13102/04

Preliminarus vertimas EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA UAB ,,IMPAR" pries LIETUV (pareiskimo Nr. 13102/04) SPRENDIMAS STASBRAS 2010 m. sausio 5 d. UAB ,,IMPAR" pries LIETUV SPRENDIMAS Byloje UAB Impar pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismo (antrasis skyrius), posdiaujant kolgegijai sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj,Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Andr�s Saj�, Nona Tsotsoria, Kristina Pardalos ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2009 m. gruodio 1 dien, skelbia pastarj dien priimt s sprendim: PROCESAS 1. Byla buvo pradta Lietuvoje registruotai udarajai akcinei bendrovei "Impar" ("bendrovei pareiskjai") 2004 m. kovo 30 d. pateikus Teismui pareiskim (Nr. 13102/04) pries Lietuvos Respublik pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos ("Konvencijos") 34 straipsn. 2. Bendrov pareiskj atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas J. Gumbis. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ("Vyriausyb") atstovavo jos atstov Elvyra Baltutyt. 3. 2009 m. sausio 20 d. Teismas nutar perduoti pareiskim Vyriausybei. Jis taip pat nusprend nagrinti pareiskimo priimtinumo ir esms klausimus kartu ( 29 straipsnio 3 dalis). FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 4. 1997 Vilniaus miesto valstybin mokesci inspekcija1 tyr bendrovs pareiskjos apskaitos vedim/buhalterij. 1997 balandio 21 d. buvo surasytas aktas, kuriame ufiksuoti tyrimo rezultatai. 5. Nuo 1997 balandio 21 d. iki 1997 gegus mokesci inspekcija toliau tyr bendrovs pareiskjos apskaitos vedim. 1997 gegus 27 d. Vilniaus miesto valstybin mokesci inspekcija suras 1997 m. balandio 1 Nuo 1999 m. Vilniaus apskrities valstybin mokesci inspekcija. 2 IMPAR LTD. v. LITHUANIA JUDGMENT d. akto papildym. Jame nurodoma, kad bendrovs apskaita vedama apgaulingai. Mokesci inspekcija nubaud bendrov pareiskj 4 044 643 lit dydio bauda (apie 1 171 409 eur), kuri atitiko 25% bendrovs metini pajam1. Be to, teissaugos institucijos pradjo baudiamj proces pries bendrovs direktori ir vyr. kasinink. 6. Bendrov pareiskja, atsisakydama mokti baud, 1997 m. rugsjo 18 d. pradjo teismin proces. 7. 1997 gruodio 23 d. Vilniaus miesto 1 apylinks teismas patenkino bendrovs pareiskjos skund. Vilniaus miesto valstybin mokesci inspekcij skund s sprendim ir 1998 balandio 10 d. Vilniaus apygardos teismas panaikino emesniojo teismo sprendim, grindamas byl nagrinti is naujo. Teismas pastebjo, kad reikia nustatyti papildom rodym. 8. 1999 sausio 13 d. teissaugos institucijos, kurios tyr bendrovs direktoriui ir vyr. kasininkei iskelt baudiamj byl, paved Revizij departamentui atlikti bendrovje dokumentin revizij. 9. 2000 gegus 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinks teismas patenkino bendrovs pareiskjos skund. 2000 birelio 26 d. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti emesniojo teismo sprendim. 2000 gruodio 20 d. Auksciausiasis Teismas panaikino emesnij teism sprendimus dl to, kad ne visos bylai reiksmingos aplinkybs buvo nustatytos. Konkreciai, emesnieji teismai negavo pirmiau mintos revizijos rezultat, kurie buvo reikalingi vertinant mokesci inspekcijos sprendimo skirti bendrovei baud teistumo klausim. Auksciausiasis Teismas grino byl nagrinti is naujo. 10. Kaip matyti is 2001 m. gegus 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinks teismo posdio protokolo, bendrovs pareiskjos atstovas pras teism sustabdyti bylos nagrinjim dl laukiam bendrovs dokumentins revizijos rezultat. Vilniaus miesto valstybins mokesci inspekcijos atstovas nepriestaravo siam prasymui. Atsivelgdamas Auksciausiojo Teismo atitinkam nurodym, Vilniaus mieto 1 apylinks teismas byl sustabd. 11. Revizij departamentas, 2002 m. rugsjo 6 d. pabaigs dokumentin revizij, suras akt ir 2003 m. vasario 14 d. pateik j Vilniaus miesto 1 apylinks teismui. 2003 m. vasario 17 d. tyrjai informavo teism, kad jie nutrauk bendrovs direktoriui ir vyr. kasininkei iskelt baudiamj byl. 12. 2003 m. kovo 6 d. teismas atnaujino sustabdyt proces. 13. 2003 m. kovo 17 d. mokesci inspekcija sumaino baud iki 808 929 lit (apie 231 122 eur arba 5% bendrovs metini pajam), atsivelgdama mokesci [administravimo] statymo pakeitimus. 14. 2003 balandio 14 d. Vilniaus miesto 1 apylinks teismas atmet bendrovs pareiskjos skund. Jis nustat, kad ymi dalis bendrovs pareiskjos apskaitos duomen buvo paeista ar j nebuvo, ir kad finansini Pagal tuo metu galiojusi Mokesci administravimo statymo redakcij 25 % dydio bauda buvo skaiciuojama nuo paskutini 12 mnesi apyvartos (vert.past.). UAB ,,IMPAR" pries LIETUV SPRENDIMAS transakcij rasai buvo istrinti is jos duomen bazi. Teismas prijo isvados, kad mokesci inspekcija buvo teisi paskirdama baud. Teismas toliau pastebjo, kad Revizij departamento 2002 m. rugsjo 6 d. dokumentins revizijos aktas is esms buvo susijs su kitais paeidimais, t.y. dvigubos apskaitos vedimu, kuri nebuvo nagrinjamo ginco dalykas. Be to, dokumentin revizija nebuvo atlikta visa apimtimi, nes ekspertai negavo vis reikaling dokument. Todl teismas savo argumentuose nesirm dokumentine revizija. 15. 2003 m. rugpjcio 7 d. Vilniaus apygardos teismas paliko sprendim galioti. Auksciausiasis Teismas 2003 m. spalio 28 d. nutartimi atsisak nagrinti bendrovs pareiskjos kasacin skund, argumentuodamas, kad jis nekelia svarbaus teiss [aiskinimo] klausimo. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 16. Mokesci administravimo statymas, taikytas 2003 m. kovo 17 d., numat, kad bendrov, kuri padar piktybin mokesci statymo paeidim apgaulingai tvarkydamas buhalterin apskait, gali bti baudiama 5% dydio bauda, skaiciuojama nuo paskutini 12 mnesi pajam (statymo 49 straipsnio 1 dalis ir 50 straipsnio 3 dalies 1 punktas). 17. Civilinio proceso kodekso, galiojusio iki 2003 m. sausio 1d., 180 straipsnis numat, kad salys gali pateikti byl nagrinjanciam teismui prasymus, o sis savo nutartimi gali juos patenkinti arba atmesti. TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO 18. Bendrov pareiskja skundsi, kad mokestinio ginco nagrinjimo trukm neatitiko ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo, tvirtinto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kuri numato: ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig ar jam pareiksto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl <...> per manomai trumpiausi laik <...> isnagrint <...> teismas <...>." 19. Vyriausyb gincijo, kad 6 straipsnio 1 dalis netaikytinai sioje byloje, nes aptariamas procesas buvo susijs su mokestiniu gincu. Kita vertus, ji teig, kad bendrov pareiskja bent teoriskai turjo vidaus teisins gynybos priemoni savo skundui dl ilgos mokestinio ginco trukms, taciau jomis 4 IMPAR LTD. v. LITHUANIA JUDGMENT nepasinaudojo. Galiausiai, atsivelgdama tai, kad procesas prasidjo 1997 m. rugsjo 18 d. ir baigsi 2003 m. spalio 28 d., Vyriausyb tvirtino, kad proceso trukm buvo pagrsta, ypac todl, kad tam tikras vilkinimas priskirtinas paciai bendrovei pareiskjai. Btent, 2001 m. gegus 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinks teismas sustabd bylos nagrinjim bendrovs pareiskjos prasymu ir dl tos prieasties bylinjimasis dar usits daugiau kaip vienerius metus. 20. Bendrov pareiskja gincijo siuos teiginius. A. Priimtinumas 21. Si byla yra susijusi su mokestinio ginco procesu, kuriame buvo nustatyta, jog bendrov pareiskja dl apgaulingo buhalterins apskaitos tvarkymo turi sumokti 808 929 lit (apie 231 122 eur) dydio baud. Teismas nuosekliai konstatuodavo, kad paprastai mokestiniai gincai nepatenka ,,civilini teisi ir pareig" apimt pagal Konvencijos 6 straipsn, nepaisant turtini pasekmi, kurias jie neisvengiamai sukelia mokesci moktojui (r. Ferrazzini v. Italy [GC], no. 44759/98, � 29, ECHR 2001-VII). Sios bylos faktai nesuteikia pagrindo is naujo vertinti mint isvad. 22. Vis dlto, isnagrinjs sios bylos aplinkybes, Teismas daro isvad, kad bendras teiss norm, numatanci baudas u piktybinius mokesci teiss paeidimus, pobdis, kuris yra ir atgrasantis, ir baudiantis, taip pat ir si teiss norm grietumas, yra pakankami, kad bt rodyta, jog Konvencijos 6 straipsnio poiriu bendrovei pareiskjai buvo pareiksti baudiamojo pobdio kaltinimai (r. V�stberga Taxi Aktiebolag and Vulic v. Sweden, no. 36985/97, �� 76-82, 2002-07-23, ir Jussila v. Finland [GC], no. 73053/01, �� 30-38, ECHR 2006-XIII). Vadinasi, Vyriausybs argumentas, kad skundas yra ratione materiae nesuderinamas su Konvencija, turi bti atmestas. 23. Kas susij su Vyriausybs teiginiu, kad bendrov pareiskja nepanaudojo turim vidaus teisins gynybos priemoni tam, kad ala dl proceso trukms bt atitaisyta, Teismas primena savo praktik bylose, t.y. kad 2004, kai sis pareiskimas buvo paduotas Teismui, tokios veiksmingos vidaus teisins gynybos priemons Lietuvoje nebuvo (r., naujausias, Norknas v. Lithuania, no. 302/05, �� 28-30, 2009-01-20; Vorona and Voronov v. Lithuania, no. 22906/04, �� 23-25, 2009-07-07; Naugzemys v. Lithuania, no. 17997/04, �� 27-29, 2009-07-16). Isnagrinjs vis jam pateikt mediag, Teismas mano, kad Vyriausyb nepateik fakt ar tikinam rodym, kurie priverst Teism prieiti kitos isvados esant sioms aplinkybms. Taigi Vyriausybs priestaravimas turi bti atmestas. 24. Galiausiai, Teismas mano, kad sis skundas nra aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Teismas toliau pastebi, kad jis nra UAB ,,IMPAR" pries LIETUV SPRENDIMAS nepriimtinas kokiais nors kitais pagrindais. Todl jis yra skelbiamas priimtinu. B. Bylos esm 25. Kas susij su laikotarpiu, kuris turi bti vertinamas, Teismas pastebi, kad mokestinio ginco procesas buvo pradtas 1997 m. rugsjo 18 d. ir pasibaig 2003 m. spalio 28 d., kai Auksciausiasis Teismas prim nutart. Todl procesas trijose teism instancijose tssi seserius metus ir vien mnes. 26. Teismas pakartoja, kad proceso trukms pagrstumas turi bti vertinamas bylos aplinkybi kontekste ir atsivelgiant siuos kriterijus: bylos sudtingum, pareiskjo ir atitinkam valstybs institucij elges (r. tarp daugelio kit saltini P�lissier and Sassi v. France [GC], no. 25444/94, � 67, ECHR 1999-II). 27. Teismas atkreipia dmes Vyriausybs priestaravim, kad pati bendrov pareiskja pras Vilniaus miesto 1 apylinks teism sustabdyti bylos nagrinjim iki bus gauti bendrovs dokumentins revizijos rezultatai. Vis dlto Teismas pastebi, kad tai baigsi dvej met delsimu laukiant dokumentins revizijos akto, kuris galiausiai paaiskjo ess nereikalingas. Teismas mano, kad vidaus institucijos buvo is dalies atsakingos u s delsim, atsivelgiant jiems tenkanci atsakomyb laiku isnagrinti byl. 28. Teismas, atsivelgdamas visas bylos aplinkybes ir ypac bendr proceso trukm, daro isvad, kad sioje byloje proceso trukm buvo per ilga ir neatitiko ,,trumpiausio laiko" reikalavimo. Atitinkamai buvo paeista 6 straipsnio 1 dalis. II. DL KIT KONVENCIJOS PAEIDIM 29. Remdamasi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, bendrov pareiskja taip pat skundsi vidaus teism saliskumu dl to, kad jie nevertino vis bylai reiksming aplinkybi ir klaidingai taik vidaus teis. 30. Siuo atvilgiu turi bti priminta, kad Teismo uduotis nra pakeisti vidaus teism atlikt fakt ir vidaus teiss vertinim savuoju. Pagal bendr taisykl sie teismai turi vertinti turimus rodymus. Teismo uduotis yra sitikinti, ar procesas kaip visuma buvo teisingas (r. tarp daugelio kit saltini Garc�a Ruiz v. Spain [GC], no. 30544/96, �� 28-29, ECHR 1999-I). Remdamasis bendrovs pareiskjos pateikta mediaga, Teismas pastebi, kad sprendiant mokestin ginc, bendrov pareiskja, gindama savo interesus, galjo pateikti visus reikiamus argumentus ir kad teismai nagrinjo juos trijose instancijose. Vidaus teism sprendimai neatrodo nepagrsti ar saliski. Vadinasi, si pareiskimo dalis turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. 6 IMPAR LTD. v. LITHUANIA JUDGMENT 31. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal bendrov pareiskja taip pat skundsi, kad dl mokestinio ginco proceso trukms 2003 m. sausio 1 d. sigaliojo naujas Civilinio proceso kodeksas, apribojs pagrindus, remdamasis kuriais Auksciausiasis Teismas priima nagrinti kasacin skund. Pasak bendrovs pareiskjos, jei procesas jos byloje nebt uvilkintas, ji bt turjusi platesn vidaus teisins gynybos priemoni spektr. 32. Siuo aspektu Teismas pakartoja, kad nacionaliniai teismai turi sprsti vidaus teiss klausimus. Atsivelgiant tai, kad vien tik Auksciausiasis Teismas yra kompetentingas sprsti dl kasacijos pagrind, Teismas nesplios, ar Auksciausiasis Teismas bt prims nagrinti bendrovs pareiskjos kasacin skund, jei si bt j pateikusi dar galiojant senam Civilinio proceso kodeksui. Dar kart � Teismo uduotis yra tik nustatyti, ar procesas kaip visuma buvo teisingas (r., pavyzdiui, Kukkonen v. Finland (no. 2), no. 47628/06, � 25, 2009-01-13). Atsivelgiant Teismo svarstymus, pateikiamus 30 punkte pirmiau, sis skundas taip pat turi bti atmestas kaip aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. 33. Galiausiai, remdamasi Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniu bendrov pareiskja gincijo, kad 808 929 lit (apie 231 122 eur) dydio bauda, kuria mokesci inspekcija j nubaud, prilygo nuosavybs teisi paeidimui. 34. Teismas primena, kad 1 Protokolo 1 straipsnis, susijs su nuosavybs teisi apsauga, palieka valstybms teis priimti tokius statymus, kuriuos jos mano esant reikalinga tam, kad utikrint mokesci mokjim (r. Ferrazzini, cituot anksciau, � 29). Atitinkamai Teismas nurod, kad Susitarianciosios Salys turi bti laisvos galioti mokesci administratorius skirti net ir dideles baudas (r., mutatis mutandis, Bendenoun v. France, 24 February 1994, � 46, Series A no. 284). Nors bendrovei pareiskjai skirta bauda gali bti laikoma didele, Teismui nebuvo pateikta joki tikinam prieasci, paaiskinanci, kodl ji negali bti laikoma atitinkancia teistus pirmiau pamintus valstybs interesus. Taigi sis skundas turi bti atmestas kaip aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. III. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 35. Konvencijos 41 straipsnis numato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." UAB ,,IMPAR" pries LIETUV SPRENDIMAS A. Zala 36. Bendrov pareiskja reikalavo 892 992 lit turtinei alai ir 100 000 lit neturtinei alai atlyginti. 37. Vyriausyb gincijo siuos reikalavimus kaip nepagrstus ir per didelius. 38. Teismas nemato prieastinio rysio tarp nustatyto paeidimo ir tariamos turtins alos, todl jis atmeta s reikalavim. Vis dlto vadovaudamasis teisingumo pagrindais, jis priteisia bendrovei pareiskjai 900 eur neturtinei alai atlyginti. B. Kastai ir islaidos 39. Bendrov pareiskja reikalavo 1 000 lit kastams ir islaidoms, patirtiems vidaus teismuose, ir 5 000 lit tiems, kuriuos patyr Teisme. Vis dlto ji pastebjo, kad negaljo Teismui pateikti galutinio proceso pagal Konvencij [angl., Convention proceedings] metu patirt islaid vertinimo, nes sis tebevyko. 40. Vyriausyb gincijo siuos reikalavimus dl j nepagrindimo jokiais dokumentais. 41. Nesant pagrindianci dokument, Teismas atmeta bendrovs pareiskjos reikalavim. C. Palkanos nevykdant sipareigojim 42. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENINGAI 1. Paskelbia bendrovs pareiskjos skund dl per ilgos proceso trukms priimtinu, o likusi pareiskimo dal � nepriimtina; 2. Nusprendzia, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 3. Nusprendzia (a) kad atsakov valstyb per tris mnesius, kai sis sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, turi sumokti bendrovei pareiskjai 900 (devynis simtus) eur neturtinei alai atlyginti bei bet kok mokest, kuris gali bti taikomas siai sumai, kuri turi bti 8 IMPAR LTD. v. LITHUANIA JUDGMENT konvertuojama atsakovs valstybs valiut pagal sprendimo vykdymo dienos kurs; (b) kad nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo, nuo pirmiau mint sum turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus; 4. Atmeta kitus bendrovs pareiskjos reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2007 m. liepos 17 d. vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Sally Doll� Kancler Fran�oise Tulkens Pirminink