Pirminiai kaltinimai svetimo turto issvaistymu ir sukciavimu buvo papildyti kaltinimais dokument klastojimu bei aplaidiu buhalterins apskaitos tvarkymu (atitinkamai tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 207 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnis). 16. 1998 m. vasario 17 d. kaltinamieji buvo atiduoti teismui. 17. Teismo posdiai, numatyti 1998 m. balandio 7 d. ir gegus 18 d., atidti teisiamj prasymu. 18. 1998 m. birelio 18 d. teismas paskyr dar vien ekspertiz. Ji buvo ubaigta 1999 m. gruodio 29 d. 19. 2000 m. kovo 27 d. ir birelio 12 d. teismo posdiai buvo atidti dl teisiamj ligos. 20. 2000 m. rugsjo 6 ir 7 d., spalio 25 d., lapkricio 27 d., gruodio 14 d. ir 2001 m. sausio 23 d. teismo posdiai is dalies atidti dl to, kad neatvyko kai kurie liudytojai. Teismas apklaus atvykusius liudytojus ir kit posd nurod atvesdinti neatvykusius liudytojus. 21. 2001 m. vasario 21 d. teismo posdis buvo atidtas dl teisjo ligos. 22. 2001 m. gegus 27 d. teismo posdis vl buvo atidtas dl to, kad neatvyko kai kurie liudytojai. 23. 2001 m. gegus 30 d. teismo posdis vl buvo atidtas, nes dl ligos neatvyko vienas teisiamj. 24. 2001 m. birelio 27 d. prokuratros prasymu buvo paskirta dar viena ekspertiz. 25. 2001 m. spalio 4 d. raste prokuratrai Siauli miesto apylinks teismas pabr, kad procesas usits pernelyg ilgai dl netinkamo ikiteisminio tyrimo. 26. 2002 m. sausio 29 d. Siauli miesto apylinks teismas nusprend pareiskj isbraukti is civilini ieskov sraso. Pareiskja gincijo s sprendim, bet teismai nepatenkino jos skund, teigdami, kad statymuose nenumatyta galimyb sksti tok sprendim. 27. 2002 m. vasario 18 d. Siauli miesto apylinks teismas pripaino teisiamuosius kaltais. 28. 2002 m. gegus 28 d. rastu Auksciausiasis Teismas nurod pareiskjai, kad si turt sksti 2002 m. vasario 18 d. nuosprend. 29. 2002 m. liepos 1 d. pareiskja papras atnaujinti skundo dl jos isbraukimo is civilini ieskov sraso pateikimo termin. 30. 2002 m. birelio 11 d. Siauli miesto apylinks teismas patenkino jos prasym. Konstatuota, kad teismai suklydo, pasakydami, kad statymai nenumato galimybs sksti tokius sprendimus. 31. 2002 m. birelio 19 d. pareiskja pateik skund, kuriame gincijo 2002 m. sausio 29 d. sprendim ir 2002 m. vasario 18 d. nuosprend. 32. 2002 m. liepos 5 d. Siauli miesto apylinks teismas atsisak priimti pareiskjos skund. Teismas pabr, kad pareiskja nra proceso dalyv, todl neturi teiss sksti 2002 m. vasario 18 d. nuosprendio. Be to, teismas nusprend, kad pareiskja praleido apskundimo termin be svarbios prieasties. 33. T paci dien pareiskja apskund s teismo sprendim. 34. 2002 m. liepos 25 d. Siauli apygardos teismas patenkino pareiskjos skund. Teismas atnaujino termin skundui dl 2002 m. vasario 18 d. nuosprendio paduoti. Buvo pabrta inter alia, kad teismai, atsisakydami priimti pareiskjos skund, nepagrstai apribojo jos teises. 35. 2002 m. rugpjcio 2 d. Siauli apygardos teismas panaikino 2002 m. sausio 29 d. sprendim, pagal kur pareiskja prarado civilins ieskovs status. Buvo pabrta, kad gincijamas sprendimas paeid pareiskjos teises. 2002 m. vasario 18 d. nuosprendis taip pat buvo panaikintas, o byla buvo grinta nagrinti is naujo. 36. Teismo posdis, paskirtas 2002 m. spalio 8 d., buvo atidtas, nes neatvyko vienas teisiamj, kai kurie liudytojai ir gynjas. 37. 2002 m. lapkricio 11 d. teismo posdis vl buvo atidtas dl to, kad apie posd nepranesta vienam teisiamj. 38. Pagal pareiskjos skund dl Siauli miesto apylinks teismo veiksm Siauli apygardos teismas atliko patikrinim. 2002 m. lapkricio 27 d. rastu Siauli apygardos teismas informavo pareiskj, kad Siauli miesto apylinks teismas nesim vis reikiam priemoni greitam procesui utikrinti. 39. 2003 m. sausio 3 d. Siauli miesto apylinks teismas prim nuosprend, pripaindamas teisiamuosius kaltais dl dokument klastojimo ir aplaidaus buhalterins apskaitos tvarkymo, taciau isteisino dl pirmini kaltinim svetimo turto issvaistymu ir sukciavimu. 40. Tuo paciu nuosprendiu teismas nusprend pareiskjos civilin ieskin ,,palikti nenagrint". Teismas pabr, kad teisiamieji nebuvo nei kaltinami, nei teisiami u nusikaltimus, galjusius padaryti al pareiskjos kaip akcininks interesams. Jis paaiskino, kad pareiskjai kaip akcininkei nepriklaus jokia udarosios akcins bendrovs turto dalis. Tik sios bendrovs likvidavimo metu, atsiskaitant su buvusiais akcininkais, pareiskja bt gijusi teis bendrovs turt. Jis pabr, kad pareiskja turjo galimyb skstis civilinio proceso tvarka. Teismas nusprend, kad ,,pareiskja sioje byloje nelaikytina nukentjusija ir civiline ieskove". 41. Pareiskja pateik apeliacin skund, kuriame teig, kad patyr didiul materialin ir moralin al, ypatingai dl to, kad bylos nagrinjimas usits beveik septynerius metus. Ji pakartotinai teig, kad baudiamoji byla iskelta jos civilinio ieskinio pagrindu ir kad ji buvo pripainta nukentjusija ir civiline ieskove. 42. 2003 m. kovo 12 d. Siauli apygardos teismas atmet pareiskjos apeliacin skund. Teismas paymjo: ,,Nukentjusioji Baskien dalyvavo teisminiame bylos nagrinjime per vis bylos nagrinjimo laik; turjo galimyb [inter alia] pareiksti civilin ieskin, pateikti rodymus dl jo pagrstumo ir dydio. Taciau <...> civilinio ieskinio pareiskimas pats savaime negali suponuoti teismui pareigos privalomai ieskin patenkinti. <...> Pirmosios instancijos teismas pagrstai nurods, kad nukentjusiajai teis bendrovs turto dal u jai priklausancias akcijas atsiranda tik esant slygoms, nurodytoms Akcini bendrovi statyme, jos reikalavimo nepatenkino, nurods, kad ji savo kaip akcininks paeistas turtines ir neturtines teises gali ginti civilinio proceso statymo nustatyta tvarka. <...> Priimdamas <...> nuosprend, teismas privalo issprsti civilinio ieskinio klausim. Patenkinti civilin ieskin galima tik [primus apkaltinamj teismo nuosprend], ir tik tuomet, kai teismas prieina isvad, kad civiliniam ieskovui padaryta materialins alos ir tarp sios atsiradusios alos ir nusikaltimo, kur padar kaltu pripaintas nuteistasis, yra prieastinis rysys. <...> N vienam is kaltinamj nebuvo pateikti kaltinimai nusikalstama veika, kuria galjo bti padaryta ala [pareiskjai]. <...> Ar buvo paeistos [pareiskjos] kaip akcij turtojos nuosavybs teiss � nra sios baudiamosios bylos nagrinjimo objektas. Tai civilins teiss reguliavimo dalykas ir turi bti sprendiamas tik civilinio proceso statymo nustatyta tvarka." 43. Teismas taip pat paymjo, kad bylos nagrinjimas buvo nepagrstai ilgas ir tuo buvo paeistas Baudiamojo proceso kodekso 18 straipsnis, Konstitucija ir Europos mogaus teisi konvencija. Taciau teismas, konstatavs s paeidimo fakt, nusprend, kad ,,esamo proceso statymo paeidimo pasalinti sioje bylos nagrinjimo stadijoje negali". T paci dien siteisjo 2003 m. sausio 3 d. nuosprendis. 44. Pareiskja pateik kasacin skund, kuriame teig inter alia, jog teismai nepateik teisiamiesiems papildom kaltinim klastojimu, dl ko bt buvs priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir patenkintas pareiskjos civilinis ieskinys. Pareiskja taip pat teig, kad proceso trukm buvo pernelyg ilga. 45. 2003 m. spalio 7 d. Auksciausiasis Teismas atmet pareiskjos kasacin skund. Teismas konstatavo, kad prokuratra pagrstai atsisak kaltinamiesiems pateikti papildomus kaltinimus, nes nenustat nusikaltim, kuriuos nurod pareiskja, poymi. 46. Dl pareiskjos civilinio ieskinio Auksciausiasis Teismas paymjo, kad pareiskjos teis tam tikr akcij skaici nebuvo gincijama. Teismas taip pat nustat, kad kaltinamj isduotose paymose buvo nurodyti netiksls ir neatitinkantys bendrovs stat duomenys apie pareiskjai priklausiusi akcij skaici ir vert. Taciau teismas padar isvad, kad tuo nebuvo suvarytos pareiskjos kaip akcininks teiss, padaryta materialins ar moralins alos. Auksciausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad tokiomis aplinkybmis nebuvo pagrindo pareiskj pripainti civiline ieskove. 47. Galiausiai, Auksciausiasis Teismas pritar apeliacins instancijos teismo isvadai dl proceso trukms. Taciau teismas pabr, kad ilga proceso trukm buvo pagrstai nepripainta ,,esminiu Baudiamojo proceso kodekso paeidimu", nes pripainus j esminiu ir panaikinus nuosprend bylos nagrinjimas utrukt dar ilgiau. 48. Pareiskja naujo civilinio ieskinio nepareisk. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 49. Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta: ,,Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism." 50. Baudiamojo proceso kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegus 1 d.) 60 straipsnyje numatyta, kad asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta fizins, turtins ar moralins alos, pripastamas nukentjusiuoju. Baudiamojo proceso kodekso 61 straipsnyje numatyta, kad pilietis, kuris dl nusikaltimo turjo materialins alos ir pareisk reikalavim j atlyginti, pripastamas civiliniu ieskovu. Pagal Kodekso 66 straipsn asmuo, pareisks civilin ieskin baudiamojoje byloje, turi teis pareiksti civilin ieskin civilinio proceso tvarka. 51. Baudiamojo proceso kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegus 1 d.) 18 straipsnyje nustatyta, kad bylos privalo bti istirtos ir isnagrintos teisme per kiek manoma trumpesn laik. 52. Pagal Civilinio kodekso (sigaliojusio nuo 2001 m. liepos 1 d.) 6.272 straipsnio 1 dal gali bti pareiskiamas civilinis ieskinys dl turtins ir neturtins alos, atsiradusios dl ikiteisminio tyrimo pareign ar teismo neteist veiksm baudiamojoje byloje, atlyginimo. Si nuostata numato alos atlyginim u neteist nuteisim, neteist sulaikym, ar sumim, neteist procesins prievartos priemoni pritaikym ar neteist administracins nuobaudos paskyrim. Vadovaujantis vidaus teism praktika (anksciausi sprendim siuo klausimu prim Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birelio 7 d.), si nuostata taip pat suteikia galimyb reikalauti alos atlyginimo dl pernelyg ilgo baudiamojo proceso. Mintame sprendime Vilniaus apygardos teismas vertino baudiamojo tyrimo veiksmingum Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies poiriu. 53. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjcio 19 d. konstatavo: ,,<...> asmuo pagal Konstitucij turi teis reikalauti neteistais valstybs institucij, pareign veiksmais padarytos alos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas alos atlyginimo atvejis jokiame statyme nra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetencij sprendiantys tokias bylas, turi konstitucinius galiojimus atitinkam alos atlyginim priteisti, tiesiogiai taikydami Konstitucij <...>, bendruosius teiss principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt." TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO 54. Pareiskja skundsi dl to, kad teismas atsisak issprsti jos civilin ieskin po beveik septynerius metus ir penkis mnesius trukusio nagrinjimo. Ji nurod Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje numatyta: ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig <...> klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik < ...> isnagrint <...> teismas." A. Priimtinumas 1. Dl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo 55. Vyriausyb argumentavo, kad klausimai, kuriuos sprend baudiamj byl nagrinj teismai, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo susij su pareiskjos civilinio pobdio teismis ar pareigomis. 56. Pareiskja teig, kad ji siek apginti savo kaip akcininks teises pirmiausia pateikdama civilin ieskin, o vliau dalyvaudama kaip civilin ieskov baudiamojoje byloje. 57. Teismas laikosi pozicijos, kad civilin salis baudiamojoje byloje gali reikalauti bti pripainta Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimo auka (r., pvz., Berger v. France, no. 48221/99, 2002-12-03). Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad procesai, susij su akcij verts kompensavimu, patenka 6 straipsnio 1 dalies civilinio pobdio aspekt (r., pvz., Bakiyevets v. Russia no. 22892/03, 2006-06-15) Dl to Teismas sprs, ar konkreti baudiamoji byla, kurioje pareiskja dalyvavo kaip civilin ieskov, buvo susijusi su jos civilinio pobdio teisi ir pareig klausimo issprendimu. 58. Teismas paymi, kad pareiskja pirmiausia pareisk civilin ieskin siekdama akcij verts kompensavimo (r. 8 punkt pirmiau). Vidaus teismai savo, o ne pareiskjos, iniciatyva perdav jos civilin ieskin nagrinti baudiamojoje byloje, iskeltoje 1996 m. rugsjo 6 d. (r. 8 ir 9 punktus pirmiau). Vliau vidaus teismai pripaino pareiskj civiline ieskove baudiamojoje byloje ir islaik si procesin padt � nors ir ne be priestaravim � viso proceso metu, t. y. iki galutins Auksciausiojo Teismo nutarties priimtos 2003 m. spalio 7 d. (r. 40�43 ir 46 punktus pirmiau). Siomis aplinkybmis ir atsivelgiant tai, kad aiskinti ir taikyti vidaus teis yra pirmiausia vidaus teism kompetencija, Teismas daro isvad, kad gincijamas procesas buvo pakankamai glaudiai susijs su pareiskjos civilinio pobdio teismis Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies poiriu. 2. Dl vidaus priemoni panaudojimo 59. Vyriausyb laiksi pozicijos, kad jei pareiskja man, jog proceso trukm buvo pernelyg ilga, ji galjo teismui pareiksti ieskin dl alos atlyginimo civilinio proceso tvarka pagal Civilinio kodekso, sigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., 6.272 straipsn. Siuo atvilgiu Vyriausyb nurodo Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birelio 7 d. sprendim, kuriuo buvusiam tariamajam pagal si nuostat buvo priteistas alos atlyginimas dl pernelyg ilgos baudiamosios bylos trukms. 60. Be to, Vyriausyb rmsi Konstitucinio teismo 2006 m. rugpjcio 19 d. nutarimu, kuriame buvo pripainta, bendroji teis alos, atsiradusios dl neteist valstybs institucij veiksm, atlyginimo, net jei nra specialaus teisinio pagrindo. Vyriausyb taip pat pakartotinai teig, kad Konvencija yra tiesiogiai taikoma Lietuvos teiss sistemoje ir kad pareiskja galjo tiesiogiai ja remtis. 61. Galiausiai, pasisakydama dl vidaus teism sprendim sioje byloje, Vyriausyb pabr, kad teismai aiskiai pripaino ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo paeidim. Taigi pareiskja turjo galimyb reikalauti alos atlyginimo remdamasi teism isvadomis. Vyriausyb teig, kad, atsivelgiant tai, jog pareiskja nepanaudojo nei vieno anksciau mint teisini bd, jos skundas yra atmestinas dl vidaus teisini gynybos priemoni nepanaudojimo vadovaujantis Konvencijos 35 straipsnio 1 dalimi. 62. Pareiskja nepasisak siuo klausimu. 63. Teismas pakartoja, kad skund pateikimas Teismui yra papildomas nacionalini mogaus teisi apsaugos sistem mechanizmas. Sis subsidiarusis pobdis tvirtintas Konvencijos 13 straipsnyje ir 35 straipsnio 1 dalyje (r. Scordino v. Italy (No. 1) [GC], no. 36813/97, � 140, ECHR 2006). 64. Konvencijos 35 straipsnio 1 dalies taisykl yra pagrsta 13 straipsnyje tvirtinta prielaida (su kuria ji yra glaudiai susijusi), kad Konvencijoje tvirtint asmens teisi paeidimo atveju yra prieinama veiksminga vidaus teisins gynybos priemon (r. be kit saltini Scordino, minta pirmiau, � 141; taip pat r. Kudla v. Poland [GC], no. 30210/96, � 152, ECHR 2000-XI). 65. Nepaisant to, Konvencijos 35 straipsnio 1 dal privalo bti panaudotos tik tos teisins gynybos priemons, kurios yra susijusios su tariamais paeidimais ir tuo paciu metu yra prieinamos bei pakankamos. Tokios priemons turi bti prieinamos ne tik teoriskai, bet ir praktiskai (r. inter alia Scordino, minta anksciau, � 142; Vernillo v. France, 1991-02-20, Series A Nr. 198, 11�12 p., � 27; Dalia v. France, 1998-02-19, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 87�88, � 38; Mifsud v. France (dec.) [GC], no. 57220/00, ECHR 2002-VIII). 66. Teismas toliau paymi, kad tikinti Teism, jog teisins gynybos priemons buvo veiksmingos, yra Vyriausybs, teigiancios, kad nebuvo panaudotos teisins gynybos priemons, pareiga. Be to, ar turjo bti panaudotos vidaus priemons, paprastai sprendiama atsivelgiant pareiskimo pateikimo Teismui dat (r. Baumann v. France, no. 33592/96, � 47, 2001-05-21; Scordino, minta pirmiau, � 144; Grizincic v. Slovenia no. 26867/02, � 99, 2007-05-03). 67. Sioje byloje Teismas pirmiausia sprs, ar vidaus teism isvados dl proceso trukms laikytinos aiskiu ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo paeidimo pripainimu. Siuo atvilgiu Teismui kyla abejoni. Teismas paymi, kad btent Auksciausiasis Teismas nebuvo pasirengs pernelyg ilg bylos nagrinjim pripainti vieno is esmini baudiamojo proceso element paeidimu. Siuo atvilgiu Auksciausiasis Teismas pabr, kad panaikinus emesniojo teismo nuosprend bylos nagrinjimas utrukt dar ilgiau (r. 43 ir 47 punktus pirmiau). Netgi manydamas, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimas buvo pripaintas, Teismas pastebi, kad vidaus teismai nenurod galimybs gauti alos atlyginim. Dl to kyla antrasis klausimas, kur sprs Teismas � ar pareiskja turjo koki nors galimyb gauti alos atlyginim. 68. Teismas primena savo isvad bylose Simonavicius pries Lietuv (Nr. 37415/02, �� 32�35, 2006-0627) ir Kuvikas pries Lietuv (Nr. 21837/02, �� 41�45, 2006-06-27), kuriose jis vertino Vyriausybs nurodyt priemon � alos atlyginimo reikalavim pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn � ir padar isvad, kad ji neatitiko ,,veiksmingumo" reikalavimo. Be to, Teismas pastebi, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birelio 7 d. sprendime, kur Vyriausyb nurod kaip 6.272 straipsnio taikymo pavyzd, baudiamosios bylos nagrinjimo trukm buvo vertinama Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies, o ne 6 straipsnio 1 dalies poiriu. 69. Teismas nemato prieasci siuo atveju nukrypti nuo savo ankstesns praktikos. Ypac Teismas primena, kad Vyriausybs silyta priemon grindiama Civilinio kodekso, sigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., nuostata, tuo tarpu, kai pirmasis atitinkamos vidaus praktikos pavyzdys siuo atvilgiu atsirado nuo 2005 m. birelio mn. Nra poymi, kad tokia priemon � netgi teoriskai � buvo prieinama pareiskjai didij proceso dal sioje byloje, iskeltoje 1996 m. gegus 17 d. Be to, nebuvo parodyta, kad naujojo Civilinio kodekso 6.272 straipsnis galjo bti taikomas atgaline data delsimams iki jo sigaliojimo (r. sprendim Simonaviciaus byloje, mint pirmiau, ibid.). 70. Dl Vyriausybs argumento, kad pareiskja galjo pareiksti ieskin dl kompensacijos u laikotarp nuo 2001 m. liepos 1 d., Teismas paymi, kad sio pareiskimo pateikimo metu ir iki 2005 m. birelio mn. nebuvo vidaus teiss ar praktikos, patvirtinancios, kad Civilinio kodekso 6.272 straipsnis galt bti teisins gynybos priemon paeidus ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavim. Vyriausyb nepateik ir joki vlesni (po 2005 m. birelio mn.) sios nuostatos taikymo pernelyg ilgos proceso trukms atveju pavyzdi. 71. Teismas patvirtina savo pozicij, kad statym leidjui primus nauj vidaus teisins gynybos priemon, Teismas tinkamai atsivelgs tokios priemons reiksm inter alia palikdamas valstybei placi vertinimo laisv tvarkyti siuos klausimus bdu, atitinkanciu jos teisin sistem ir tradicijas (r., pvz., Scordino, mint pirmiau, � 189). 72. Vis dlto sio pareiskimo pateikimo metu Lietuvoje to dar nebuvo. Siuo atvilgiu yra reiksmingi trys elementai: a) specialios statymo nuostatos, numatancios alos atlyginimo galimyb dl per ilgo proceso, nebuvimas, b) Civilinio kodekso 6.272 straipsnio, numatancio valstybs deliktin atsakomyb, bendrasis pobdis, c) teism praktikos, patvirtinancios tos nuostatos taikym bylose dl per ilgos proceso trukms, trkumas. 73. Siomis aplinkybmis Teismas ir toliau nra sitikins, kad galimyb reikalauti alos atlyginimo dl pernelyg ilgos proceso trukms pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn jau � sio pareiskimo pateikimo metu � buvo gijusi pakankam teisin tikrum, kad bt privalomas jos panaudojimas pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal (r. mutatis mutandis Jakubowska v. Luxembourg (dec.), no. 41193/02, 2006-09-28; taip pat r., a contrario, Charzynski v. Poland no. 15212/03, � 41, 2005-03-01). 74. Galiausiai, nors Vyriausyb teig, kad pareiskja galjo pareiksti ieskin, remdamasi bendrais teiss principais, Konstitucija ar Konvencija, ji nepateik joki rodym, kad parodyt, jog tokia priemon tikrai galjo bti skminga, ypac iki Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjcio 19 d. nutarimo. B. Atitiktis 6 straipsnio 1 daliai 75. Vyriausybs poiriu, pareiskjai nebuvo klici pareiksti atskir civilin ieskin netgi baudiamosios bylos nagrinjimo metu. Taciau Vyriausyb pripaino, kad vidaus institucijos savo iniciatyva iskl baudiamj byl pareiskjos 1996 m. gegus 17 d. pareiksto civilinio ieskinio pagrindu. Dar Vyriausyb teig, jog vidaus teismai turjo palikti pareiskjos ieskin nenagrint, kadangi baudiamojo proceso metu buvo nustatyta, kad pareiskja nepatyr jokios turtins ar neturtins alos, susijusios su veikomis, dl kuri teisiamieji buvo pripainti kaltais. 76. Pareiskja pakartojo, kad nors teismai perdav jos civilin ieskin nagrinti baudiamojoje byloje, galiausiai jie neprim sprendimo. Be to, vidaus institucijos vilkino baudiamosios bylos nagrinjim bylas prijungdamos ir atskirdamos nuo pagrindins. 77. Teismas pastebi, kad du tarpusavyje susij klausimai kyla is pareiskjos skundo pagal 6 straipsnio 1 dal. Teismas mano, kad pirmiausia btina nustatyti, ar sios bylos aplinkybmis pareiskja galjo pasinaudoti veiksminga teise teism. Be to, Teismas nagrins, ar buvo laikomasi 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinto ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo (r. mutatis mutandis Sukhorubchenko v. Russia no. 69315/01, �� 41�54, 2005-02-10). 1. Teis teism 78. Teismas pakartoja, kad 6 straipsnio 1 dalyje tvirtintos procesins garantijos utikrina kiekvieno asmens teis, kad jo/jos civilinio pobdio klausim isnagrins teismas; tokiu bdu utikrinama ,,teis teism", kurios vienas is element yra teis kreiptis teism, t. y. teis pradti civilin proces teisme (r. Golder v. the United Kingdom, 1975-02-21, Series A no. 18, p. 13�18, �� 28�36). 79. Teis pradti proces pati savaime neatitinka vis 6 straipsnio 1 dalies reikalavim. Teismas primena, kad Konvencija siekiama garantuoti ne teorines ar iliuzines, bet realias ir veiksmingas teises. Teis kreiptis teism reiskia ne tik teis pradti proces, bet ir teis ginco ,,issprendim" teisme. Bt apgaulinga, jei Susitariancios valstybs vidaus teisin sistema suteikt asmeniui galimyb pateikti teismui civilin ieskin neutikrindama, kad teisminio proceso metu byla bus galutinai issprsta. 6 straipsnio 1 dalyje negalt bti detaliai apibdintos bylos sali procesins garantijos � teisingo, vieso ir greito proceso � neutikrinus, kad sali civilinio pobdio gincas bus galutinai issprstas (r. Multiplex v. Croatia no. 58112/00, � 45, 2003-07-10; Kuti v. Croatia no. 48778/99, � 25, ECHR 2002-II; taip pat r. pirmiau mint Sukhorubchenko, � 43). Be to, Teismas yra nustats teiss teism paeidim bylose, kuriose procesas ymiai usits pagal statym (r. Multiplex v. Croatia, minta pirmiau, �� 53�55; Kuti v. Croatia, minta pirmiau, �� 32�33; Immobiliare Saffi v. Italy [GC], no. 22774/93, � 70, ECHR 1999-V). 80. Pasisakydamas dl sios bylos fakt, Teismas primena, kad pareiskja siek sprendimo dl jos kaip akcininks teisi. 1996 m. gegus 17 d. ji pateik civilin ieskin, kuris buvo prijungtas prie baudiamosios bylos, iskeltos pareiskjos 1996 m. rugsjo 6 d. civilinio ieskinio pagrindu. 2003 m. sausio 3 d. Siauli miesto apylinks teismas baudiamojoje byloje prim nuosprend, siteisjus 2003 m. kovo 12 d., kuriuo pareiskjos civilinio pobdio reikalavimai nebuvo issprsti ir kur primus pareiskja neteko ,,civilins ieskovs" statuso sioje baudiamojoje byloje. Taciau galutin sprendim siuo klausimu prim Auksciausiasis Teismas 2003 m. spalio 7 d. (r. 39�42 ir 46 punktus pirmiau). Nuo pareiskjos civilinio ieskinio pateikimo iki pirmiau minto sprendimo prajo beveik septyneri metai ir penki mnesiai. 81. Teismas pabria kelet sios bylos fakt aspekt: pareiskjos 1996 m. gegus 17 d. pateiktas civilinis ieskinys buvo prijungtas prie baudiamosios bylos nacionalini teism iniciatyva, atsivelgiant tai, kad jos kaip akcininks interesai galjo bti paeisti tariamomis nusikalstamomis veikomis. Tokiomis aplinkybmis nebuvo galima pagrstai tiktis, kad pareiskja pateikt dar vien civilin ieskin atskirai nuo baudiamosios bylos, prie kurios buvo prijungtas jos pradinis ieskinys. Teism ypac priblosk tai, kad pareiskjai reikjo laukti beveik septynerius metus ir penkis mnesius, kol baudiamj byl nagrinj teismai nusprend, kad jos civilinis ieskinys baudiamojoje byloje nebus nagrinjamas (r. 80 punkt pirmiau). Teismas mano, kad si aplinkybi bendras padarinys yra tai, kad pareiskja neteko veiksmingos teiss teism. 82. Todl buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis (r. mutatis mutandis Sukhorubchenko cituota pirmiau, �� 53�54). 2. Proceso trukm 83. Teismas pakartoja, kad prajo beveik septyneri metai ir penki mnesiai nuo tos dienos, kai pareiskja pateik civilin ieskin, iki galutinio sprendimo palikti jos civilin ieskin nenagrint; daugiausia buvo delsiama nagrinjant mint baudiamj byl. Atsivelgiant tai, kad vidaus teismai pripaino, jog procesas utruko nepagrstai ilgai (r. 42, 43 ir 47 punktus pirmiau), bei tai, kad Vyriausyb nepateik tikinamo paaiskinimo dl tokio delsimo, Teismas mano, kad ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo nebuvo laikytasi. 84. Taigi ir siuo aspektu buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. II. DL KIT KONVENCIJOS PAEIDIM 85. Remdamasi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi pareiskja skundsi, kad teismai buvo saliski, suklydo dl fakt ir teiss, neisnagrinjo vis bylai reiksming rodym bei tinkamai nepagrind savo sprendim. Ji taip pat skundsi dl prokuratros atsisakymo kaltinamiesiems pateikti papildomus kaltinimus. 86. Pareiskja taip pat skundsi, kad nebuvo veiksmingos teisins gynybos priemons, kuria ji bt galjusi pasinaudoti gincydama pernelyg ilg jos civilinio ieskinio nagrinjimo trukm. Ji rmsi Konvencijos 13 straipsniu, kuriame nustatyta: ,,Kiekvienas, kurio teiss ir laisvs, pripaintos sioje Konvencijoje, yra paeistos, turi teis pasinaudoti veiksminga teisins gynybos priemone kreipdamasis valstybs institucij nepriklausomai nuo to, ar t paeidim asmenys padar eidami savo oficialias pareigas." 87. Galiausiai pareiskja skundsi, kad jos nuosavybs teiss buvo paeistos, kadangi po usitsusio proceso teismai atsisak nagrinti jos civilin ieskin. Ji rmsi 1 Protokolo 1 straipsniu, kuriame nustatyta: ,,Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Is niekieno negali bti atimta jo nuosavyb, isskyrus tuos atvejus, kai tai yra btina visuomens interesams ir tiktai statymo numatytomis slygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais. Taciau ankstesns nuostatos jokiu bdu neriboja valstybs teiss taikyti tokius statymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad galt kontroliuoti nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrj interes arba, kad garantuot mokesci, kit rinkliav ar baud mokjim." 88. Atsivelgdamas tai, kad pripaintas pareiskjos teiss teism ir ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo paeidimas, Teismas nemano esant reikalinga atskirai nagrinti kit pareiskjos skund. III. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 89. Konvencijos 41 straipsnis nustato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Auksciausios Susitariancios salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. ala 90. Pareiskja reikalavo 1 811 035 Lietuvos lit (apie 524 532 eur) kompensacijos patirtai turtinei alai ir 800 000 Lietuvos lit (apie 231 704 eur) neturtinei alai atlyginti. 91. Vyriausyb siuos reikalavimus laik nepagrstais ir pernelyg dideliais. 92. Teismas nevelgia jokio prieastinio rysio tarp nustatyto paeidimo ir pareiskjos reikalaujamos turtins alos. Dl to sio reikalavimo Teismas netenkina. Taciau Teismas mano, kad pareiskja patyr tam tikr neturtin al dl jos teisi paeidimo, kurios vien Teismo paeidimo konstatavimas negali kompensuoti. Nepaisant to, reikalaujama suma yra pernelyg didel. Vertindamas teisingumo pagrindais, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 41 straipsn, Teismas siuo pagrindu priteisia pareiskjai 5000 eur. B. Kastai ir islaidos 93. Pareiskja nereikalavo padengti bylinjimosi kast ir islaid, todl siuo pagrindu nieko nepriteisiama. C. Palkanos nevykdant sipareigojim 94. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus. Dl si prieasci Teismas vienbalsiai 1. Skelbia, skundus dl teiss teism ir pernelyg ilgos proceso trukms priimtinais ir nutaria, kad nra btina atskirai nagrinti likusi pareiskimo dal; 2. Nustato, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis dl veiksmingos teiss teism nebuvimo; 3. Nustato, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis dl pernelyg ilgos proceso trukms; 4. Nustato: a) kad per tris mnesius nuo tos dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti pareiskjai 5000 eur (penkis tkstancius eur) neturtinei alai atlyginti bei bet kok mokest, kuris gali bti taikomas siai sumai, kurie turi bti konvertuoti valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dienos kurs; b) nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per pareigojim nevykdymo laik nuo mint sum turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus; 5. Atmeta kitus pareiskjos reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2007 m. liepos 24 d. vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. S. DOLL� Kancler F. TULKENS Pirminink