23373/03

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS ZMOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA BIRIUK pries LIETUV (Pareiskimo Nr. 23373/03) SPRENDIMAS STRASBRAS 2008 m. lapkriio 25 d. GALUTINIS 2009 m. vasario 25 d. Siame sprendime gali bti daromi redakcinio pobdzio pataisymai. 2 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV Byloje Biriuk pries Lietuv Europos mogaus Teisi Teismas (Antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Joiens, Dragoljub Popovi, Nona Tsotsoria, Iil Karaka ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2008 m. lapkriio 25 d. skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos piliet Gitana Biriuk1 (toliau � pareiskja), kuri 2003 m. birelio 11 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 23373/03) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau � Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjai, kuriai buvo suteikta teisin pagalba, atstovavo Vilniuje praktikuojanti advokat L. Meskauskait. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau � Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. Pareiskja teig, kad valstyb nevykd savo pareigos utikrinti jos privataus gyvenimo gerbim, nes jai buvo priteista labai maa suma neturtinei alai atlyginti, nepaisant to, kad pagrindinis laikrastis stipriai paeid jos privatum. Be to, pareiskja skundsi, kad buvo paeista jos teis veiksming vidaus teisins gynybos priemon, nes nacionalin teis nustat em neturtins alos, kuri sukelia visuomens informavimo priemons, neteistai skleisdamos informacij apie asmens privat gyvenim, kompensacijos rib. 4. 2005 m. liepos 1 d. Teismas nusprend informuoti Vyriausyb apie pareiskjos skund pagal Konvencijos 8 straipsn. T pai dien, vadovaudamasis Konvencijos 29 straipsnio 3 dalimi, Teismas nutar is karto sprsti dl pareiskimo priimtinumo ir dl jo esms. FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 5. Pareiskja gim 1970 m. ir gyvena Krast kaime Pasvalio rajone. 6. 2001 m. sausio 31 d. didiausias Lietuvos dienrastis ,,Lietuvos Rytas" isspausdino vedamj straipsn, pavadint ,,Pasvalio kaimus paralyavo mirties baim: nuosalios Lietuvos vietovs gyventojai atsidr AIDS grsms gniautuose". Straipsnyje buvo sie pareiskjai svarbs teiginiai: ,,Laisvu elgesiu garsjant trisdesimtmet Gitana Biriuk jau serga sia mirtina liga ... Netoli Pajiesmeni esaniame kaime gyvena IV nesiotoja. Tai � neistekjusi dviej maamei vaik motina G. Biriuk... G. Biriuk IV apkrt is Bir pas j atvaiuojantys narkomanai ... 1 Pastebtina, kad pareiskjos asmens dokumentuose nurodyta pavard ,,Biruk" (vert. pastaba). 3 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV Pas Gitan pries kelerius metus gyveno is kain kur atsibasts vyriskis. Po kiek laiko jis isvaiavo ir paliko moteriskei ,,dovan" (kalbama apie AIDS) ... Kodl graibstomi prezervatyvai � netoli Pajiesmeni esaniame Krast kaime gyvena IV nesiotoja. Tai � neistekjusi dviej maamei vaik motina G. Biriuk ... gretimuose kaimuose gyvenanios moterys bijo, kad j vyrai mirtino viruso neparnest namus ... Gitana buvo labai nerimta. Vis ieskojo kit vyr ir nesunkiai rasdavo ... Pasvalio ligonins medikai patvirtino, kad G. Biriuk yra IV nesiotoja. Moteris Panevio ligonin buvo paguldyta gydyti tuberkuliozs. Atlikus kraujo tyrimus paaiskjo, kad ji yra IV nesiotoja ... P. Januskeviius, buvs G. Biriuk sugyventinis ... neslp su Gitana gyvens visus metus ir myljsis be prezervatyv ... Kai [G. Biriuk] buvo paguldyta Panevio ligonin, mons kalbjo, kad ji labai baisi, sudivusi, todl netrukus mirs. Taiau moterisk atsigavo ... Moteriai [G. Biriuk] jau nustatyta AIDS � tai paskutin infekcijos stadija. Ji gali trukti nuo met iki desimties, taiau galiausiai baigiasi mirtimi." 7. Pareiskja kreipsi Vilniaus miesto 3 apylinks teism, laikrasiui pareiksdama 50 000 lit (arba apie 14 460 eur) ieskin neturtinei alai atlyginti u jos teiss privatum paeidim. Ji inter alia rmsi Konvencijos 8 straipsniu. 8. 2002 m. balandio 15 d. teismas prim pareiskjai palank sprendim. Teismas nustat, kad informacija apie pareiskjos privat gyvenim buvo surinkta ir paskelbta be jos sutikimo. Duomenys apie jos privat gyvenim neatitiko jokio teisto visuomens intereso. Straipsnis buvo isspausdintas pirmajame laikrasio puslapyje kaip dienos sensacija, siekiant padidinti numerio perkamum. Vilniaus miesto 3 apylinks teismas paymjo, kad publikacija pareiskj paemino ir sukl ymi neturtin al. Teismas padar isvad, kad, isspausdindamas straipsn ir pateikdamas informacij eminaniai, laikrastis tyia siek neigiam padarini ar smoningai leido jiems atsirasti. Atsivelgdamas sias aplinkybes, teismas taik Visuomens informavimo statymo 54 straipsnio 1 dal, padidino statymo numatyt 10 000 lit (apie 2 896 eur) sum tris kartus ir priteis pareiskjai 30 000 lit (apie 8 676 eurus) neturtinei alai atlyginti. 9. Pareiskja pateik apeliacin skund Vilniaus apygardos teismui, reikalaudama priteisti maksimali sum pagal minto statymo 54 straipsnio 1 dal, t.y. 50 000 lit. 2002 m. birelio 17 d. apeliacins instancijos teismas sumaino priteistin sum iki 10 000 lit (apie 2 892 eurus). Teismas argumentavo, kad pareiskja nerod, jog laikrastis informacij apie j paskelb tyia, ir kad pirmos instancijos teismas neturjo pagrindo trigubinti statyme numatytos sumos. 10. 2003 m. sausio 15 d. Auksiausiasis Teismas paliko apeliacins instancijos teismo nutart nepakeist. Jis teig, kad pagal Visuomens informavimo statymo 54 straipsnio 1 dal didesn nei 10 000 lit suma gali bti skiriama, tik jeigu yra nustatyta, kad informacija buvo paskelbta tyia. Teismas sutiko su apeliacins instancijos teismo argumentais, kad privatumo paeidimo atveju tyia laikoma rodyta, jeigu faktai apie kieno nors privat gyvenim buvo paskleisti, siekiant j sumenkinti. Auksiausiasis Teismas inter alia teig: ,,Paymtina, kad problema dl AIDS sergani asmen bendravimo su aplinkiniais yra aktuali ir diskutuotina. Serganij santykiai su greta gyvenaniais asmenimis remiasi dabartiniu metu esaniame istyrimo lygyje pasiektomis iniomis apie si lig ir dl to kylani grsmi suvokimu. Ligos pobdis ir inomi duomenys apie j pagrstai kelia aplinkini susirpinim, daugeliui asmen sis klausimas tampa aktualus ne dl smalsumo, o dl asmeninio saugumo. Tai pakankamai svars argumentai, rodantys didel 4 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV visuomens susirpinim, leidiantys aptariam klausim vertinti kaip aktual. Turi reiksms ir tai, kad aplinkiniai asmenys isreisk didesn susirpinim dl savo saugumo rysium su morals normoms ne visada atitinkaniu serganiojo asmens elgesiu. Tokia nuostata isreiksta publikacijos antrastje. Asmens privatum paeidiani duomen skelbimo tokiomis slygomis, nors ir paeidiant privatum sauganias nuostatas, siuo atveju negalima vertinti kaip savitikslio ir tyinio, sudaranio pagrind taikyti daug grietesn atsakomyb. Teisingos satisfakcijos poiriu nustatytas 10 000 Lt alos atlyginimas vertintinas kaip pakankamas." 11. Remdamasis siomis aplinkybmis, Auksiausiasis Teismas atmet pareiskjos kasacin skund. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, kiek yra susij su sia byla, numato: ,,mogaus privatus gyvenimas nelieiamas... statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavalisko ar neteisto kisimosi jo asmenin ir seimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum." 13. Konstitucijos 30 straipsnis numato, kad asmeniui padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimas turi bti numatytas statyme. 14. Civilinio kodekso 71 straipsnis, galiojs bylai reiksmingu metu, dl neturtins alos atlyginimo numat: ,,Masins informacijos priemons, organizacijos ar asmenys, paskelb tikrovs neatitinkanias inias, eminanias asmens garb ir orum, taip pat be asmens sutikimo informacij apie jo asmenin gyvenim, atlygina moralin al, kurios dyd kiekvienu atveju nuo penki simt iki desimties tkstani lit nustato teismas. Teismas, nustatydamas moralins alos, isreikstos pinigais, dyd, atsivelgia al padariusio asmens turtin padt, teiss paeidimo sunkumo laipsn, teiss paeidimo pasekmes ir kitas turinias reiksms aplinkybes." 15. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis dl neturtins alos, galiojantis nuo 2001 m. liepos 1 d. numato: ,,1. Neturtin ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai isgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. 2. Neturtin ala atlyginama tik statym nustatytais atvejais. Neturtin ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dl nusikaltimo asmens sveikatai ar dl asmens gyvybs atmimo bei kitais statym nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtins alos dyd, atsivelgia jos pasekmes, si al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd bei kitas turinias reiksms bylai aplinkybes, taip pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus." 16. Visuomens informavimo statymo atitinkamos nuostatos bylai reiksmingu metu numat: 14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga ,,1. Rengiant ir platinant viesj informacij, privaloma utikrinti mogaus teis tai, kad bt gerbiamas jo asmeninis ir jo seimos gyvenimas. 2. Informacij apie privat gyvenim galima skelbti, isskyrus sio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik to mogaus sutikimu ir jeigu informacijos paskelbimas nedaro jam alos. 3. Informacija apie privat gyvenim gali bti skelbiama be mogaus sutikimo tais atvejais, kai informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui arba kai informacija 5 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus, taip pat kai informacija yra pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese..." 54 straipsnis. Moralins ir materialins zalos atlyginimas ,,1. Viesosios informacijos rengjas ir (ar) platintojas, paskelbs be fizinio asmens sutikimo informacij apie jo privat gyvenim (isskyrus sio statymo 14 straipsnio 3 dalyje bei 55 straipsnyje numatytus atvejus), taip pat paskelbs tikrovs neatitinkani, eminani asmens garb ir orum informacij, atlygina asmeniui padaryt moralin al statym nustatyta tvarka. Moralins alos atlyginimo dydis negali virsyti 10 tkstani lit, isskyrus atvejus, kai teismas nustato, kad tikrovs neatitinkanti, asmens garb ir orum eminanti informacija buvo paskelbta tyia. Tokiais atvejais teismo sprendimu si suma gali bti padidinta, bet ne daugiau kaip 5 kartus. Kiekvienu atveju priteisiama suma negali bti didesn kaip 5 procentai viesosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo metini pajam. ... 4. Teismas, nustatydamas moralins alos, isreikstos pinigais, dyd, atsivelgia al padariusio asmens turtin padt, teiss paeidimo sunkum, teiss paeidimo pasekmes ir kitas turinias reiksms aplinkybes..." 17. Sveikatos sistemos statymo 52 straipsnis, ribojantis informacijos apie asmens sveikat atskleidim, bylai reiksmingu metu numat: "1. Asmens sveikatos informacijos viesumas yra ribojamas norint utikrinti asmens privataus gyvenimo ir jo asmens sveikatos paslapties nelieiamum. 2. Draudiama skelbti visuomens informavimo priemonse informacij apie asmens sveikat be rastisko jo sutikimo... 3. Asmens ar visuomens sveikatos prieiros specialistams draudiama... paeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, ...kuri jie suinojo eidami profesines pareigas, konfidencialum." 18. 1998 m. gegus 15 d. Lietuvos Auksiausiojo Teismo Senato nutarime Nr. 1 ,,Dl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsni ir Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statymo taikymo teism praktikoje, nagrinjant garbs ir orumo gynimo civilines bylas" tiek, kiek reiksminga, nurodyta: ,,18. ...Privataus asmens teiss yra ginamos, kai nustatoma, jog informacija apie asmens privat gyvenim yra paskelbta be asmens sutikimo ir nesant teisto visuomens intereso. Teistas visuomens interesas suprantamas kaip visuomens teis gauti informacij apie ... mogaus privat gyvenim tais atvejais, kai btina apsaugoti kit asmen teises ir laisves nuo neigiam pasekmi. Asmens teiss yra ginamos nepriklausomai nuo to, ar paskelbta informacija apie asmens privat gyvenim emina jo garb ir orum, ar neemina." 19. Be to, nutarime nustatyta, kad viesos informacijos rengjai ar platintojai, kurie skelbia informacij apie asmens privat gyvenim be jo ar jos sutikimo, privalo atlyginti sukelt neturtin al. Nustatydami tokios alos pinigin kompensacij, teismai turt atsivelgti atsakovo kalt, jo elges po informacijos paskleidimo, neigiam tak ieskovo profesiniam ar socialiniam gyvenimui ir form bei bd, kuriuo informacija buvo isplatinta, taip pat jos turin ir kitas reiksmingas aplinkybes. Pinigin kompensacija negali virsyti rib, numatyt Civilinio kodekso 71 straipsnyje ir Visuomens informavimo statymo 54 straipsnyje. III. BYLAI REIKSMINGI TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI 6 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV 20. 1970 m. sausio 23 d. Europos Tarybos Parlamentin Asamblja prim rezoliucij Nr. 428, kurios dalimi esanios Deklaracijos dl Visuomens informavimo priemoni ir mogaus teisi aktualios dalys numato: C. Asmen apsaugos nuo kisimosi privat gyvenim priemons ,,1. Yra sfera, kurioje naudojimasis informacijos laisvs teise ir saviraiskos laisve gali priestarauti teisei privat gyvenim, kuri gina mogaus teisi konvencijos 8 straipsnis. Naudojimasis pirmja teise negali lemti antrosios sunaikinimo. 2. Teis privat gyvenim is esms neatsiejama nuo teiss gyventi savo gyvenim patiriant kuo maesn kisimsi. Tai yra susij su privaiu, seimos ir nam gyvenimu, fiziniu ir moraliniu vientisumu, garbe ir reputacija, vengimu bti klaidinaniai apibdintam, nereiksming ir trikdani fakt neatskleidimu ... apsauga nuo asmens konfidencialiai suteiktos ar gautos informacijos atskleidimo... 7. Teis privat gyvenim, suteikta mogaus teisi konvencijos 8 straipsniu, turt apsaugoti asmen ne tik nuo valstybs institucij, bet ir nuo privai asmen ar staig, skaitant iniasklaid, kisimosi. Nacionalins teiss aktuose turi bti nuostatos, garantuojanios si apsaug." 21. 1989 m. spalio 24 d. Europos Tarybos Ministr Komiteto Rekomendacija Nr. R (89) 14 dl ,,Etini su IV infekcija susijusi klausim sveikatos apsaugos ir socialinje aplinkoje" tiek, kiek yra reiksminga siai bylai, numato: B. Konfidencialumas ,,Valstybs sveikatos apsaugos institucijoms rekomenduojama: dl informavimo apie susirgimus: utikrinti, kad apie AIDS atvejus ... bt informuojama tik epidemiologijos tikslais ir grietai laikantis atitinkam konfidencialumo taisykli, o ypa, kad duomenys bt perduodami neatpaintini, isvengiant bet kokio galimo diskriminacinio slaptos informacijos, susijusios su sveikata, panaudojimo, vengiant atgrasyti asmenis nuo savanorisko tikrinimosi, dl paciento ir sveikatos apsaugos darbuotojo santykio: rytingai remti, kad konfidencialumas bt gerbiamas, jei reikalinga, gyvendinant specialias strategijas ir skatinant edukacines programas, isaiskinanias su IV infekcija susijusias konfidencialumo problemas asmenims, kurie dirba sveikatos apsaugos srityje." TEIS IV. TARIAMAS KONVENCIJOS 8 STRAIPSNIO PAEIDIMAS 22. Pareiskja skundsi, kad valstyb neutikrino jos teiss privataus gyvenimo gerbim, kadangi jai buvo priteista labai maa suma patirtai neturtinei alai atlyginti, nepaisant to, kad vidaus teismai nustat, jog laikrastis ,,Lietuvos rytas" stipriai paeid jos privatum. Ji taip pat teig, kad nacionaliniai teiss aktai, vertinant pagal Konvencijos 8 straipsn, neutikrino veiksmingos teisins gynybos priemons, nes ribojo maksimal neturtins alos, patirtos iniasklaidai paeidus privat gyvenim, dyd. Pareiskja rmsi Konvencijos 1, 8 ir 13 straipsniais. 7 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV 23. Pirmiausia Teismas pastebi, kad pareiskjos skundas negali bti nagrinjamas pagal Konvencijos 1 straipsn, kuris yra bendroji nuostata ir negali bti paeidiamas savarankiskai (r. Streletz, Kessler ir Krenz pries Vokietij [DK], Nr. 34044/96, 35532/97 ir 44801/98, � 112, ECHR 2001-II). Be to, Teismo nuomone, skundas pagal Konvencijos 13 straipsn dl veiksmingos teisins gynybos priemons nebuvimo yra papildantis skund pagal Konvencijos 8 straipsn dl to, kad valstyb neutikrino pareiskjos privatumo gerbimo. Todl Teismas mano, kad yra tinkama nagrinti pareiskjos skundus tik pagal Konvencijos 8 straipsn, kuris tiek, kiek reiksminga, numato: ,,1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir seimos gyvenimas, ... 2. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi siomis teismis, isskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje ... kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti." A. Priimtinumas 24. Vyriausyb rodinjo, kad pareiskja negali teigti esanti auka pagal Konvencijos 34 straipsn, nes vidaus teismai pripaino 8 straipsnio paeidim ir priteis jai atitinkam alos atlyginim. Vyriausyb taip pat tvirtino, kad skundas buvo actio popularis pobdio ir juo pareiskja siek in abstracto patikrinti ginijam statym remdamasi Konvencija. Galiausiai Vyriausyb teig, kad pareiskimas yra aiskiai nepagrstas, nes pareiskja nepanaudojo vidaus teisins gynybos priemoni dl jos teiss privat gyvenim paeidimo2. 25. Pareiskja nesutiko su siais argumentais, teigdama, kad jos teis privataus gyvenimo gerbim nebuvo veiksmingai ginama, nes Visuomens informavimo statymo 54 straipsnis ukirto keli teismams priteisti jai teising neturtins alos atlyginim, todl pareiskja buvo Konvencijos paeidimo auka. Pareiskja tvirtino, kad Vyriausybs teiginys dl vidaus teisins gynybos priemoni panaudojimo nepagrstas. 26. Kiek susij su Konvencijos 34 straipsniu, Teismas pabria, kad pareiskjui palankaus sprendimo ar priemons is esms nepakanka, kad jis ar ji prarast ,,aukos" status, nebent nacionalins institucijos aiskiai arba is esms pripaint Konvencijos paeidim ir priteist alos atlyginim (r. Amuur pries Pranczij, 1996 m. birelio 25 d. sprendimas, Reports of Judgments and Decisions 1996-III, � 36). Teismas pripasta, kad vidaus teismai nustat pareiskjos teiss privat ir seimos gyvenim paeidim, taiau daro isvad, kad pareiskjos aukos statuso klausimas dl siuo paeidimu padarytos alos atitaisymo yra neatskiriamai susijs su skundo esme. Todl Teismas mano, kad abu klausimai turi bti sujungti ir nagrinjami kartu. 27. Dl Vyriausybs argumento, kad sis pareiskimas yra actio popularis, Teismas primena, kad nei 34 straipsnis, nei kokia nors kita Konvencijos nuostata neukerta kelio pareiskjui skstis Teismui dl statymo ar teism praktikos, tariamai paeidianios Konvencij, su slyga, kad jis ar ji pateikia prima facie rodym apie tai, kad buvo tiesiogiai paveiktas ginijamos priemons (r. mutatis mutandis Dudgeon pries Jungtin Karalyst, 1981 m. spalio 22 d., �� 40-41, serija A Nr. 45; Norris pries Airij, 1988 m. spalio 26 d. sprendimas, serija A Nr. 142, � 30; Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kiti pries Austrij, Nr. 40825/98, � 90, 2008 m. liepos 31 d.). Atsivelgdamas tai, kas isdstyta auksiau, Teismas daro isvad, kad si byla nra actio popularis, kadangi pareiskja ginijo tiesiogin statymini apribojim jos civiliniam ieskiniui taikym. 2 Pastebtina, kad Vyriausyb savo pozicijos dl pareiskimo priimtinumo nesiejo su vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimu, dl sio aspekto pareiskja taip pat nepasisak (r. � 25). Atitinkamai vertintini ir sprendimo � 25 ir � 28 (vert.pastaba). 8 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV 28. Dl Vyriausybs pastabos apie vidaus teisins gynybos priemoni panaudojim, Teismas atkreipia dmes tai, kad Vyriausyb nepatikslino nurodyt veiksming teisins gynybos priemoni, kurias pareiskja turjo, bet nepanaudojo. Galiausiai Teismas paymi, kad pareiskjos skundas nra aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal, be to, skundas nra nepriimtinas kuriuo nors kitu pagrindu, todl jis turi bti paskelbtas priimtinu. B. Esm 1. Pareiskjos argumentai 29. Pareiskja pagal Konvencijos 8 straipsn skundsi, kad valstyb atsakov nevykd savo pozityviosios pareigos utikrinti jos privataus gyvenimo gerbim. Visuomens informavimo statymo 54 straipsnio 1 dalis neatitiko Konvencijos 8 straipsnio reikalavim, nes neturtins alos dyd u netyin privatumo paeidim apribojo 10 000 lit. Pareiskja teig, kad jos teis privat gyvenim buvo paeista ne tik dl paios statymo nuostatos buvimo, bet ir dl bdo, kuriuo teismai j aiskino ir taik. Atsivelgiant finansin laikrasio pajgum ir neaiskias skmingo bylinjimosi galimybes, nesant nusistovjusios teism praktikos, tokios emos ribos buvimas prisidjo prie jos teisi paeidimo, kadangi laikrastis inojo, kad jokiomis aplinkybmis nebus priverstas mokti dideli kompensacijos sum u tokio pobdio paeidimus. Pareiskja padar isvad, kad sis statymo apribojimas negali bti laikomas btina ir proporcinga priemone siekiant teist Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje isvardint tiksl. 2. Vyriausybs argumentai 30. Vyriausyb laiksi nuomons, kad Visuomens informavimo statymas nereikalavo atsakovo tyios tam, kad bt priteista kompensacija u privataus gyvenimo paeidim. statymo 54 straipsnio 1 dalis numat, kad duomen apie kieno nors privat gyvenim paskelbimas be isankstinio sutikimo gali utraukti civilin atsakomyb, pareigojant sumokti iki 10 000 lit kompensacij. Atsakovo tyia svarbi tik tada, kai paskelbta informacija emina asmens garb ir orum bei neatitinka tikrovs. Tokiais atvejais teismas neturtinei alai atlyginti galt priteisti sum iki 50 000 lit. 31. Vyriausyb pastebjo, kad 8 straipsnis nebtinai reikalauja valstybs numatyti neribot neturtins alos kompensacij tam, kad ji vykdyt savo pozityvij pareig utikrinti asmens privataus gyvenimo gerbim. Sprsdama dl priemoni, reikaling geresniam sios pareigos gyvendinimui, valstyb turi didel vertinimo laisv, jei tokios kompensacijos ribos pagrstai atitinka socialin ginam vertybi svarb ir tam tikrus finansinius standartus, paremtus valstybs ekonomine situacija. Vyriausybs nuomone, siekiant teisingos pusiausvyros tarp bendrojo salies ir asmens interes, tam tikru valstybs gyvavimo laikotarpiu maksimalaus neturtins alos kompensacijos dydio numatymas turi bti priimtinas. 32.Vyriausyb taip pat pastebjo, kad naujasis Civilinis kodeksas, kuris sigaliojo 2001 m. liepos 1 d., panaikino ginijam neturtins alos dydio apribojim. Nepaisant to, nacionalin jurisprudencija rodo, kad dabartins kompensacijos retai virsija ankstesn maksimali 10 000 lit rib. 33. Pasak Vyriausybs, sioje byloje teismai pripaino, kad nebuvo visuomens intereso paskelbti informacij apie pareiskjos privat gyvenim, taip patvirtindami laikrasio veiksm neteistum. Atsivelg visus isnagrintus panasiose bylose taikomus kriterijus bei 9 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV visas reiksmingas aplinkybes teismai, o ypa Auksiausiasis Teismas, priteis pareiskjai teising kompensacijos sum. 3. Teismo vertinimas (a) taikytini principai 34. Teismas anksiau yra nurods, kad ,,privataus gyvenimo" svoka pagal Konvencijos 8 straipsn yra plati, ir ji apima inter alia teis pradti ir vystyti santykius su kitais monmis (r. Niemietz pries Vokietij, 1992 m. gruodio 16 d. sprendimas, serija A Nr. 251-B, p. 33, � 29). Ji apima tokius elementus kaip seksualinis gyvenimas (r., pavyzdiui, Dudgeon pries Jungtin Karalyst, cituota auksiau, � 41) ir, be abejo, asmenin informacija, susijusi su pacientu (r. I. pries Suomij, Nr. 20511/03, � 35, 2008 m. liepos 17 d.). 35. Teismas primena, kad nors 8 straipsnio tikslas is esms yra ginti asmen nuo savavalisko valstybs institucij kisimosi, is valstybs reikalaujama ne tik susilaikyti nuo tokio kisimosi. Greta sio pirmiausia negatyvaus sipareigojimo gali bti nustatomos ir pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingo privataus ar seimos gyvenimo gerbimo. Sios pareigos gali apimti priemoni, skirt utikrinti teis net ir tokioje srityje kaip santykiai tarp asmen, primim (r. Evans pries Jungtin Karalyst [DK], Nr. 6339/05, � 75, ECHR 2007-...). 36. Teismas anksiau yra nusprends, kad nepaisant to, ar byla yra nagrinjama pozityviosios valstybs pareigos imtis pagrst ir tinkam priemoni, utikrinant pareiskjo teis pagal 8 straipsnio 1 dal, kontekste, ar valstybs institucij kisimosi, pateisinamo pagal 2 dal, kontekste, taikytini principai is esms yra panass. Abiem atvejais reikia atsivelgti teising pusiausvyr, kuri turi bti islaikoma tarp konkuruojani asmens ir visos visuomens interes (r. Von Hannover pries Vokietij, Nr. 59320/00, � 57, ECHR 2004-VI). Be to, islaikant si pusiausvyr, 8 straipsnio 2 dalyje paminti tikslai gali turti tam tikros reiksms (r. Rees pries Jungtin Karalyst, 1986 m. spalio 17 d. sprendimas, serija A Nr. 106, � 37). 37. Teismas pakartoja, kad kiek tai yra susij su pozityviosiomis pareigomis, svoka ,,gerbimas" nra aiskiai apibrta. Atsivelgiant tai, kad Susitarianiose Valstybse laikomasi vairios praktikos ir susiklosto vairios situacijos, kiekvienoje byloje reikalavimai svokai gali ymiai skirtis. Atitinkamai, tai yra sritis, kurioje Susitarianios Salys turi plai vertinimo laisv, sprsdamos dl priemoni, kuri reikia imtis, siekiant utikrinti Konvencijos laikymsi, atsivelgiant visuomens bei asmen poreikius ir isgales (r. Johnston ir kiti pries Airij, 1986 m. gruodio 18 d. sprendimas, serija A Nr. 112, � 55). Vis dlto Teismas primena, kad 8 straipsn, kaip ir bet kuri kit Konvencijos ar jos protokol nuostat, reikia aiskinti taip, kad bt garantuojamos ne teorins ar iliuzins, bet realios ir veiksmingos teiss (zr. Shevanova pries Latvij, Nr. 58822/00, � 69, 2006 m. birelio 15 d.). 38. Turi bti islaikoma pusiausvyra tarp privataus gyvenimo apsaugos ir, be kita ko, Konvencijos 10 straipsnyje garantuojamos saviraiskos laisvs. Atsivelgiant tai, Teismas pabria spaudos pareig teikti informacij ir idjas visuomenei svarbiais klausimais (r. tarp daugelio kit saltini Observer ir Guardian pries Jungtin Karalyst, 1991 m. lapkriio 26 d. sprendimas, serija A Nr. 216, p. 29-30, � 59). Vis dlto Teismas pastebi, kad reikia is esms skirti fakt � netgi priestaring � galini prisidti prie diskusijos demokratinje visuomenje skelbim nuo pigaus turinio teigini apie asmens privat gyvenim krimo (r. mutatis mutandis Von Hannover pries Vokietij, cituota auksiau, � 63). Dl asmens privataus gyvenimo gerbimo, Teismas primena fundamentali jo apsaugos svarb, siekiant utikrinti kiekvieno mogaus asmenybs vystymsi. Si apsauga taikoma platesniam individ ratui, nei asmens seima, ir apima socialin dimensij. Teismas mano, kad bet kas, net jeigu ir yra 10 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV inomas visuomenei, gali teistai tiktis, kad jo privatus gyvenimas bus saugomas ir gerbiamas (ibid., � 69). 39. Jei konkreiau, Teismas yra anksiau nusprends, kad asmens duomen apsauga, jau nekalbant apie medicininius duomenis, yra ypatingai svarbi asmeniui naudojantis Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise privataus ir seimos gyvenimo gerbim. Pagarba sveikatos duomen konfidencialumui yra esminis Konvencijos Susitarianij Sali teisini sistem principas. Pirmiau isdstyti teiginiai yra ypa reiksmingi, kai kalbama apie konfidencialumo dl asmens IV padties apsaug (cf. Europos Tarybos mediaga, pirmesni 20-21 punktai). Toki duomen atskleidimas gali dramatiskai paveikti asmens privat ir seimos gyvenim, taip pat socialin ir darbo situacij, sukelti tam asmeniui gdos ir atstmimo pavoj (r. Z pries Suomij, 1997 m. vasario 25 d. sprendimas, Reports 1997-I, �� 95-96). 40. Vadovaudamasis siais svarstymais, dabar Teismas nagrins, ar valstyb vykd savo pozityvij pareig utikrinti pareiskjos teis privataus ir seimos gyvenimo gerbim. (b) Bendrj princip taikymas sioje byloje 41. Pirmiausia Teismas atkreipia dmes tai, kad straipsnio apie pareiskjos sveikat, gydytojams patvirtinus j esant IV nesiotoja, publikavimas, taip pat uuominos apie jos seksualin gyvenim (6 punktas anksiau) buvo isimtinai privataus pobdio, todl pateko 8 straipsnio apsaugos srit (r., pavyzdiui, mint sprendim Dudgeon pries Jungtin Karalyst, � 41). Teismas ypa atkreipia dmes tai, kad pareiskja gyveno ne mieste, o kaime, todl galimyb, kad paskelbus mintus duomenis apie jos lig suinos kaimynai ir artimiausi seimos nariai, kas gali lemti vies paeminim ir atskyrim nuo kaimo socialinio gyvenimo, buvo didesn. Be to, nepaisant kaimyn susirpinimo, pareiskja turjo teis savo seksualinio gyvenimo privatumo gerbim. Atsivelgiant tai, Teismas nemato jokios prieasties nukrypti nuo nacionalini teism isvados, kuria pripastama, kad pareiskjos teis privat gyvenim buvo paeista. 42. Toliau Teismas nagrins, ar buvo viesasis interesas, pateisinantis tokio pobdio informacijos apie pareiskj paskelbim. Vis dlto Teismas nemato jokio teisto intereso ir pritaria Vilniaus miesto 3 apylinks teismo padarytoms isvadoms, kad pagrindinis publikacijos tikslas buvo padidinti laikrasio atsakovo perkamum. Teismo nuomone, aptariamo straipsnio paskelbimas, kurio aiskus tikslas buvo patenkinti tam tikr skaitytoj gasl smalsum ir suteikti atsakovui komercins naudos, negali bti laikomas prisidedaniu prie bet kokios visuomenei svarbios diskusijos (r. tarp daugelio kit saltini Prisma Presse pries Pranczij (nut.), Nr. 66910/01 ir 71612/01, 2003 m. liepos 1 d.). 43. Vertindamas Auksiausiojo Teismo argumentavim sioje byloje, Teismas nepritaria, kad nurodytas vietos gyventoj susirpinimas dl j saugumo, tuo pateisinant publikacij apie pareiskjos sveikatos bsen ir jos gyvenimo bd, buvo socialiai ar moksliskai pagrstas. Teismo nuomone, yra priesingai: sveikatos duomen konfidencialumo gerbimas turi esmins reiksms ne tik paciento privatumo apsaugai, bet ir palaikant asmens pasitikjim mediko profesija ir sveikatos apsaugos paslaugomis apskritai. Jei tokios apsaugos nebus, tuos, kuriems reikia medicinins pagalbos, galima atgrasyti nuo kreipimosi dl reikiamo gydymo, taip keliant grsm j pai ir, ukreiam lig atveju, visuomens sveikatai (r. Z pries Suomij, cituota auksiau, � 95). Siuo atvilgiu Teismas laiko ypa reiksmingu fakt, kad, pasak laikrasio, Pasvalio ligonins medicinos personalas patvirtino informacij apie pareiskjos lig (r. 6 punkt anksiau), todl ypa svarbu, kad vidaus teis utikrint atitinkamas apsaugos priemones, atgrasanias nuo tokio asmens duomen atskleidimo ir tolesnio skelbimo. 11 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV 44. Teismas atsivelgia tai, kad bylai reiksmingu metu nacionalinje teisje buvo normos, sauganios informacijos apie asmens sveikatos bkl konfidencialum. Jis atkreipia dmes tai, kad buvo teismins praktikos gairs, kuriomis turjo bti vadovaujamasi, jei teis asmens privat gyvenim bt paeista (r. 12-19 punktus). Teismas taip pat pastebi, kad is ties vidaus teismai priteis pareiskjai kompensacij neturtinei alai atlyginti. Vis dlto pagrindinis klausimas yra, ar 10 000 lit priteisimas buvo proporcingas alai, kuri ji patyr, ir, ar valstyb, priimdama Visuomens informavimo statymo 54 straipsnio 1 dal, apribojani tokios kompensacijos, kuri turt mokti iniasklaidos priemon, dyd, vykd savo pozityvij pareig pagal Konvencijos 8 straipsn. 45. Teismas pritaria Vyriausybei, kad valstyb turi tam tikr vertinimo laisv sprsti, kokie reikalavimai keliami privataus gyvenimo ,,gerbimui" konkreiomis aplinkybmis (cf. Stubbings ir kiti pries Jungtin Karalyst, 1996 m. spalio 22 d., �� 62-63, Reports 1996-IV; X ir Y pries Nyderlandus, 1985 m. kovo 26 d., � 24, serija A Nr. 91). Teismas taip pat pripasta, kad sprendiant dl to, koki priemoni reikt imtis, siekiant geriau gyvendinti anksiau pamint pareig, turi bti atsivelgiama tam tikrus finansinius standartus, pagrstus valstybs ekonomine padtimi. Teismas taip pat atkreipia dmes tai, kad Europos Tarybos valstybs nars kompensacijos u neturtin al klausimus gali reglamentuoti skirtingai, taip pat tai, kad finansini rib nustatymas pats savaime nra nesuderinamas su valstybs pozityviosiomis pareigomis pagal Konvencijos 8 straipsn. Vis dlto sios ribos neturi bti tokios, kad asmuo prarast savo privatum, tokiu bdu teisei netenkant savo veiksmingo turinio. 46. Teismas pripasta, kad griet sankcij spaudos padaromiems paeidimams nustatymas galt turti neigiamos takos naudojimuisi pagrindine urnalist saviraiskos laisve, garantuojama Konvencijos 10 straipsnyje (r. tarp daugelio kit saltini Cumpn ir Mazre pries Rumunij [DK], Nr. 33348/96, �� 113-114, ECHR 2004-XI). Vis dlto tokio ypatingo piktnaudiavimo spaudos laisve atveju kaip sioje byloje Teismas daro isvad, kad nustatytos grietos statymins teism diskrecijos ribos, atitaisant aukos patirt al ir pakankamai ukertant keli tokio piktnaudiavimo pasikartojimui, neutikrino pareiskjai apsaugos, kurios ji teistai galjo tiktis pagal Konvencijos 8 straipsn. Si pozicij patvirtina faktas, kad ginijamos teism priteisiamai kompensacijai nustatytos ribos, numatytos Visuomens informavimo statymo 54 straipsnio 1 dalyje, netrukus po vyki sioje byloje buvo panaikintos naujuoju Civiliniu kodeksu (r. 32 punkt). 47. Atsivelgiant tai, kas isdstyta, Teismas atmeta Vyriausybs priestaravim dl pareiskjos aukos statuso ir daro isvad, kad valstyb neutikrino pareiskjos teiss jos privataus gyvenimo gerbim. Todl buvo paeistas Konvencijos 8 straipsnis. V. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 48. Konvencijos 41 straipsnis numato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianiosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. Zala 49. Pareiskja reikalavo 40 000 lit (apie 11 585 eur) neturtinei alai atlyginti. Tai atitiko pradin 50 000 lit sum, reikalaut nacionalinio teismo proceso metu, atmus teism faktiskai priteist 10 000 lit sum. 50. Vyriausyb teig, kad jos reikalavimas nepagrstas ir pernelyg didelis. 12 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV 51. Teismas mano, kad pareiskja patyr neturtins alos, kuri, konstatuojant Konvencijos 8 straipsnio paeidim, nra pakankamai atlyginta. Vadovaudamasis teisingumo pagrindais, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 41 straipsn, Teismas pagal s punkt skiria pareiskjai 6 500 eur sum. B. Kastai ir islaidos 52. Pareiskja taip pat reikalavo 10 000 lit (apie 2 896 eur) kastams ir islaidoms, patirtoms bylinjantis vidaus teismuose ir Teisme, atlyginti. 53. Vyriausyb ginijo s reikalavim kaip nerodyt ir nepagrst. 54. Teismas atkreipia dmes tai, kad pareiskjai buvo suteikta teisin pagalba pagal Teismo teisins pagalbos schem ir 715 eur suma buvo sumokta pareiskjos advokatei u bylos parengim, rasytini pareiskim surasym ir administracines islaidas. 55. Pagal Teismo praktik pareiskjas turi teis kast ir islaid atlyginim tik tiek, kiek parodo, kad jos is tikrj ir neisvengiamai buvo patirtos, o suma pagrsta. Sioje byloje, atsivelgiant turim informacij ir isvardintus kriterijus, Teismas pagal s punkt daugiau nieko nepriteisia. C. Palkanos sipareigojim nevykdymo atveju 56. Teismas mano, kad palkanos sipareigojim nevykdymo atveju turi bti skaiiuojamos pagal ribin Europos Centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus. DL SI PRIEASI TEISMAS 1. Prijungia prie bylos esms Vyriausybs priestaravim dl pareiskjos aukos statuso ir vienbalsiai j atmeta; 2. Vienbalsiai skelbia pareiskim priimtinu; 3. Nusprendzia 6 balsais pries 1 bals, kad buvo paeistas Konvencijos 8 straipsnis; 4. Nusprendzia 4 balsais pries 3 balsus (a) kad valstyb atsakov per tris mnesius nuo tada, kai sis sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, turi sumokti 6 500 (sesis tkstanius penkis simtus) eur neturtinei alai atlyginti ir bet kokius mokesius, kurie gali bti taikomi siai sumai, kuri turi bti konvertuojama valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dienos kurs; (b) kad u vis udelst laik, pasibaigus anksiau mintam trij mnesi terminui, iki sprendimo vykdymo dienos nuo anksiau mintos sumos turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos Centrinio Banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus; 5. Vienbalsiai atmeta kitus pareiskjos reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2008 m. lapkriio 25 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 straipsnio 2 ir 3 dalimis. S. DOOL� F. TULKENS 13 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV Kancler Pirminink Vadovaujantis Konvencijos 45 straipsnio 2 dalimi ir Teismo reglamento 74 taisykls 2 dalimi, prie sio sprendimo pridedamos teisj Zagrebelsky, Popovi ir Tsotsoria atskirosios nuomons. S. D. F. T. 14 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV ATSKIROJI TEISJO ZAGREBELSKY NUOMON (vertimas) As nesutinku su Kolegijos dauguma, kad sioje byloje buvo paeistas Konvencijos 8 straipsnis dl toliau isdstyt prieasi. 1. Nra abejons, kad Konvencijos 8 straipsnis yra taikytinas bylai, nes aptariama publikacija padar ymios alos pareiskjos reputacijai. Teismo praktika siuo klausimu yra aiski. Teismas yra nusprends, kad 8 straipsnis apima asmens teis jo ar jos reputacijos apsaug kaip teiss privataus gyvenimo gerbim dal (r. neseniai priimt Pfeifer pries Austrij, 2007 m. lapkriio 15 d. sprendim). 8 straipsnis gali reikalauti pozityvij priemoni, skirt utikrinti privataus gyvenimo gerbim net ir tarpusavio santyki tarp asmen srityje, primimo (r. Von Hannover pries Vokietij, Nr. 59320/00, � 57, ECHR 2004-VI ir Stubbings ir kiti pries Jungtin Karalyst, 1996 m. spalio 22 d. sprendimas, Reports of Judgments and Decisions 1996-IV, p. 1505, �� 61 ir 62). 2. Situacijoje, kai straipsnis yra paskelbiamas spaudoje, pasireiskia saviraiskos laisv. ia taip pat Teismas yra daug kart suformulavs principus, kuriuos turi bti atsivelgiama ir kuriuos galima apibendrinti kaip isdstoma toliau. Spauda demokratinje visuomenje atlieka reiksming vaidmen. Nors ji privalo neperengti tam tikr rib, ypa dl kit teisi ir reputacijos apsaugos, vis dlto spaudos pareiga yra su jos sipareigojimais ir atsakomybe suderinamu bdu teikti informacij ir idjas visais visuomenei svarbiais klausimais. 10 straipsnis gina ne tik reiskiam idj ir informacijos turin, bet ir form, kuria jos pateikiamos. Teis reputacijos apsaug net ir u privataus gyvenimo rib kyla is 8 straipsnio, bet tokios apsaugos reikalavimai turi bti pasverti laisvos diskusijos visuomenei svarbiais klausimais interes atvilgiu. Teismas privalo tikrinti, ar vidaus institucijos islaik teising pusiausvyr tarp saviraiskos laisvs apsaugos ir t, apie kuriuos issakomi teiginiai, reputacijos apsaugos. Yra skirtingi privataus gyvenimo gerbimo utikrinimo bdai, ir valstybs pareig pobdis priklauso nuo susijusio privataus gyvenimo aspekto. Vadinasi, priemoni, skirt utikrinti pozityvij pareig laikymsi, pasirinkimas priklauso Susitariani valstybi diskrecijai. Bdvardis ,,btinos" pagal 10 straipsnio 2 dal reiskia ,,primygtinio socialinio poreikio" buvim. Susitarianios valstybs turi tam tikr sprendimo laisv, vertindamos, ar yra toks poreikis, bet ta laisv neatsiejama nuo europins prieiros. Teismo udavinys, vykdant savo prieiros funkcij, nra uimti kompetenting vidaus teism viet, bet pagal 10 straipsn patikrinti sprendimus, kuriuos jie prim, turdami sprendimo laisvs gali. Teismas turi nustatyti, ar nacionalini institucij pateiktos prieastys, pateisinanios apribojimus, buvo ,,tinkamos ir pakankamos" ir ar priemon, dl kurios skundiamasi, buvo ,,proporcinga teistiems tikslams, kuri buvo siekiama". urnalist teis teikti informacij apie visuomenei svarbius klausimus yra ginama su slyga, kad jie veikia siningai, remdamiesi tiksliais faktais tam, kad suteikt ,,tiksli ir patikim" informacij pagal urnalist etikos reikalavimus. 10 straipsnio 2 dalyje pabriama, kad naudojantis saviraiskos laisve, reikia prisiimti pareigas bei atsakomyb ir sios pareigos bei atsakomyb gali turti tam tikros reiksms, kai rizikuojama pakenkti asmens, nurodomo vardu, reputacijai ar pakenkti ,,kit teisms". Bausmi tiems, kuri komentarai yra eidiantys, pobdis ir grietumas taip pat yra elementai, kuriuos turi bti atsivelgiama, vertinant apribojimo proporcingum. Nors Susitarianios Salys, vadovaujantis j pozityviosiomis pareigomis pagal Konvencijos 8 straipsn, turi gali ir, be abejo, pareig reguliuoti saviraiskos laisv tokiu bdu, kad 15 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV teisje bt utikrinta tinkama asmen reputacijos apsauga, tai darydamos jos turi vengti imtis priemoni, galini tikinti iniasklaid neatlikti savo vaidmens. Civilinis priemoni, kuri imamasi pries urnalistus ar leidjus, pobdis nereiskia, kad nereikia vertinti j ,,proporcingumo", su slyga, kad jos neatgraso spaudos nuo dalyvavimo diskusijoje visuomenei svarbiais klausimais. Turint tai omenyje, ,,supratimas, kokia bt tinkama visuomens reakcija pasisakym, kuriam netaikoma ar ginijama, kad netaikoma, Konvencijos 10 straipsnio apsauga, gali labai skirtis skirtingose Susitarianiose Salyse. Kompetentingos nacionalins institucijos gali geriau negu Europos Teismas vertinti s klausim ir todl siuo atvilgiu turt turti plai sprendimo laisv" (r. Tolstoy Miloslavsky pries Jungtin Karalyst, 1995 m. liepos 13 d. sprendimas, � 48). Perdtai didels sumos alai atlyginti ir tinkam bei veiksming apsaugos priemoni dl neproporcing priteisiam sum nebuvimas gali lemti, kad Teismas konstatuos 10 straipsnio paeidim (r. Tolstoy Miloslavsky pries Jungtin Karalyst, cituota auksiau, �� 50 ir 51, bei Steel ir Morris pries Jungtin Karalyst, 2005 m. vasario 15 d. sprendimas, � 96). 3. Vidaus teismai pripaino, kad sioje byloje buvo piktnaudiaujama saviraiskos laisve ir buvo pakenkta pareiskjos reputacijai. Teismas neturt vietoj t teism sprsti, ar pagal nacionalin teis paeidimas padarytas tyia. Svarbi yra isvada, kad vidaus teismai vykd pirmj slyg dl pareiskjos teiss savo reputacijos gynim apsaugos. Sie teismai taip pat patvirtino jos teis alos, lygios 2 896 eurams, atlyginim ir tai buvo maksimali suma, kuri jie galjo priteisti pagal tuo metu galiojus statym, is ties nustaius aukstutin rib, aiskiai siekiant ukirsti keli pernelyg didelms sumoms neturtinei alai atlyginti. Mano nuomone, vien tik faktas, kad buvo maksimali riba, neturt kelti problem. Priesingai, as sakyiau, kad jos tikslas buvo ginti saviraiskos laisv nuo galim apribojim, kylani is teism sprendim neturtins alos klausimu, savo pobdiu paliekaniu teisjams daug laisvs. inoma, maksimali riba turi bti pagrsta, bet siuo atvilgiu lemiama yra tai, koks yra maksimalus dydis, o labiausiai � maksimalios ribos taikymo pasekms. 4. Viena vertus, galimybs taikyti neproporcingas alos sumas pasalinimas yra skatinamas poreikio isvengti saviraiskos laisvs apribojim. Kita vertus, nurodymas sumokti nereiksming kompensacijos dyd gali reiksti, kad aukos teis jo ar jos privataus gyvenimo gerbim buvo neapginta (nors kartais gali pakakti tiesiog pripainti fakt, kad asmens reputacija buvo nepagrstai kritikuota). Isskyrus krastutinius atvejus vienoje ar kitoje spektro pusje, man sunku sutikti su tuo, kad Teismas savo vertinimu pakeist vidaus teism atliktj ir savo sprendimu sikist is esms taisydamas j sprendimus. 5. Sioje byloje 2 896 eur suma, priteista kaip neturtins alos atlyginimas, neatrodo tokia neproporcinga, kad leist Teismui daryti isvad, jog pareiskjos teis nacionaliniu lygmeniu nebuvo apginta. Skirtingai nuo praktikos bylose pagal 10 straipsn, byloje dl 8 straipsnio oponento ekonominio pajgumo vertinimas neatrodo svarbus, nes tai nra baudiamosios sankcijos, bet alos, kuri is ties patyr pareiskjas, vertinimo klausimas. Nesenoje byloje dl Konvencijos 8 straipsnio paeidimo, kurioje vidaus teismai suteik pirmenyb saviraiskos laisvs, o ne pareiskjo teiss reputacijos apsaug gynimui (ir kurioje jis pralaimjo byl ir negavo alos atlyginimo) Teismas, taikydamas Konvencijos 41 straipsn, priteis pareiskjui 5 000 eur (r. Pfeifer pries Austrij, cituota auksiau). Nors as sutinku, kad kiekviena byla yra skirtinga, manau, kad ta byla gali pasitarnauti bent jau kaip apytikslis standartas, ir paskatinti Teism padaryti isvad, kad suma, priteista Lietuvos teism pagal galiojus statym, gali pagrstai bti laikoma 16 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV padengianti pareiskjos patirt neturtin al, ir kad bet kuriuo atveju vidaus teism sprendimai suteik pareiskjai tinkam apsaug. 17 SPRENDIMAS BIRIUK PRIES LIETUV ATSKIROJI, IS DALIES PRIESTARAUJANTI, TEISJ POPOVI IR TSOTSORIA NUOMON Mes balsavome pries sum, kuri buvo priteista pareiskjai kaip teisingas atlyginimas, nes, atsivelgiant konstatuot paeidim, manome j esant per didel. Laikoms nuomons, kad atsivelgiant pusiausvyros tarp pagrindini teisi, ginam Europos mogaus teisi konvencijos 8 ir 10 straipsniuose, kriterij, kur deramai buvo daromos nuorodos sprendime, pareiskjai turjo bti priteista maesn suma.