26652/02

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA ICKUS pries LIETUV (Pareiskimo Nr. 26652/02) SPRENDIMAS STRASBRAS 2009 m. balandio 7 d. SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV Byloje ickus pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Andr�s Saj�, Nona Tsotsoria, ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2009 m. kovo 17 dien skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos pilietis Egidijus ickus (pareiskjas), kuris 2002 m. liepos 8 d. pateik Teismui pareiskim (Nr. 26652/02) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjui atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas V. Sviderskis. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. Pareiskjas skundsi, kad dl jam taikyto Asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipainimo, skaitos ir prisipainusij apsaugos statymo (r. 16 punkt toliau) jis neteko darbo ir kad buvo apribotos jo galimybs sidarbinti, paeidiant, inter alia, Konvencijos 8 ir 14 straipsnius. 4. 2005 m. rugsjo 8 d. Teismas nusprend perduoti Vyriausybei pareiskjo pareiskim pagal Konvencijos 8 straipsn kartu su 14 straipsniu. T paci dien Teismas nutar taikyti Konvencijos 29 straipsnio 3 dal ir is karto sprsti dl pareiskimo priimtinumo ir jo esms. FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 5. Pareiskjas gim 1950 m. ir gyvena Vilniaus rajone. 6. 1992 m. kovo 4 d. pareiskjas buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (skiriamas asmenims, pasiymjusiems ginant Lietuvos laisv ir nepriklausomyb 1991 m. sausio-rugsjo mnesiais). 1996 m. rugsjo 30 d. Prezidento dekretu pareiskjas buvo apdovanotas Lietuvos kariuomens krj savanori medaliu. 7. 2000 m. rugsjo 12 d. speciali tarpinybin komisija (Komisija) nustat, kad pareiskjas pagal Asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, 2 SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV registracijos, prisipainimo, skaitos ir prisipainusij apsaugos statym buvo ,,slapta bendradarbiavs asmuo", ir nusprend paskelbti siuos duomenis ,,Valstybs iniose". 8. Pareiskjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateik skund, prasydamas teismo panaikinti Komisijos nutarim dl pareiskjo ankstesnio slapto bendradarbiavimo. 2001 m. gegus 7 d. teismas is dalies patenkino pareiskjo skund, nustatydamas, kad trksta rodym, jog pareiskjas bendradarbiavo su KGB. 9. 2001 m. liepos 3 d. Vyriausiasis administracinis teismas panaikino emesns instancijos teismo sprendim. Buvo nustatyta, kad pareiskjas, 9-ajame desimtmetyje, dirbdamas sporto urnalistu ir keliaudamas usien, is ties bendradarbiavo su KGB1. 10. 2001 m. liepos 23 d. Komisija ,,Valstybs iniose" paskelb duomenis apie tai, kad pareiskjas anksciau bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, btent su KGB. 11. 2001 m. liepos 27 d. pareiskjas buvo atleistas is pareig Vidaus reikal ministerijoje Personalo departamente. Potvarkyje, kuriuo pareiskjas buvo atleistas, nurodytas atleidimo pagrindas � Komisijos 2001 m. liepos 23 d. paskelbti duomenys apie pareiskjo slapt bendradarbiavim. 12. Pareiskjas pakartotinai gincijo Komisijos isvadas 2000 m. rugsjo 12 d. priimtame nutarime kaip nepagrstas. 2001 m. spalio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas skund atmet dl procesini pagrind, konstatuodamas, kad siuo klausimu jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas. Byla buvo nutraukta. 13. 2001 m. gruodio 12 d., kad bt geriau istirti rodymai ir numatytos gairs vienodai teisminei praktikai panasiose bylose, Vyriausiasis administracinis teismas atnaujino proces. 14. 2002 m. sausio 16 d. Vyriausiasis administracinis teismas isnagrinjo pareiskjo skund ir atmet jo prasym panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2001 m. spalio 31 d. sprendim. Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad emesns instancijos teismas padar pagrst isvad, jog pareiskjas slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Teismas paymjo, kad pareiskjo teiss tiriant rodymus ir apklausiant liudytojus nebuvo suvarytos. Nutartis buvo galutin ir neskundiama. Nenurodyt dien Vyriausiajam administraciniam teismui pareiskjas pateik prasym atnaujinti proces, teigdamas, kad sprendimuose jo byloje buvo padaryta materialins teiss norm paeidim. 2002 m. gegus 16 d. pareiskjo prasym teismas atmet kaip nepagrst. 15. Pareiskjas tvirtino, kad dl gincytin nacionalini teism sprendim buvo panaikintas sprendimas pripainti j advokatu. Vyriausiasis administracinis teismas nesprend dl slapto bendradarbiavimo fakto, jis atkreip dmes, kad pirmosios instancijos teismas padar klaiding isvad, Komisijos nutarim sutapatindamas su slapto bendradarbiavimo fakto nustatymu. Pareiskjas apskund nutarim paskelbti ,,Valstybs iniose" apie E.ickaus bendradarbiavimo su KGB fakt, o reikalavimas panaikinti isvad (asmens veiklos vertinimo lapas) dl slapto bendradarbiavimo fakto nustatymo nebuvo pareikstas (vert. past.). SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV II. BYLAI REIKSMINGA NACIONALIN TEIS IR PRAKTIKA 16. Asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipainimo, skaitos ir prisipainusij apsaugos statymas (statymas) buvo priimtas 1999 m. lapkricio 23 d., sigaliojo 2000 m. sausio 1 d. statymas numat, kad bus sudaroma speciali tarpinybin komisija, atsakinga u asmen, slapta bendradarbiavusi su tokiomis tarnybomis veiklos vertinim, taip pat slapta bendradarbiavusi asmen registracij. statymas, kiek reiksminga sioje byloje, numato: 1 straipsnis. statymo paskirtis ,,1. Siuo statymu gyvendinamos Nacionalinio saugumo pagrind statymo nuostatos kurti nacionalinio saugumo sistem, ginanci valstyb ir jos gyventojus, mogaus ir piliecio teises, laisves bei asmens saugum, apsaugant nuo usienio specialij tarnyb poveikio, santao ir verbavimo ar bandymo traukti neteist veikl. statymu taip pat gyvendinama valstybs teis taikyti asmens lojalumo ir patikimumo valstybei princip valstybs pareignams ir tarnautojams valstybs valdios ir valdymo, savivaldos, krasto apsaugos institucijose, vidaus reikal sistemoje, prokuratroje, teismuose, Valstybs saugumo departamente, diplomatinje tarnyboje, muitinje, Valstybs kontrolje ir kitose kontrol bei prieir vykdanciose valstybs institucijose, advokatams ir notarams, bank ir kit kredito staig, strategini kio objekt, rysi sistemos, saugos tarnyb ir j struktr bei kit tarnyb, teikianci detektyv paslaugas, darbuotojams. <...>" straipsnis. Pagrindins sio statymo svokos ,,1. Asmuo, slapta bendradarbiavs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis � <...> asmuo <...>, faktiskai ir smoningai veiks vykdant buvusios SSRS specialij tarnyb uduotis ir pavedimus pagal rasytin arba nerasytin sipareigojim slapta bendradarbiauti, kai veikla nereglamentuota tarnybos statutais ar darbo statymais (agentas, rezidentas, patikimas asmuo, konspiracini patalp laikytojas, susitikim buto laikytojas, neetatinis operatyvinis darbuotojas ar kitas asmuo, slapta bendradarbiavs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis). <...>" straipsnis. Asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisija ,,1. Asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklai vertinti ir sprendimams dl asmen rasymo skait arba vieso duomen apie slapt bendradarbiavim paskelbimo priimti sudaroma <...> Komisija <...>. <...> 2. Pagal s statym Komisija: 1) vertina asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veikl; 2) priima sprendimus dl asmen, prisipainusi slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, rasymo skait; 3) priima sprendimus dl vieso duomen apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, paskelbimo sio statymo 8 straipsnyje numatytais atvejais; 4) utikrindama visisk personalij slaptum, koduoja Komisijai perduot slaptint informacij ir priima sprendimus dl informacijos suteikimo panaudoti moksliniams darbams; <...>" 4 SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV straipsnis. Valstybs saugumo departamento funkcijos vykdant s statym ,,Pagal s statym Valstybs saugumo departamentas: <...> 4) asmen, prisipainusi slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, prasymu imasi priemoni apsaugoti juos nuo santao ir verbavimo ar bandymo traukti neteist veikl; <...>" straipsnis. Registracijos ir prisipainimo tvarka ,,1. Asmenys, slapta bendradarbiav su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mnesius nuo ,,Valstybs iniose" Komisijos paskelbtos registravimo ir prisipainim primimo dienos turi atvykti registruotis, savanoriskai rastu prisipainti Lietuvos valstybei slapta bendradarbiav su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, atskleisti vis jiems inom informacij apie specialij tarnyb veikl bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. <...>" straipsnis. rasymas skait ,,1. Asmenys, slapta bendradarbiav su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, rasomi skait Komisijos sprendimu, jeigu jie savanoriskai prisipaino slapta bendradarbiav su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateik vis jiems inom informacij, susijusi su specialij tarnyb veikla. 2. Prisipainimo faktas bei prisipainusio asmens pateikti duomenys yra valstybs paslapt sudaranti informacija, kuri slaptinama, naudojama ir isslaptinama statym nustatyta tvarka. <...>" 8 straipsnis. Prisipainusij asmen apsauga ir duomen paskelbimo atvejai ,,1. Uregistruot, prisipainusi ir rasyt skait asmen pateikta informacija bei duomenys apie juos yra slaptinami ir saugomi statym nustatyta tvarka. 2. Sio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pranesa Valstybs saugumo departamentui, jei patiria santa ir verbavim ar bandym traukti neteist veikl, Valstybs saugumo departamentas prisipainusi asmen prasymu imasi priemoni jiems apsaugoti bei nusikalstamai veikai atskleisti. Asmen rasymas skait ir j pateikti duomenys isslaptinami, jeigu sie asmenys siteisjusiu teismo nuosprendiu yra apkaltinti padar veikas, pripaintas nusikaltimais moniskumui, karo ar genocido nusikaltimais, bei kitais statym nustatytais slaptintos informacijos isslaptinimo atvejais. <...> 4. Duomenys apie slapt bendradarbiavim su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami ,,Valstybs iniose" tuo atveju, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mnesius nuo Komisijos paskelbto registravimo ir prisipainim primimo pradios neprisipaino slapta bendradarbiavs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat jei pateik inomai melagingas inias apie save, kitus asmenis ir specialij tarnyb veikl ar toki informacij nuslp. Apie Komisijos priimt sprendim viesai paskelbti duomenis rastu pranesama asmeniui, slapta bendradarbiavusiam su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Jis s nutarim per 15 dien nuo pranesimo gavimo gali apsksti administraciniam teismui. Nutarimo viesai paskelbti duomenis vykdymas sustabdomas iki teismo sprendimo siteisjimo." straipsnis. Nerasyt Valstybs saugumo departamento skait asmen veiklos apribojimas ,,1. Slapta su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bendradarbiav asmenys, kuri duomenys viesai paskelbti sio statymo 8 straipsnio 3 arba 4 dalies nustatyta tvarka, nuo paskelbimo dienos 10 met negali dirbti svietimo staigose pedagogais, aukltojais ir si staig vadovais, eiti pareig, susijusi su ginklo SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV turjimu, taip pat dirbti Lietuvos Respublikos valstybs pareignais arba tarnautojais valstybs valdios ir valdymo, savivaldos institucijose, krasto apsaugos sistemoje, vidaus reikal sistemoje, muitinje, prokuratroje, teismuose, Valstybs saugumo departamente, diplomatinje tarnyboje, Valstybs kontrolje ir kitose kontrol bei prieir vykdanciose valstybs institucijose, taip pat advokatais ir notarais, bankuose ir kitose kredito staigose, strateginiuose kio objektuose, rysi sistemoje, saugos tarnybose ir j struktrose bei kitose tarnybose, teikianciose detektyv paslaugas. 2. Jeigu Komisijos sprendimu ,,Valstybs iniose" ir kitose visuomens informavimo priemonse paskelbiami duomenys apie asmenis, slapta bendradarbiavusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, darbdavys ar jo galiotas asmuo privalo ne vliau kaip kit darbo dien po si duomen paskelbimo atleisti darbuotoj is darbo, nemokdamas jam iseitins pasalpos. <...> 3. Jeigu viesai paskelbiama informacija apie slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis asmen, kuris verciasi advokato praktika, tai Lietuvos advokat taryba panaikina sprendim pripainti asmen advokatu. Pasibaigus 10 met terminui, asmuo turi teis statymo nustatyta tvarka bti pripaintas advokatu." TEIS I. DL KONVENCIJOS 8 STRAIPSNIO KARTU SU 14 STRAIPSNIU PAEIDIMO 17. Pareiskjas skundsi, kad Asmen, slapta bendradarbiavusi su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipainimo, skaitos ir prisipainusij apsaugos statyme numatyti apribojimai, nustatyti jo sidarbinimo galimybms, paeid Konvencijos 8 straipsn kartu su 14 straipsniu. Konvencijos 8 straipsnis, kiek reiksminga, nustato: ,,1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus <...> gyvenimas, <...> 2. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi siomis teismis, isskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos ar salies ekonomins gerovs interesams <...> arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti." 14 straipsnis numato: ,,Naudojimasis sioje Konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais." A. Sali argumentai 1. Vyriausyb 18. Pirmiausia Vyriausyb paymjo, kad, nors formaliai ir panasi ankstesnes bylas pries Lietuv, kuriose buvo nagrinjami buvusi KGB kadrini darbuotoj sidarbinimo 6 SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV apribojimai (r. Sidabras and Dziautas v. Lithuania, nos. 55480/00 and 59330/00, ECHR 2004-VIII, ir Rainys and Gasparavicius v. Lithuania, nos. 70665/01 and 74345/01, 200504-07), si byla is esms skiriasi. Pirmojoje is pamint byl pareiskjai teisme gincijo valstybs institucij isvadas, kad jie buvo Valstybs saugumo komiteto (KGB) Lietuvos padalinio darbuotojai, taip pat atleidim is darbo viesajame sektoriuje atitinkamai is mokesci inspektoriaus ir prokuroro pareig. Antroje byloje pareiskjai taip pat gincijo valstybs institucij isvadas, kad jie buvo KGB darbuotojai, bei atleidim is darbo privaciame sektoriuje; jie dirbo atitinkamai teisininku privacioje telekomunikacij bendrovje ir advokatu. Taciau sioje byloje pareiskjas nacionaliniuose teismuose gincijo tik 2000 m. rugsjo 12 d. isvad, kuria Komisija nustat fakt, kad jis anksciau slapta bendradarbiavo su KGB, bei Komisijos nutarim paskelbti siuos duomenis ,,Valstybs iniose". Taigi nacionaliniame lygmenyje pareiskjas nekl Komisijos nutarimo sukelt teisini pasekmi klausimo, ar pagrstai ir teistai jam buvo taikomi sidarbinimo apribojimai, jis buvo atleistas is valstybs tarnybos ir panaikintas sprendimas pripainti j advokatu. Kadangi pareiskjas nacionalinius teismus dl konkreci jam statymu taikyt apribojim nesikreip, jis nepanaudojo vis turim teisins gynybos priemoni, todl jo skundas, remiantis Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalimis, yra nepriimtinas. 19. Vyriausyb taip pat tvirtino, kad 8 straipsnis sioje byloje netaikytinas, nes minta nuostata negarantuoja teiss issaugoti darb ar pasirinkti profesij. Vyriausyb taip pat teig, kad bet kokiu atveju statymo taikym pareiskjui nulm Lietuvos istorin situacija ir tuo buvo siekiama teisto tikslo � utikrinti, kad asmenys, dirbantys tam tikruose strateginiuose nacionalinio kio sektoriuose ar uimantys reiksmingas visuomens gyvenimui pareigas, bt patikimi ir lojals valstybei. 20. Vyriausyb tvirtino, kad yra kitas poymis, skiriantis si byl nuo ankstesni sprendim bylose Sidabras ir Dziautas bei Rainys ir Gasparavicius, kuriuose Teismas nustat 14 straipsnio kartu su 8 straipsniu paeidim. Siose bylose statyminiai apribojimai dirbti tam tikr darb, vykdyti funkcijas ar uduotis buvo automatiskai taikomi pareiskjams vien todl, kad jie tam tikru laikotarpiu dirbo Valstybs saugumo komitete prie Lietuvos SSR Ministr Tarybos. Taciau nagrinjamoje byloje statymas, taikytas pareiskjui, nenumat beslygini asmens sidarbinimo apribojim. Pirmiausia, asmuo turjo smoningai slapta bendradarbiauti su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Antra, per statymo nustatyt termin asmuo turjo bti neprisipains valstybs institucijoms apie savo slapt bendradarbiavim. Trecia, neprisipainus asmens slapto bendradarbiavimo faktas turjo bti paskelbtas ,,Valstybs iniose". Vyriausyb teig, kad per statymo nustatyt sesi mnesi termin 1500 asmen atvyko Komisij prisipainti apie slapt bendradarbiavim. Pareiskjas taip pat galjo tai padaryti; jeigu bt prisipains, bt isvengs neigiam teisini pasekmi. Kadangi pareiskjas smoningai pasirinko neprisipainti apie ankstesn bendradarbiavim per mint termin, valstyb turjo teis ir pareig taikyti jam su sidarbinimu susijusius apribojimus. Be to, pagal statymo 8 straipsn, duomenys apie asmenis, prisipainusius apie ankstesn slapt bendradarbiavim, laikomi valstybs paslaptimi, o valstyb prisiima sipareigojim apsaugoti siuo asmenis nuo galimo santao ar duomen atskleidimo. Atsivelgdama tai, Vyriausyb tvirtino, kad valstyb nepereng savo vertinimo laisvs rib, ir kad statymas SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV pagal Konvencijos 8 straipsnio 1 dal buvo proporcinga priemon utikrinti valstybs saugum bei apsaugoti pareiskjo teises. 21. Vyriausyb taip pat tvirtino, kad pareiskjo sidarbinimo galimybi apribojimai negali bti laikomi diskriminuojancio pobdio vien dl to, kad pareiskjas priklaus tam tikrai asmen grupei, btent ,,slapta bendradarbiavusi asmen", nes pats priklausymo tokiai grupei faktas automatiskai nesukelia joki neigiam pasekmi, jei asmuo prisipaino. Taigi statymas nenustat kolektyvins atsakomybs visiems be isimci slapta bendradarbiavusiems asmenims. Atsivelgiant tai, kad sidarbinimo apribojimai buvo taikomi tik tiems anksciau slapta bendradarbiavusiems asmenims, kurie neprisipaino, jokio diskriminacinio elgesio pagal Konvencijos 14 straipsn nebuvo. Atitinkamai nebuvo ir Konvencijos 8 straipsnio kartu su 14 straipsniu paeidimo. 2. Pareiskjas 22. Pareiskjas gincijo Vyriausybs argumentus, kad jis nepanaudojo vidaus teisins gynybos priemoni pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal, nes nesikreip nacionalinius teismus dl atleidimo is pareig Vidaus reikal ministerijoje teistumo ir pagrstumo ar dl sprendimo pripainti j advokatu panaikinimo dl jo slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Jis tvirtino, kad statymo 9 straipsnis pareigojo darbdav atleisti darbuotoj is jo ar jos pareig ne vliau kaip kit dien po duomen apie bendradarbiavim paskelbimo. Panasiai, jei paskelbti duomenys bt susij su asmeniu, usiimanciu advokato praktika, Lietuvos advokat taryba privaljo panaikinti sprendim pripainti asmen advokatu. Taigi statymo reikalavimai yra imperatyvs. Gincydamas Komisijos nutarimo dl jo ankstesnio slapto bendradarbiavimo ir toki duomen paskelbimo teistum, pareiskjas, nordamas apginti savo teis usiimti teisine praktika ar siekti pareig privaciame sektoriuje, taip pat siek, kad Komisijos nutarimas nesigaliot ir taip bt ukirstas kelias isbraukti j is praktikuojanci advokat sraso. Pareiskjo nuomone, tik efektyvios teisins gynybos priemons bt buv reiksmingos pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal, taciau jis toki neturjo. 23. Pareiskjas taip pat nesutiko su Vyriausybe, kad draudimas dirbti tam tikrose privataus sektoriaus srityse buvo pateisinamas konkreciomis Lietuvos valstybs istorinmis aplinkybmis. Nepriklausomyb Lietuva atkr 1990 m., o apribojimai asmenims, slapta bendradarbiavusiems su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, buvo numatyti statyme, priimtame tik 1999 m. Pareiskjas tvirtino, kad per s netrump laikotarp jis parod savo lojalum valstybei, ir sis jo lojalumas buvo pripaintas paci Lietuvos valdios institucij, kurios skyr jam valstybs apdovanojimus (r. 6 punkt pirmiau). Taigi minti su sidarbinimu susij apribojimai nagrinjamu atveju nebuvo nei btini, nei proporcingi. B. Priimtinumas 24. Teismas atkreipia dmes Vyriausybs argument, kad si byla skiriasi nuo Sidabro ir Dziauto bylos, nes pareiskjas nacionaliniuose teismuose nesiskund dl statymo sukelt teisini pasekmi, todl nepanaudojo valstybs vidaus teisins gynybos priemoni. Teismas pakartoja, kad nra pareigos panaudoti teisins gynybos priemones, kurios yra 8 SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV netinkamos ar neefektyvios (r. Akdivar and Others v. Turkey, 1996-09-16, � 67, Reports of Judgments and Decisions 1996-IV). Be to, Teismas yra konstatavs, kad panaudojimo taisykl nra nei absoliuti, nei gali bti taikoma automatiskai. Sprendiant, ar jos buvo laikomasi, btina atsivelgti konkrecias kiekvienos bylos aplinkybes (r. Van Oosterwijck v. Belgium, 1980-11-06, � 35, Series A no. 40). 25. Dl 35 straipsnio 1 dalies taikymo sios bylos faktinms aplinkybms, Teismas pastebi, kad statymas ,,slapta bendradarbiavusiems asmenims" nustato draudim usiimti tam tikra veikla viesajame ar privaciame sektoriuje dl tariamos j lojalumo stokos valstybei. Teismas ypac pabria beslygin pareigojim, numatyt statymo 9 straipsnyje, darbdaviams ar Lietuvos advokat tarybai atitinkamai nutraukti darbo sutart su darbuotoju ar panaikinti sprendim pripainti asmen advokatu, jei duomenys apie asmen ankstesn slapt bendradarbiavim bt viesai paskelbti. Vyriausybs argument dl vidaus teisini gynybos priemoni nepanaudojimo Teismas atsivelgia tik tiek, kad pareiskjas proces nacionaliniuose teismuose pradjo tik dl bendradarbiavimo, kaip tokio, fakto nustatymo, taip pat Komisijos nutarimo paviesinti siuos duomenis, taciau nesikreip Teism dl atleidimo teistumo. Taciau, atsivelgiant anksciau mint beslygin pareigojim, Teismas mano, kad bet koks procesas dl pareiskjo atleidimo is valstybs tarnybos ir sprendimo pripainti j advokatu panaikinimo bt buvs beprasmiskas. Vadinasi, teisini gynybos priemoni nepanaudojimo pagrindu skundas nra nepriimtinas. 26. Dl Vyriausybs argumento, kad Konvencijos 8 straipsnis sioje byloje netaikytinas, Teismas atsivelgia savo isvadas byloje Sidabras ir Dziautas (cituota pirmiau, �� 42-50), kur konstatavo, kad statyminis apribojimas sidarbinant tam tikrose privataus sektoriaus srityse turjo takos pareiskjo teisei privataus gyvenimo gerbim pagal 8 straipsn. Kadangi statyminiai apribojimai nagrinjamu atveju numatyti praktiskai identiskai profesinei veiklai, Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo mintos isvados. Vadinasi, sioje bylos aplinkybms Konvencijos 8 straipsnis taikytinas. 27. Be to, Teismas paymi, kad skundas nra aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Teismas taip pat pastebi, kad skundas nra nepriimtinas kokiais nors kitais pagrindais. Todl pareiskimas turi bti paskelbtas priimtinu. C. Bylos esm 28. Teismas yra anksciau konstatavs, kad lojalumo valstybei reikalavimas yra neatskiriama primimo valstybs tarnyb valstybs valdios institucijose, atsakingose u bendr interes apsaug ir utikrinim, slyga (r. Sidabras and Dziautas, cituota pirmiau, �� 57-58). Todl Teismas apsiribos nagrinjimu, ar sidarbinimo privaciame sektoriuje apribojimas, koks buvo taikomas pareiskjui, buvo suderinamas su Konvencijos 8 straipsniu. Siame kontekste Teismas remiasi savo isvadomis bylose Sidabras ir Dziautas bei Rainys ir Gasparavicius, kuriose nustat Konvencijos 14 straipsnio kartu su 8 straipsniu paeidim ta apimtimi, kad statymu buvo ukirstas kelias siems pareiskjams sidarbinti tam tikrose privataus sektoriaus srityse, nes jie pagal mint statym turjo buvusi KGB kadrini darbuotoj status. Sioje nagrinjamoje byloje pareiskjo skundai dl sprendimo pripainti j advokatu panaikinimo yra panass. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo savo praktikos Sidabro ir Dziauto byloje, nes statyme numatytas sprendimo SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV pripainti pareiskj advokatu panaikinimas ir apribojimai sidarbinti tam tikrose privataus sektoriaus srityse buvo statyme numatytas skirtingas elgesys dl pareiskjo, kaip buvusio slapta bendradarbiavusio asmens praeities, turintis tiesiogins takos pareiskjo teisei privat gyvenim. Vadinasi, pareiskjo skundai neabejotinai nagrintini pagal Konvencijos 14 straipsn kartu su 8 straipsniu (r. Sidabras and Dziautas, cituota pirmiau, �� 38-50). 29. Atsivelgiant Teismo praktik, skirtingas elgesys yra diskriminuojantis, jei ,,nra objektyvaus ir pagrsto pateisinimo", t.y., jei juo nesiekiama ,,teisto tikslo" ar jei nra ,,pagrsto proporcingumo rysio tarp taikom priemoni ir siekiamo gyvendinti tikslo" (r. Marckx v. Belgium, 1979-06-13, � 33, Series A, no. 31). 30. Teismas sutinka, kad statyme numatytu pareiskjo sidarbinimo galimybi apribojimu ir, vadinasi, skirtingu elgesiu pareiskjo atvilgiu buvo siekiama teist valstybs saugumo, visuomens apsaugos, salies ekonomins gerovs bei kit asmen teisi ir laisvi apsaugos tiksl (r. Sidabras and Dziautas, cituota pirmiau, �� 52-55). 31. Belieka nustatyti, ar gincijamas skirtingas elgesys buvo proporcinga priemon. Dl sio skirtingo elgesio pateisinimo Vyriausyb tvirtino, jog, atsivelgiant teist tiksl utikrinti valstybs saugum, statymo taikymas buvo proporcingas, nes gincijami sidarbinimo apribojimai taikomi tokiems, kaip pareiskjas, asmenims, kurie stokoja lojalumo valstybei. Vis dlto, Teismas pabria, kad valstybs nustatyti apribojimai sidarbinti privaciame sektoriuje dl lojalumo valstybei stokos negali bti pateisinami Konvencijos poiriu tokia pat apimtimi, kaip ir apribojimai sidarbinti valstybs tarnyboje (r. Rainys and Gasparavicius, cituota pirmiau, � 36). 32. Vertindamas, ar skundiamos priemons buvo proporcingos, Teismas negali nepastebti statymo dviprasmiskumo, viena vertus, sprendiant klausim dl buvusi slapta bendradarbiavusi asmen lojalumo stokos ir, antra vertus, btinybs taikyti sidarbinimo apribojimus tam tikrose privataus sektoriaus srityse. Tiksliau, statymo 9 straipsnis numato privataus sektoriaus pareigas, kurias pareiskjas, kaip asmuo laikomas stokojanciu lojalumo, negali bti priimtas (r. 16 punkt pirmiau). Vis dlto anksciau Teismas nerado prieastinio rysio tarp mint pareig ir draudimu eiti tas pareigas siekiam tiksl (r. Sidabras and Dziautas, cituota pirmiau, � 59). 33. Teismo taip pat netikino Vyriausybs argumentas, kad statymas buvo proporcinga priemon, nes pareiskjui nebt taikomi jokie sidarbinimo privaciame sektoriuje galimybi apribojimai, jei jis nustatytu laiku bt prisipains apie savo ankstesn slapt bendradarbiavim. Siuo poiriu Teismas paymi, kad statymas nenustato skirting sitraukimo KGB lygi diferenciacijos. Byloje taip pat nra objektyvios mediagos, patikrintos nacionalini teism ir rodancios, kad pareiskjas, sidarbins tam tikrose privataus verslo srityse, siuo metu kelt pavoj valstybs saugumui. Teismas taip pat pastebi, kad statymas sigaliojo 2000 m., t.y., prajus beveik desimtmeciui po Lietuvos Nepriklausomybs atkrimo 1990 m. kovo 11 d. Vadinasi, pareiskjo profesins veiklos apribojimai buvo nustatyti prajus maiausiai desimtmeciui po to, kai jis nustojo bendradarbiauti su KGB. Pavluotas statymo primimas, nors savaime nra lemiamas, vis dlto gali bti laikomas reiksmingu bendrai vertinant pasirinkt priemoni proporcingum. Galiausiai Teismas atsivelgia fakt, kad Lietuvos valdios institucijos pacios pripaino pareiskjo lojalum Lietuvos Respublikai, skirdamos jam valstybs apdovanojimus (r. 6 punkt pirmiau). 10 SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV 34. Atsivelgiant tai, kas isdstyta, Teismas daro isvad, kad draudimas pareiskjui sidarbinti vairiose privataus sektoriaus srityse, taikant statymo 8 straipsnio 4 dal ir 9 straipsn, buvo neproporcinga priemon, nors draudimu buvo siekiama teist tiksl. 35. Todl buvo paeistas Konvencijos 14 straipsnis kartu su 8 straipsniu. II. KITI TARIAMI KONVENCIJOS PAEIDIMAI 36. Pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal ir 3 dalies b bei c punktus pareiskjas skundsi, kad procesas nacionaliniuose teismuose buvo neteisingas, nes teismai netinkamai isnagrinjo bylos faktus ir padar klaidingas teisines isvadas. Taip pat jis teig, kad teismai neleido jam susipainti su Komisijos darbo reglamentu. Pareiskjas taip pat rmsi savo teise bti laikomam nekaltu pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 dal. 37. Teismas pakartoja, kad nagrinjamoje byloje procesas buvo susijs su Komisijos isvad apie pareiskj, patvirtinanci, kad praeityje jis slapta bendradarbiavo su KGB, pagrstumu. Po minto proceso duomenys apie pareiskj buvo oficialiai paskelbti, pareiskjui taip pat pritaikyti tam tikri sidarbinimo apribojimai. 38. Teismas remiasi savo nutarimu byloje Sidabras ir Dziautas pries Lietuv ((dec.), nos. 55480/00 and 59330/00, 2003-10-21), kuriame konstatavo, kad proceso dl sidarbinimo apribojim, taikom buvusiems KGB kadriniams darbuotojams, metu nebuvo sprendiamas ,,baudiamojo kaltinimo" klausimas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies poiriu. Teismas nemato svari prieasci sioje byloje nukrypti nuo mintos isvados ar netaikyti jos slapta bendradarbiavusiam asmeniui. Vadinasi, 6 straipsnio ,,baudiamoji" sritis netaikytina gincijamam procesui. Taigi pareiskjo skundai dl teiss gynyb nuo baudiamojo kaltinimo pagal Konvencijos 6 straipsnio 2 ir 3 dalis turi bti atmesti, remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kaip ratione materiae nesuderinami. 39. Vis dlto Teismas pastebi, kad nagrinjamoje byloje buvo sprendiamas pareiskjo ,,civilinio pobdio teisi ir pareig" klausimas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies poiriu, nes pasibaigus procesui pareiskjas neteko advokato darbo ir jam buvo udrausta sidarbinti tam tikrose srityse. Taigi sioje byloje taikytina 6 straipsnio 1 dalies ,,civilin" sritis (r. Rainys and Gasparavicius v. Lithuania (dec.), nos. 70665/01 ir 74345/01, 200401-22). 40. Vis dlto Teismas primena, kad jo pareiga pagal Konvencijos 19 straipsn yra utikrinti, kad bt laikomasi sipareigojim, kuriuos Susitariancios Salys prisim pagal Konvencij. Teismas nenagrinja fakto ar teiss klaid, kurias tariamai padar nacionaliniai teismai, nebent ir tik ta apimtimi, kiek sios klaidos galjo paeisti Konvencijos saugomas teises ir laisves (r., tarp daugelio kit saltini, Schenk v. Switzerland, 1988-07-12, Series A, no. 140, p. 29, � 45). Teismas taip pat pastebi, kad pagal sali lygiateisiskumo princip � vienas is platesns ,,teisingo" bylos nagrinjimo koncepcijos element � reikalaujama, kad kiekviena salis turt tinkam galimyb pristatyti byl tokiomis slygomis, kad jos padtis nebt kur kas nepalankesn nei priesingos salies (r. Nider�st-Huber v. Switzerland, 1997-02-18, � 23, Reports of Judgments and Decisions 1997-I). 41. Teismas ir anksciau yra nagrinjs bylas, susijusius su liustracijos procesu. Teismas pastebjo, kad mintas procesas neisvengiamai priklauso nuo dokument, susijusi su SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV buvusi komunistini saugumo tarnyb operacijomis, tyrimo. Dokument pasirinkimas ir j atskleidimas priklauso dabartini saugumo tarnyb diskrecijai. Jei saliai, su kuria susijusi slaptinta mediaga, visa ar dalis tos mediagos yra neprieinama, tai salies galimybs gincyti saugumo tarnyb pateikt fakt versij yra smarkiai apribojamos (r. Bobek v. Poland, no. 68761/01, � 57, 2007-07-17). 42. Vis dlto faktai sioje byloje skiriasi. Pareiskjas skundsi, kad negaljo gauti Komisijos darbo reglamento ir kad nacionalini teism sprendimai buvo neteisingi. Teismas primena, kad nra apeliacinis ,,ketvirtosios instancijos" teismas, svarstantis vidaus proceso baigties klausimus. Vidaus teismai gali geriausiai vertinti rodym lieciamum byloje bei aiskinti ir taikyti materialins ir procesins teiss normas (r. Pekinel v. Turkey, no. 9939/02, � 53, 2008-03-18). Remdamasis turima mediaga, Teismas pastebi, kad nagrinjamas skundas is esms yra ,,ketvirtosios instancijos" pobdio. Pareiskjas turjo pakankam galimyb pateikti savo argumentus nacionaliniame procese dviej instancij teismuose. Be to, siekiant geriau istirti rodymus, procesas buvo atnaujintas (r. 13 punkt pirmiau). Pareiskjas ir jo advokatas dalyvavo bylos nagrinjime ir turjo galimyb gincyti rodymus, kuriuos pareiskjas laik apgaulingais. Pareiskjo slapto bendradarbiavimo faktas buvo nustatytas remiantis liudytoj, kuri patikimum pareiskjas galjo gincyti, parodymais. Be to, pareiskjas pripaino, kad jo galimyb susipainti su bylos mediaga, Komisijos dokumentais, isskyrus darbo reglament, nebuvo apribota (r. priesingai Bobek v. Poland, cituota pirmiau, �� 58-70). Esant tokioms aplinkybms ir atsivelgiant ypating liustracijos proces kontekst, Teismas konstatuoja, kad pareiskjo skundas dl ,,neteisingumo" pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal yra nerodytas, todl, remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, turi bti atmestas kaip aiskiai nepagrstas. 43. Pagal Konvencijos 7 straipsn, draudiant taikyti baudiamsias sankcijas nesant statymo, pareiskjas skundsi, kad dl statymas pritaikymo jis buvo retrospektyviai neteistai nubaustas u praeit. Taciau Teismas pakartoja, kad byla nra susijusi su baudiamuoju kaltinimu ar bausme (r. 38 punkt pirmiau). Taigi si pareiskimo dalis yra ratione materiae nesuderinama su Konvencijos nuostatomis ir, vadovaujantis 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, turi bti atmesta. 44. Pagal Konvencijos 10 straipsn pareiskjas skundsi, kad negaljo susipainti su tam tikrais byloje esanciais dokumentais, btent su Komisijos darbo reglamentu. Teismas mano, kad s skund apima skundas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kur Teismas atmet kaip aiskiai nepagrst (r. 42 punkt pirmiau). Todl sio skundo nebtina atskirai nagrinti. 45. Galiausiai pareiskjas skundsi, kad jo atleidimas is pareig Vidaus reikal ministerijoje ir sprendimo pripainti j advokatu panaikinimas paeid Konvencijos 10 ir 14 straipsnius. Teismas pastebi, kad pastarasis skundas ir pareiskjo padtis is esms identiska kaip pareiskj byloje Sidabras ir Dziautas. Teismas nemato pagrindo nukrypti nuo savo motyv mintoje byloje, kad sidarbinimo apribojimai pareiskjams pagal atitinkam statym nevaro j teiss saviraiskos laisv, todl 10 bei 14 straipsniai netaikytini (r. Sidabras and Dziautas, cituota pirmiau, �� 64-73). Taigi si pareiskimo dalis yra ratione materiae nesuderinama su Konvencijos nuostatomis ir, vadovaujantis 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, turi bti atmesta. 12 SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV III. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 46. Konvencijos 41 straipsnis numato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. ala 47. Pareiskjas pras priteisti 122 430 lit (apytiksliai 35 486 eurus) turtinei alai, patirtai dl jam taikyt statymo numatyt sidarbinimo apribojim, ir 100 000 lit (apytiksliai 28 985 eurus) neturtinei alai atlyginti. 48. Vyriausyb tvirtino, kad sie reikalavimai yra nepagrsti ir pernelyg dideli. 49. Teismas nemano, kad pareiskjo reikalavimas dl turtins alos yra pakankamai rodytas, todl j atmeta. Be to, atsivelgiant sali pareiskimus ir byloje esanci mediag, Teismas mano, kad paeidimo konstatavimas pats savaime yra pakankamas teisingas pareiskjo patirtos neturtins alos atlyginimas. B. Kastai ir islaidos 50. Pareiskjas taip pat reikalavo priteisti 11 400 lit (apytiksliai 3 304 eurus) kastams ir teisinms islaidoms, kurias patyr bylindamasis vidaus teismuose ir Strasbro Teisme, atlyginti bei 440 lit (apytiksliai 128 eurus) vertimo islaidoms, patirtoms pastarajame teisme, atlyginti. 51. Vyriausyb su reikalavimu nesutiko, laik j nepagrstu ir nerodytu. 52. Pagal Teismo praktik pareiskjas turi teis kast bei islaid atlyginim tiek, jei rodo, kad jie buvo faktiskai patirti, btini ir protingo dydio. Sioje byloje atsivelgdamas turimus dokumentus ir mintus kriterijus, Teismas mano, kad pagrsta priteisti pareiskjui vis reikalauj sum, btent 3 432 eurus. C. Palkanos u sipareigojim nevykdym 53. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos Centrinio Banko skolinimo norm, pridedant tris procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS 1. Skelbia vienbalsiai skund dl pareiskjo negaljimo sidarbinti tam tikrose privataus sektoriaus srityse priimtinu, o likusi pareiskimo dal � nepriimtina; 2. Nustato, 4 balsais pries 3, kad buvo paeistas Konvencijos 14 straipsnis kartu su 8 straipsniu; SPRENDIMAS ICKUS PRIES LIETUV 3. Nustato, 4 balsais pries 3, kad paeidimo konstatavimas savaime yra pakankamas teisingas pareiskjo patirtos neturtins alos atlyginimas; 4. Nustato, 4 balsais pries 3, a) per tris mnesius nuo tos dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti pareiskjui 3 432 (tris tkstancius keturis simtus trisdesimt du) eurus kastams ir islaidoms atlyginti bet kokius mokescius, kurie gali bti taikomi pareiskjui; b) nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per pareigojim nevykdymo laik nuo mintos sumos turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus; 5. Atmeta vienbalsiai kitus pareiskjo reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2009 m. balandio 7 d. vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Sally Doll� Kancler Fran�oise Tulkens Pirminink Vadovaujantis Konvencijos 45 straipsnio 2 dalimi ir Teismo reglamento 74 taisykls 2 dalimi, prie sio sprendimo pridedamos sios atskirosios nuomons: (a) is dalies priestaraujanti bendra teisj Tulkens, Cabral Barreto ir Zagrebelsky nuomon; (b) priestaraujanti teisj Jociens, Tsotsoria ir Saj� nuomon. S.D. F.T. 14 ATSKIROSIOS NUOMONS � ICKUS PRIES LIETUV IS DALIES PRIESTARAUJANTI BENDRA TEISJ TULKENS, CABRAL BARRETO IR ZAGREBELSKY NUOMON Mes manome, kad dl Konvencijos 41 straipsnio taikymo turjo bti nusprsta taip pat kaip ir 2004 m. liepos 27 d. sprendime Sidabras ir Dziautas pries Lietuv ir 2005 m. balandio 7 d. sprendime Rainys ir Gasparavicius pries Lietuv, kuriuose buvo nagrinjami panass klausimai. Konvencijos 14 straipsnio kartu su 8 straipsniu paeidimo konstatavimas, ms nuomone, nepakankamai atlygina al, todl pareiskjas turjo gauti kompensacij u patirt turtin bei neturtin al. ATSKIROSIOS NUOMONS � ICKUS PRIES LIETUV PRIESTARAUJANTI TEISJ JOCIENS, TSOTSORIA IR SAJ� NUOMON Deja, negalime sutikti su Kolegijos isvada dl Konvencijos 14 straipsnio kartu su 8 straipsniu paeidimo nustatymo. 1. Sutinkame su Kolegijos isvada 30 sprendimo punkte, kad pagal statym pareiskjui taikytais sidarbinimo apribojimais ir skirtingu elgesiu buvo siekiama teist tiksl � utikrinti valstybs saugum, visuomens apsaug, salies ekonomins gerovs interesus, taip pat apsaugoti kit asmen teises ir laisves (r. Sidabras and Dziautas v. Lithuania, nos. 55480/00 and 59330/00, �� 52-55, ECHR 2004-VIII). 2. Pagrindinis klausimas, kur reikia atsakyti, yra, ar gincijami pareiskjo sidarbinimo galimybi privaciame sektoriuje apribojimai buvo proporcinga priemon, atsivelgiant valstybs teist tiksl, ir ar valstyb, islaik teising pusiausvyr tarp susijusi interes. Vyriausybs pagrindinis argumentas dl skirtingo elgesio pagrindimo buvo tas, kad, atsivelgiant teist tiksl utikrinti valstybs saugum, statymo taikymas buvo proporcingas, nes gincijami sidarbinimo apribojimai taikytini tokiems, kaip pareiskjas, asmenims, dl lojalumo valstybei stokos. Vis dlto pabrtume, kad valstybs nustatyti sidarbinimo privaciame sektoriuje galimybi apribojimai dl lojalumo valstybei stokos negali bti pateisinami Konvencijos poiriu tokia pat apimtimi, kaip apribojimai sidarbinti valstybs tarnyboje (r. Rainys and Gasparavicius v. Lithuania, nos. 70665/01 and 74345/01, � 36, 2005-04-07). 3. Pastebime, kad nagrinjamas pareiskimas turi bti atskirtas nuo ankstesni byl pries Lietuv dl to paties dalyko. Mintose bylose Sidabras ir Dziautas bei Rainys ir Gasparavicius taikytas statymas buvo skirtas buvusiems soviet saugumo tarnyb kadriniams darbuotojams. Priesingai nei statymas, taikytas buvusiems kadriniams darbuotojams, kur Teismas nagrinjo mintose bylose, sioje byloje taikytas statymas, ms nuomone, buvo, be kita ko, skirtas apsaugoti asmenis, bendradarbiavusius su buvusios Soviet sjungos ,,specialiosiomis" (saugumo) tarnybomis. Asmens motyvai tapti informatoriumi gali bti vairs: nuo pavydo, politinio lojalumo ar konformizmo iki materialini ar kitoki interes. Kai kurie asmenys galjo paprasciausiai bti reimo aukomis. Slaptas bendradarbiavimas galjo turti tragisk pasekmi tiems, kuriuos skund, kitas atvejais pasekms buvo palyginti nesunkios. Mintose bylose Sidabras ir Dziautas bei Rainys ir Gasparavicius statymas nustat aiskiai beslygin draudim sidarbinti vairiose privataus sektoriaus srityse, todl Teismas konstatavo, kad toks draudimas, kiek susijs su privaciu sektoriumi, yra neproporcinga ir diskriminuojanti priemon, nors ja valstyb, nustatydama tok draudim, siek teist tiksl (r. Sidabras and Dziautas, � 61, ir Rainys and Gasparavicius, � 36-37). Nagrinjamoje byloje taikytas statymas taip pat susijs su viena konkrecia slapto bendradarbiavimo pasekme, btent faktu, kad visi slapta bendradarbiav asmenys gali bti santauojami. Vienas is sio statymo tiksl yra ukirsti keli privaciam ar instituciniam santaui, o tai is esms taip pat turi reiksms valstybs saugumui. Be to, gali bti laikoma, kad ankstesnio slapto bendradarbiavimo prisipainimas prisideda prie nacionalinio susitaikymo ir padeda atitaisyti praeities skriaudas. 16 ATSKIROSIOS NUOMONS � ICKUS PRIES LIETUV 4. Sios bylos aplinkybi kontekste pastebime, kad sidarbinimo privaciame sektoriuje draudimas nebuvo beslyginis. Pagal statymo 6 straipsnio 1 dal, slapta bendradarbiav asmenys turjo sesi mnesi termin, per kur galjo prisipainti valstybs institucijoms slapta bendradarbiav. Kitas labai svarbus aspektas, kur reikia atsivelgti, � tik asmeniui nepripainus slapto bendradarbiavimo per nustatyt termin, buvo taikoma statymo 8 straipsnio 4 dalis ir 9 straipsnis. Tokiu atveju slapto bendradarbiavimo faktas turjo bti skelbiamas ,,Valstybs iniose", ir tik tada asmeniui ukertamas kelias vykdyti tam tikr profesin veikl privaciame sektoriuje. Nagrinjamoje byloje pareiskjas neprisipaino slapta bendradarbiavs. Dl to jo bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis faktas buvo paskelbtas ,,Valstybs iniose". Paymime, kad pareiskjas nepateik joki argument, paaiskinanci ir/ar pagrindianci jo neprisipainim slapta bendradarbiavus ar bandym isvengti statymu nustatyto teisto reikalavimo. Nepaisant teisingo proceso ir galimybs susipainti su byla, pareiskjas negaljo paneigti ankstesnio slapto bendradarbiavimo fakto. Be to, pripainus slapto bendradarbiavimo fakt savaime nebt taikomos jokios sankcijos. Priesingai, jei pareiskjas bt prisipains bendradarbiavs, sis faktas bt liks slaptas; pareiskjui nebt buv taikomi jokie su sidarbinimu susij apribojimai. Neviesas ankstesnio priekaistingo elgesio pripainimas nesukelia neigiam pasekmi, todl nekelia ir klausim dl neteisingo baudiamojo proceso (priesingai Matyjek v. Poland, no. 38184/03, �� 57-65, ECHR 2007-...) ar bausms. Priesingai, ms nuomone, tai asmenims, anksciau slapta bendradarbiavusiems, suteikia tam tikros naudos j reputacijai ir apsaugo nuo galimo santao. 5. Taip pat atsivelgiame fakt, kad, derindama valstybs saugumo ir slapta bendradarbiavusio asmens interesus, valstyb msi priemoni apsaugoti asmen nuo netinkamo tokios informacijos panaudojimo. Konkreciai, statymo 7 straipsnio 2 dalis numat, kad prisipainimo slapta bendradarbiavus faktas bei prisipainusio asmens pateikti duomenys yra valstybs paslapt sudaranti informacija, kuri slaptinama. Pagal statymo 8 straipsnio 2 dal valstybs institucijos turi pareig apsaugoti siuos asmenis, jei jie yra santauojami ar bandoma juos traukti neteist veikl. Sias apsaugos priemones laikome pakankamomis garantuoti asmens teis privataus gyvenimo gerbim. 6. Taigi, atsivelgiant valstybs siekiam tiksl teistum ir bendr statymo numatyt priemoni proporcingumo vertinim, ypac galimyb prisipainti apie ankstesn elges (r. statymo 6 straipsnio 1 dal), negalime pripainti, kad pareiskjo sidarbinimui � net privaciame sektoriuje � nustatyti ribojimai dl to, kad pareiskjas nesilaik statymo nustatyt reikalavim, buvo neproporcingi, todl diskriminuojantys. Valstyb negali bti laikoma atsakinga u tai, kad pareiskjas nesilaik statymo. 7. Dl si prieasci manome, kad Konvencijos 14 straipsnis kartu su 8 straipsniu nebuvo paeistas.