22906/04

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ZMOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA VORONA IR VORONOV pries LIETUV (Pareiskimo Nr. 22906/04) SPRENDIMAS STRASBRAS 2009 m. liepos 7 d. GALUTINIS 2009 m. spalio 7 d. Siame sprendime gali bti daromi redakcinio pobdzio pataisymai. SPRENDIMAS VORONA IR VORONOV PRIES LIETUV Byloje Vorona ir Voronov pries Lietuv Europos mogaus Teisi Teismas (Antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Andr�s Saj�, Nona Tsotsoria ir skyriaus kanclerio pavaduotojos Fran�oise Elens-Passos, po svarstymo udarame posdyje 2009 m. birelio 16 d. skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo du Lietuvos Respublikos pilieciai (pareiskjai), kurie 2004 m. birelio 2 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 22906/04) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjams atstovavo Klaipdoje praktikuojantis advokatas Leonidas Zubanovas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. 2006 m. gegus 11 d. Teismas nusprend perduoti pareiskim Vyriausybei. Taip pat buvo nutarta sprsti pareiskimo priimtinumo ir esms klausimus kartu (29 straipsnio 3 dalis). FAKTAI BYLOS APLINKYBS 4. Pirmasis pareiskjas Aleksandr Voronov gim 1958 m. Antrasis pareiskjas Sergej Vorona gim 1966 m. Abu jie gyvena Klaipdoje. 5. 1993 m. gruodio 3 d. pareiskjai sudar sutartis su Klaipdos miesto savivaldybe1, pagal kurias jie turjo sigyti butus pastate, kurio statyb vietos savivaldos institucijos buvo sipareigojusios ubaigti iki 1994 m. gegus 1 d. Pareiskjai apsim padengti statybos islaidas, sumokdami sutartyse nurodytas sumas. Atitinkamus nasus jie sumokjo iki sutartyse nurodytos datos. 6. 1994 m. liepos 25 d. pareiskjai pateik civilin ieskin, kuriame nurod, kad vietos savivaldos institucijos laiku neubaig statybos. Jie pras pareigoti atsakov ubaigti darbus ir isduoti dokumentus, suteikiancius teis registruoti butus j nuosavybe. 1994 m. spalio 20 d. baigus statybos darbus, pareiskjai atsim ieskin. 7. Klaipdos miesto savivaldyb pateik priesieskin, kuriame pras pripainti negaliojanciomis su pareiskjais sudarytas sutartis ir teig, kad jos administracinis padalinys pagal kompetencij negaljo sudaryti sutarci su pareiskjais ir kad statybos islaidos buvo neteisingai vertintos. Vietos savivaldos institucijos nepras restitucijos, taciau teig, kad pareiskjai turt padengti papildomas statybos islaidas. 8. 1995 m. spalio 11 d. Klaipdos miesto apylinks teismas atmet pareiskj ieskin. 1 Sioje civilinje byloje Klaipdos miesto savivaldyb buvo Klaipdos miesto valdybos kapitalins statybos ir remonto skyriaus, vliau � Projekt gyvendinimo skyriaus, su kuriuo pareiskjai 1993 m. buvo sudar sutartis, ir kuris buvo likviduotas, teisi permja. Todl atsakovas tekste bus vardijamas kaip Klaipdos miesto savivaldyb. � vert. past. SPRENDIMAS VORONA IR VORONOV PRIES LIETUV 9. 1995 m. gruodio 7 d. Klaipdos apygardos teismas panaikino sprendim ir perdav byl nagrinti is naujo. Teismas paymjo, kad emesns instancijos teismas posdius kviet ne visas bylos salis ir kad ne visos bylai svarbios aplinkybs buvo tinkamai nustatytos. 10. 1997 m. rugpjcio 1 d. teismas paskyr ekspertiz (dokumentin revizij) dl savivaldybs veiksm priimant is pareiskj piniginius nasus u but statyb. 11. 2000 m. balandio 6 d. vienas is pareiskj kreipsi Klaipdos miesto apylinks teism, prasydamas paraginti ekspertus greiciau ubaigti tyrim ir pateikti savo isvadas. 12. Ekspertiz buvo baigta 2000 m. rugsjo 20 d. Kitas teismo posdis vyko 2001 m. vasario 13 d. 13. 2003 m. vasario 11 d. Klaipdos miesto apylinks teismas is dalies patenkino vietos savivaldos institucij priesieskinius. Pareiskjai buvo pareigoti padengti papildomas statybos islaidas. Klaipdos miesto savivaldyb buvo pareigota po apmokjimo isduoti pareiskjams dokumentus, suteikiancius teis registruoti butus kaip j nuosavyb. 14. 2003 m. gegus 22 d. Klaipdos apygardos teismas is dalies pakeit sprendim. 15. 2003 m. gruodio 10 d. Auksciausiasis Teismas pakeit emesni instancij teism sprendimus ir visiskai patenkino pareiskj reikalavimus. Teismas nustat, jog Klaipdos miesto savivaldyb neturjo teiss reikalauti, kad pareiskjai padengt papildomas islaidas, ir pareigojo vykdyti sutart bei isduoti pareiskjams dokumentus but registravimui nuosavybs teise j vardu. 16. 2003 m. gruodio 31 d. ir 2004 m. sausio 13 d. Klaipdos miesto savivaldyb isdav dokumentus, patvirtinancius, kad pareiskjai sumokjo vis sum u butus, pastatytus pagal 1993 m. gruodio 3 d. sudaryt sutart. 17. 2004 m. sausio 19 d. ir vasario 13 d. pareiskjai registravo savo nuosavybs teises butus ir pagal vidaus teis tapo j savininkais. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 18. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 149 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad turto gijjui pagal sutart nuosavybs teis atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato statymas. Sutartis, kuria buvo perleidiamas nekilnojamasis turtas, turjo bti registruojama Nekilnojamojo turto registre, ir registracijos momentas buvo laikomas gijjo nuosavybs teiss gijimo momentu. 19. 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusio Civilinio kodekso 6.246 straipsnyje numatyta, kad civilin atsakomyb atsiranda nevykdius statymuose nustatytos pareigos arba paeidus bendro pobdio pareig elgtis atidiai ir rpestingai. Kitos reiksmingos vidaus teiss nuostatos, susijusios su vidaus priemonmis dl per ilgos civilinio proceso trukms, pateikiamos sprendime byloje Cetvertakas ir kiti pries Lietuv (no. 16013/02, �� 21�22, 2009-01-20). TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO 20. Pareiskjai skundsi, kad civilinio proceso trukm neatitiko ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo, tvirtinto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta: ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig <...> klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik <...> isnagrint <...> teismas." SPRENDIMAS VORONA IR VORONOV PRIES LIETUV A. Priimtinumas 1. Sali pareiskimai 21. Vyriausyb tvirtino, kad pareiskjai nepanaudojo vis veiksming vidaus teisins gynybos priemoni, kadangi nesikreip vidaus teismus su prasymu priteisti dl civilinio proceso trukms patirtos alos atlyginim pagal Civilinio kodekso 6.246 ir 6.272 straipsnius. Remdamasi Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjcio 19 d. nutarimu, Vyriausyb taip pat teig, jog net tariant, kad atitinkamas alos atlyginimas nebuvo nurodytas jokiame teiss akte, pareiskjai galjo reikalauti alos atlyginimo tiesiogiai remdamiesi Konstitucija. Be to, atsivelgiant tai, kad Konvencija yra tiesiogiai taikomas teiss aktas ir turi virsenyb pries Lietuvos statymus, pareiskjai galjo ja remtis vidaus teismuose, sksdamiesi dl neteisto valstybs institucij neveikimo ir reikalaudami alos atlyginimo. Galiausiai Vyriausyb laiksi nuomons, kad civilins bylos nagrinjimo trukm atitiko ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavim, todl skundas yra aiskiai nepagrstas. 22. Pareiskjai gincijo siuos teiginius. 2. Teismas 23. Pasisakydamas dl Vyriausybs argument dl vidaus teisins gynybos priemoni panaudojimo, Teismas remiasi savo isvada, padaryta byloje Baskien pries Lietuv (no. 11529/04, �� 68�72, 2007-07-24), kurioje jis nusprend, kad tokio pobdio aplinkybmis ieskinys dl alos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn neatitinka ,,veiksmingumo" kriterijaus. Teismas siuo atvilgiu nemato prieasci nukrypti nuo savo esamos praktikos. Teismas lieka netikintas, jog galimyb reikalauti alos atlyginimo u pernelyg ilg proceso trukm pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn pareiskimo pateikimo metu jau buvo gijusi pakankam teisin tikrum, kad bt privaloma ja pasinaudoti pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal. 24. Be to, nors Vyriausyb teig, kad pareiskjai galjo pareiksti ieskin remdamiesi Civilinio kodekso 6.246 straipsniu ar Konstitucija, ji nepateik joki rodym, kad parodyt, jog tokia priemon galjo pagrstai bti skminga, ypac iki Konstituciniam Teismui priimant 2006 m. rugpjcio 19 d. nutarim. Vyriausyb Teismui nepateik ir joki praktikos pavyzdi, patvirtinanci, kad pareiskjai bt galj veiksmingai remtis Konvencija vidaus teismuose. 25. Todl Vyriausybs isankstinis priestaravimas dl vidaus gynybos priemoni nepanaudojimo turi bti atmestas. 26. Teismas taip pat mano, kad sis skundas nra aiskiai nepagrstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies poiriu. Teismas paymi, kad jis nra nepriimtinas jokiais kitais pagrindais, todl privalo bti pripaintas priimtinu. B. Esm 27. Dl nagrintino laikotarpio Teismas nurodo, kad civilinis procesas buvo pradtas 1994 m. liepos 18 d., taciau sioje byloje nagrintinas laikotarpis prasidjo tik 1995 m. birelio 20 d., kai Lietuvoje buvo pripainta ir sigaliojo individualios peticijos teis, o baigsi 2003 m. gruodio 10 d., kai Auksciausiasis Teismas prim nutart. Taigi nagrintinas laikotarpis truko beveik astuonerius su puse met trijose teism instancijose. Vis dlto, vertindamas proceso trukms pagrstum, Teismas taip pat atsivelgia tai, kad iki Lietuvoje sigaliojant Konvencijai procesas jau tssi madaug metus. 28. Teismas pakartoja, kad proceso trukms pagrstumas turi bti vertinamas atsivelgiant bylos aplinkybes ir siuos kriterijus: bylos sudtingum, pareiskjo bei kompetenting institucij SPRENDIMAS VORONA IR VORONOV PRIES LIETUV elges ir tai, dl koki pareiskj teisi kilo gincas (r., be daugelio kit, sprendim byloje Frydlender v. France [GC], no. 30979/96, � 43, ECHR 2000-VII). 29. Teismas danai nustatydavo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimus bylose, kuriose buvo keliami panass klausimai, kaip ir sioje byloje (r. Krzewski v. Poland, no. 11700/04, 2008-12-02). 30. Sioje byloje Teismas nemano, kad procesas buvo ypac sudtingas ar kad pareiskj elgesys turjo takos proceso trukmei. Teismas taip pat paymi, kad procesas buvo labai vilkinamas dl vidaus institucij klaid ir inertiskumo. Antai 1995 m. gruodio 7 d. Klaipdos apygardos teismas grino byl nagrinti is naujo, kadangi emesns instancijos teismas posdius kviet ne visas proceso salis ir ne visos bylos aplinkybs buvo tinkamai nustatytos bei vertintos (r. 9 punkt pirmiau). Teismas negali neatsivelgti ir tai, kad ekspertai utruko ilgiau nei trejus metus, kol pateik savo isvadas (r. �� 10�12 punktus pirmiau). 31. Atsivelgdamas savo praktikoje suformuluotus kriterijus ir bylos aplinkybes, Teismas mano, kad skundiamo proceso trukm buvo per ilga ir neatitiko ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo, todl buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. II. DL KONVENCIJOS 1 PROTOKOLO 1 STRAIPSNIO PAEIDIMO 32. Savo pirminiame pareiskime, pateiktame 2004 m. birelio 2 d., pareiskjai taip pat teig, kad, gincijamo civilinio proceso metu neturdami dokument, patvirtinanci j nuosavybs teises, jie negaljo parduoti ar isnuomoti savo but arba kitaip gyvendinti nuosavybs teisi juos. 2006 m. lapkricio 8 d., atsakydami Vyriausybs pastabas dl pareiskimo priimtinumo ir esms, pareiskjai papild s skund, teigdami, kad dl proceso trukms jie negaljo naudotis nei savo butais, nei pinigais, kuriuos umokjo u butus. Pareiskjai tvirtino, kad dl skundiamo proceso trukms buvo paeista j teis netrukdomiems naudotis savo nuosavybe, garantuojama 1 Protokolo 1 straipsnyje, kuriame numatyta: Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Is nieko negali bti atimta jo nuosavyb, isskyrus tuos atvejus, kai tai yra btina visuomens interesams ir tik statymo nustatytomis slygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais. Taciau ankstesns nuostatos jokiu bdu neriboja valstybs teiss taikyti tokius statymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galt kontroliuoti nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrj interes arba kad garantuot mokesci, kit rinkliav ar baud mokjim. 33. Vyriausyb teig, kad sis skundas yra nepriimtinas kaip nesuderinamas ratione materiae, kadangi civilinio proceso metu pareiskjai nebuvo but savininkai, nes j nuosavybs teiss buvo pripaintos tik 2004 m. sausio 19 d. ir vasario 13 d., o civilinis procesas baigsi 2003 m. gruodio 10 d. Be to, Vyriausyb laiksi nuomons, kad net jeigu galima laikyti, jog buvo tam tikras pareiskj nuosavybs teisi ribojimas, jis buvo proporcingas, atsivelgiant bendrj interes ginant visuomens teis bti utikrintai, kad vietos valdia elgsi atsakingai ir neperengdama savo galiojim rib. 34. Teismas paymi, kad pagal Lietuvos teis pareiskjai is ties tapo nuosavybs savininkais tiktai po to, kai pasibaig civilinis procesas (r. 17 punkt pirmiau). Taigi, Teismas sutinka su Vyriausybs priestaravimu, kad pareiskjai negali teigti, jog j, kaip but savinink, nuosavybs teiss buvo paeistos. Vis dlto Teismas paymi, kad pareiskj skundus galima suprasti ir kaip skundus dl to, kad jie negaljo naudotis savo nuosavybe � pinigais, sumoktais u butus. Is ties, pareiskjai s skundo aspekt aiskiai isdst atsakydami Vyriausybs pastabas dl priimtinumo ir esms, todl pareiskj skundas patenka Teismo kompetencij ratione materiae. SPRENDIMAS VORONA IR VORONOV PRIES LIETUV 35. Teismas taip pat paymi, kad skundas dl 1 Protokolo 1 straipsnio paeidimo susijs su jau nagrintu skundu dl pernelyg ilgos proceso trukms, todl taip pat turi bti paskelbtas priimtinu. 36. Vis dlto Teismas atkreipia dmes tai, kad pareiskjai gijo nuosavybs teises butus tik po atitinkamai vieno mnesio ir dviej mnesi nuo gincijamo civilinio proceso pabaigos. Tokiomis aplinkybmis Teismas laiko, kad pripainus pareiskj teiss bylos isnagrinjim per manomai trumpiausi laik paeidim nekyla atskiras klausimas dl esms, susijs su skundu dl netrukdomo naudojimosi nuosavybe, ir kad skundas dl ilgo proceso laikytinas apimanciu skund dl netrukdomo naudojimosi nuosavybe. II. DL KIT KONVENCIJOS PAEIDIM 37. Remdamiesi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, pareiskjai taip pat skundsi dl vidaus teism saliskumo ir dl to, kad Klaipdos apygardos teismas neatsivelg svarbias bylos aplinkybes. 38. Pagal pareiskj pateikt mediag Teismui neatrodo, kad Lietuvos teism sprendimai yra saliski. Taigi, skundas dl tariamo vidaus teism saliskumo yra aiskiai nepagrstas ir turi bti atmestas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. 39. Dl antros skundo dalies pamintina, kad 2003 m. gruodio 10 d. Auksciausiasis Teismas visiskai patenkino pareiskj reikalavimus dl nuosavybs (r. 15 punkt pirmiau), todl pareiskjai nebegali teigti esantys neteisingo teismo aukomis Konvencijos 34 straipsnio poiriu, ir si pareiskimo dalis turi bti atmesta kaip nesuderinama su Konvencijos nuostatomis ratione personae pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. 40. Galiausiai pareiskjai teig, kad j judjimo laisv buvo suvaryta, nes jie negaljo isvykti is Lietuvos, neturdami pase registracijos spaudo, patvirtinancio j nuolatin gyvenamj viet. Siuo atvilgiu pareiskjai rmsi Konvencijos 4 Protokolo 2 straipsniu. 41. Atsivelgdamas sios bylos aplinkybes, Teismas paymi, jog pareiskjai nepateik joki rodym, kad jie kada nors band isvykti is Lietuvos, kad jiems buvo trukdoma tai padaryti, nes j pasuose nebuvo registracijos spaudo, ar kad jie bt dl to skundsi Lietuvos institucijoms. Be to, civilinis procesas tssi ilgiau nei astuonerius metus ir galima preziumuoti, kad kol jis truko, pareiskjai turjo gyvenamj viet, kuri galjo nurodyti, nordami gauti reikiam spaud. Taigi, sis skundas yra aiskiai nepagrstas ir privalo bti atmestas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. III. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 42. Konvencijos 41 straipsnyje numatyta: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. Zala 43. Kiekvienas pareiskjas reikalavo po 100 000 eur neturtinei alai atlyginti. 44. Vyriausyb gincijo siuos reikalavimus kaip nepagrstus ir pernelyg didelius. 45. Teismas mano, kad dl pernelyg ilgo civilinio proceso pareiskjai patyr tam tikr neturtin al, kuri nepakankamai atlygina paeidimo pripainimas. Vadovaudamasis teisingumo pagrindais, Teismas siuo pagrindu priteisia kiekvienam pareiskjui po 3 000 eur. SPRENDIMAS VORONA IR VORONOV PRIES LIETUV B. Kastai ir islaidos 46. Pirmasis pareiskjas reikalavo 234 lit (apie 68 eur) islaidoms, patirtoms bylinjantis Teisme, atlyginti. Antrasis pareiskjas reikalavo 303,25 lit (apie 88 eur). 47. Vyriausyb gincijo siuos reikalavimus. 48. Pagal Teismo praktik pareiskjas turi teis islaid atlyginim tik tiek, kiek parodo, kad jos is tikrj ir neisvengiamai buvo patirtos, o suma pagrsta. Sioje byloje, atsivelgdamas pateiktus dokumentus ir isvardytus kriterijus, Teismas mano, kad pagrsta visiskai patenkinti pareiskj reikalavimus. C. Palkanos nevykdant sipareigojim 49. Teismas mano, kad nevykdant sipareigojim palkanos turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI 1. Skelbia priimtinais pareiskj skundus dl pernelyg ilgos civilinio proceso trukms ir negaljimo naudotis nuosavybe; 2. Skelbia likusi pareiskimo dal nepriimtina; 3. Nusprendzia, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 4. Nusprendzia, kad nekyla atskiro klausimo dl Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio; 5. Nusprendzia, (a) kad per tris mnesius nuo tos dienos, kai sis sprendimas taps galutinis pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov privalo sumokti sias sumas, kurios turi bti konvertuotos valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dien taikom kurs: (i) po 3 000 (tris tkstancius) eur kiekvienam pareiskjui neturtinei alai atlyginti ir bet kokius mokescius, kurie gali bti taikomi siai sumai; (ii) 68 (sesiasdesimt astuonis) eurus kastams ir islaidoms atlyginti pirmajam pareiskjui ir bet kokius mokescius, kurie gali bti jam taikomi; (iii) 88 (astuoniasdesimt astuonis) eurus kastams ir islaidoms atlyginti antrajam pareiskjui ir bet kokius mokescius, kurie gali bti jam taikomi; (b) kad nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo dienos per pareigojim nevykdymo laik nuo mint sum turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus; 6. Atmeta kitus pareiskj reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2009 m. liepos 7 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Fran�oise Elens-Passos Fran�oise Tulkens Kanclerio pavaduotoja Pirminink 7