26892/05
WyrokETPCz2009-07-21ECLI:CE:ECHR:2009:0721JUD002689205
Analiza orzeczenia
Sekcja wygenerowana przez AI na podstawie treści orzeczenia — nie stanowi cytatu.
Zagadnienie prawne
1. Czy przewlekłość postępowania cywilnego dotyczącego restytucji mienia naruszyła prawo do rozpoznania sprawy w rozsądnym terminie z art. 6 ust. 1 Konwencji? 2. Czy długotrwałe ograniczenie możliwości dysponowania mieniem w związku z postępowaniem restytucyjnym, w tym opóźnienie w wypłacie odszkodowania, naruszyło prawo do poszanowania mienia z art. 1 Protokołu nr 1?Ratio decidendi
W odniesieniu do art. 6 ust. 1, Trybunał uznał, że ogólna długość postępowania cywilnego (ponad 9 lat w jurysdykcji Trybunału) była nadmierna, przypisując opóźnienia władzom krajowym, w tym dwukrotnemu uchyleniu wyroków przez Sąd Najwyższy i długiemu okresowi oczekiwania na nową decyzję sądu niższej instancji. W kwestii art. 1 Protokołu nr 1, Trybunał stwierdził, że chociaż prawo skarżących do odszkodowania za mienie zostało uznane w 1992 r., pierwszą część rekompensaty otrzymały dopiero w 2008 r., a pełna wypłata miała nastąpić w 2010 r. Tak długotrwałe opóźnienie w realizacji prawa do mienia, przypisywalne państwu, naruszyło sprawiedliwą równowagę między interesem publicznym a prawami jednostki, czyniąc ograniczenie nieproporcjonalnym.Stan faktyczny
Skarżące, Laima Sofija Igarienė i Diana Petrauskienė, domagały się restytucji mienia w Kownie, w tym lokali niemieszkalnych zajmowanych przez aptekę. W 1992 r. władze lokalne przywróciły im prawa do części mieszkalnej, a w 1993 r. przekazały im sporne lokale niemieszkalne. Jednak w 1994 r. władze anulowały to przekazanie i zdecydowały o wypłacie odszkodowania, co zapoczątkowało długotrwałe postępowanie sądowe. Po dwukrotnym uchyleniu wyroków przez Sąd Najwyższy, sądy krajowe ostatecznie orzekły w 2005 r., że skarżącym przysługuje jedynie rekompensata pieniężna, a pierwszą jej część otrzymały dopiero w grudniu 2008 r., z obietnicą pełnej wypłaty do 2010 r.Rozstrzygnięcie
Stwierdza naruszenie art. 6 ust. 1 Konwencji. Stwierdza naruszenie art. 1 Protokołu nr 1 do Konwencji. Zasądza każdej ze skarżących po 4 500 EUR tytułem zadośćuczynienia za szkodę niemajątkową. Oddala pozostałe roszczenia o słuszne zadośćuczynienie.Pełny tekst orzeczenia
Preliminarus vertimas ANTRASIS SKYRIUS
BYLA IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV (Pareiskimo Nr. 26892/05)
SPRENDIMAS STRASBRAS 2009 m. liepos 21 d.
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
Byloje Igarien ir Petrauskien pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (Antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is:
pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Andr�s Saj�, Nona Tsotsoria, ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2009 m. birelio 30 dien,
skelbia pastarj dien priimt s sprendim:
PROCESAS
1. Byla buvo pradta dviem Lietuvos Respublikos pilietms Laimai Sofijai Igarienei ir Dianai Petrauskienei (,,pareiskjoms") 2005 m. liepos 22 d. pateikus Teismui pareiskim (Nr. 26892/05) pries Lietuvos Respublik pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (,,Konvencijos") 34 straipsn.
2. Lietuvos Vyriausybei (,,Vyriausybei") atstovavo jos atstov E. Baltutyt.
3. 2007 m. vasario 2 d. Teismas nutar pranesti Vyriausybei apie pareiskj skundus pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal ir Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn. Teismas taip pat nutar nagrinti pareiskimo priimtinumo ir esms klausimus kartu (29 straipsnio 3 dalis).
FAKTAI
I. BYLOS APLINKYBS
4. Pareiskjos gim 1938 m. ir 1968 m., atitinkamai, ir gyvena Kaune. 5. 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba atkr pareiskjoms nuosavybs teises pastato Kaune dal. Konkreciai, nuosavybs teiss buvo atkurtos natra butus, kuriuose pareiskjos gyveno. Nuosavybs teisi atkrimo potvarkyje buvo nurodyta, kad nuosavybs teiss negyvenam patalp dal (toliau ,,gincijamos patalpos") bus atkurtos, vadovaujantis Vyriausybs nustatyta tvarka ir terminais.
2
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
6. 1993 m. spalio 15 d. Kauno miesto mero pavaduotojas ir pareiskjos pasiras primimo-perdavimo akt, kuriuo gincijamos patalpos buvo perduotos pareiskjoms. Nuosavybs teis patalpas pareiskjos registravo 1993 m. gruodio 21 d.
7. 1994 m. kovo 21 d. Kauno miesto mero potvarkiu primimoperdavimo aktas buvo pripaintas neteistu ir todl negaliojanciu. 1994 m. gegus 31 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba papild 1992 m. lapkricio 17 d. potvark sakiniu, nurodanciu nuosavybs teisi atkrimo bd. Buvo nusprsta ismokti kompensacij u gincijamas patalpas, kuriose tuo metu buvo sikrusi vaistin, po to, kai Vyriausyb nustatys kompensacijos ismokjimo bdus ir tvark.
8. 1994 m. birelio 14 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba perdav gincijamas patalpas is vienos valstybins mons balanso valstybins Kauno zonos vaistini mons balans. Vliau Kauno miesto valdybos 1996 m. birelio 14 d. potvarkiu gincijamos patalpos buvo perduotos udarosios akcins bendrovs ,,Slamucio" vaistin privaciai nuosavybei1.
9. 1994 m. birelio 3 d. pareiskjos kartu su kitais panasioje padtyje atsidrusiais asmenimis pareisk bendr civilin ieskin dl 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. vietos valdios potvarki. 1994 m. liepos 4 d. Kauno miesto apylinks teismas ieskin atmet kaip nepagrst.
10. 1994 m. rugpjcio 22 d. Auksciausiasis Teismas panaikino emesns instancijos teismo sprendim ir grino byl nagrinti is naujo. Auksciausiasis Teismas nurod, kad emesns instancijos teismas neistyr vis bylai reiksming aplinkybi. Konkreciai, teismas neatsivelg tai, kad gincijam potvarki primimo metu pareiskjos jau buvo pripaintos viso pastato savininkmis. Auksciausiasis Teismas pastebjo, kad pareiskj nuosavybs teises galjo panaikinti tik teismas, o ne vietos valdios institucija.
11. 1994 m. spalio 7 d. Kauno miesto apylinks teismas nusprend sustabdyti tolimesn civilins bylos nagrinjim V.A., vieno is ieskov byloje, prasymu dl V.A. giminaits, kuri taip pat buvo ieskov toje pacioje byloje, ligos. Teismas nurod V.A. pranesti, kada giminaits sveikatos bkl pagers ir ji gals dalyvauti tolimesniame bylos nagrinjime.
12. 1999 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinks teismas savo iniciatyva civilin proces atnaujino.
13. 1999 m. rugsjo 9 d. Kauno miesto apylinks teismas pareiskj ieskin patenkino. Jis pripaino vietos valdios 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 Sis sakinys tikslintinas: remiantis Kauno miesto valdybos 1994 m. birelio 14 d. potvarkiu Nr. 846-v ir Kauno miesto savivaldybs rejestro tarnybos 1996 m. balandio 24 d. sakymu Nr. 221, 1996 m. gegus 13 d. buvo registruotos UAB ,,Smiltyninio Slamucio" vaistins nuosavybs teiss gincijamas patalpas. Pastebtina, kad mintu 1996 m. balandio 24 d. sakymu buvo registruota UAB ,,Smiltyninio Slamucio" vaistin. Vert. pastaba.
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
m. gegus 31 d. potvarkius negaliojanciais, atkurdamas pareiskj nuosavybs teises vaistins uimamas patalpas.
14. 2000 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismas paliko s sprendim galioti.
15. 2000 m. rugsjo 12 d. Auksciausiasis Teismas panaikino emesni instancij teism sprendimus ir grino byl Kauno miesto apylinks teismui nagrinti is naujo. Auksciausiojo Teismo nuomone, emesni instancij teismai ir vl nevertino vis bylai reiksming aplinkybi, net ir t, kurios buvo nurodytos Auksciausiojo Teismo 1994 m. rugpjcio 22 d. nutartyje. Be to, emesni instancij teismai padar teiss taikymo klaid.
16. 2004 m. vasario 18 d. Kauno miesto apylinks teismas pareiskj ieskin atmet. Teismas pastebjo, kad statymas nenumat nuosavybs teisi nekilnojamj turt atkrimo natra, jeigu pastate buvo sikrusios visuomenins paskirties staigos, tokios kaip vaistin. Teismas isaiskino 1992 m. lapkricio 17 d. potvark, pabrdamas, kad jis negaljo bti suprantamas kaip garantuojantis nuosavybs teisi atkrim natra vis pastat, o tik neuimt jo dal. Teismas panaikino dviprasmisk potvarkio formuluot, palikdamas vietos valdios institucij nuoirai nusprsti, kaip atitaisyti situacij: ismokant pinigin kompensacij ar perduodant lygiavert turt.
17. 2004 m. rugsjo 23 d. Kauno apygardos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendim galioti.
18. 2005 m. sausio 26 d. Auksciausiasis Teismas pareiskj kasacin skund atmet.
19. 2005 m. gegus 25 d. kai kurios bylos salys, tarp j ir pareiskjos, pateik Kauno miesto apylinks teismui prasym isaiskinti sio teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendim. J prasymas buvo atmestas 2005 m. birelio 21 d.
20. 2006 m. balandio 3 d. V.A. iskl civilin byl, gincydamas pradines turto dalis, kurios buvo nustatytos pareiskjoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu, nuosavybs teisms atkurti. 2007 m. rugsjo 5 d. Kauno miesto apylinks teismas galutine nutartimi paliko V.A. prasym nenagrint, kadangi V.A. teism neatvyko, nors ir buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinjim.
21. 2008 m. gruodio 11 d. Kauno miesto savivaldybs administracijos direktorius isleido sakym ismokti pareiskjoms pinigin kompensacij u gincijamas patalpas. Kompensacija turjo bti ismokta trimis dalimis. Pirmj priklausancios kompensacijos dal pareiskjos turjo gauti 2008 m. gruodio 29 d. Kitos dvi kompensacijos dalys turi bti sumoktos 2009 m. ir 2010 m.
4
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA
22. Bylai reiksminga vidaus teis ir praktika dl vidaus teisins gynybos priemoni, kai skundiamasi dl byl nagrinjimo trukms, buvo apibendrintos Cetvertakas ir kiti pries Lietuv sprendime (No. 16013/02, �� 19-22, 2009-01-20). Be to, iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 484 straipsnis numat, kad organizacija privalo atlyginti bet koki al, padaryt organizacijos darbuotoj jiems vykdant profesines pareigas.
23. Pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg statyme, priimtame 1991 m. birelio 18 d., kuris buvo daug kart keistas, numatytos du nuosavybs teisi atkrimo bdai � turto grinimas natra arba kompensacija u turt, jeigu jo fizinis grinimas yra nemanomas. Vadovaujantis statymo 14 straipsniu, jeigu namas pertvarkomas negyvenamsias patalpas ir perduodamas gydymo staigai ar naudojamas sveikatos apsaugos tikslais, tokias patalpas turjo ispirkti valstyb. Vietos valdios institucijos buvo kompetentingos nusprsti dl kompensacijos bdo.
24. 1994 m. gegus 27 dien Konstitucinis Teismas isnagrinjo valstybs vidaus statym dl nuosavybs teisi atkrimo atitikties Konstitucijai klausim. Savo nutarime Konstitucinis Teismas, inter alia, nustat, kad soviet valdios institucij nuo 1940 m. nacionalizuotas turtas laikytinas ,,faktiskai valstybs valdomu turtu". Konstitucinis Teismas konstatavo:
,,Iki turto grinimo ar atitinkamos kompensacijos ismokjimo buvusio savininko subjektins teiss konkret turt dar nra atstatytos. statymas, kol nra pritaikytas konkreciam subjektui dl konkretaus turto grinimo, pats savaime subjektini teisi nesukuria. Esant tokiai situacijai, valstybs galiotos institucijos sprendimas grinti turt natra ar kompensuoti j turi toki juridin reiksm, kad tik nuo to momento buvs savininkas gyja nuosavybs teises tok turt."
Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad teisinga kompensacija u turt, kuris negali bti grinamas natra, atitinka nuosavybs apsaugos princip.
25. 1995 m. birelio 20 dien Konstitucinis Teismas patvirtino, kad parlamento ribotos restitucijos principo pasirinkim nulm sunkios politins ir socialins slygos, t.y. tai, kad ,,per 50 okupacijos met uaugo naujos moni kartos, susiformavo nauji moni turtiniai ir kiti socialiniaiekonominiai santykiai, kuri, sprendiant nuosavybs teiss atstatymo klausimus, nepaisyti nebuvo galima."
26. Pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atkrimo statymas, priimtas 1997 m. liepos 1 d. ir panaikins statym dl pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg, bylai reiksmingu metu numat:
8 straipsnis. Nuosavybs teisi gyvenamuosius namus, j dalis, butus atkrimo slygos ir tvarka
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
,,1. Sio statymo 2 straipsnyje nurodytiems pilieciams nuosavybs teiss gyvenamuosius namus, j dalis, butus atkuriamos grinant juos natra, isskyrus pagal sio statymo 15 straipsn valstybs isperkamus gyvenamuosius namus, j dalis, butus <...>" straipsnis. Valstybs isperkami gyvenamieji namai, j dalys, butai
,,Gyvenamieji namai, j dalys, butai valstybs isperkami is sio statymo 2 straipsnyje nurodyt pilieci ir u juos atlyginama pagal sio statymo 16 straipsn, jeigu jie:
1) yra pertvarkyti negyvenamsias patalpas ir naudojami svietimo, sveikatos apsaugos, kultros, mokslo reikmms bei globos namams. Si patalp sras tvirtina Vyriausyb <...>"
16 straipsnis. Atlyginimas pilieciams u valstybs isperkam nekilnojamj turt
1. U valstybs isperkam islikus nekilnojamj turt, taip pat u nekilnojamj turt, kuris iki 1991 m. rugpjcio 1 d. buvo isliks, taciau po to jo neliko dl valstybs, savivaldybs institucij priimt sprendim, pilieciams atlygina valstyb.
2. Kai valstyb atlygina pilieciams u nekilnojamj turt, kuris pagal s statym negrinamas natra, laikomasi negrinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama u valstybs isperkam turt, lygiavertiskumo principo. <...>
7. Atlyginimas u pagal s statym negrinamus kins-komercins paskirties pastatus, gyvenamuosius namus, j dalis, butus nustatomas pagal Vyriausybs patvirtint metodik. <...>"
TEIS
I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO
27. Pareiskjos skundsi dl to, kad bylos nagrinjimo trukm buvo nesuderinama su ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje numatyta:
,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig klausimas <...>, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik <...> isnagrint <...> (a) teismas <...>"
A. Priimtinumas
28. Vyriausyb teig, kad pareiskjos turjo pareiksti civilin ieskin dl alos atlyginimo pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 483 ir 484 straipsnius. Remdamasi 2006 m. rugpjcio 19 d. Konstitucinio teismo nutarimu, Vyriausyb tvirtino, kad net ir tuo atveju, kai atitinkamas alos atlyginimas nenumatytas jokiame statyme, pareiskjos galjo
6
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
reikalauti priteisti alos atlyginim, tiesiogiai remdamosi Konstitucija arba bendraisiais teiss principais.
29. Vyriausyb taip pat tvirtino, kad pareiskjos galjo siekti alos atlyginimo dl civilins bylos nagrinjimo trukms salies vidaus teismuose pagal Civilinio kodekso, galiojancio nuo 2001 m. liepos 1 d., 6.272 straipsn. Siuo atvilgiu Vyriausyb pateik 2007 m. vasario 6 d. Auksciausiojo Teismo nutarties kopij, kuria asmeniui buvo priteistas alos atlyginimas pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn dl per ilgo proceso, nors ir baudiamojo, kuris buvo pradtas 1998 m., o nutrauktas 2004 m. Atsivelgiant tai, kad pareiskjos nepareisk tokio ieskinio sioje byloje, skundas dl bylos nagrinjimo trukms turi bti atmestas dl to, kad nebuvo panaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons, kaip tai numatyta Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai, Vyriausyb tvirtino, kad dalis gincijamo civilinio proceso nepatenka Teismo kompetencij ratione temporis.
30. Pareiskjos gincijo Vyriausybs argumentus teigdamos, kad nebuvo tinkamos teisins gynybos priemons, kuri jos bt galjusios panaudoti savo skundui pagal Konvencij dl per ilgos proceso trukms.
31. Pirmiausia Teismas pastebi, kad jis nra kompetentingas nagrinti vyki, kurie vyko iki 1995 m. birelio 20 d., t.y. iki Konvencijos sigaliojimo Lietuvoje. Atsivelgiant tai, kad dalis civilinio proceso vyko iki tos dienos, ta pareiskimo dalis turi bti atmesta pagal 35 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes ji yra nesuderinama ratione temporis su Konvencijos nuostatomis.
32. Dl Vyriausybs pateikto vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo argumento Teismas primena savo isvadas byloje Baskien pries Lietuv (No. 11529/04, �� 68-72, 2007-07-24), kurioje jis nusprend, kad reikalavimas atlyginti al pagal Civilio kodekso 6.272 straipsn neatitiko ,,veiksmingumo" reikalavimo. Teismas nemato jokios prieasties nukrypti nuo jau esancios savo praktikos siuo atvilgiu. Teismas taip pat pastebi, kad, pateikdama atitinkamos vidaus teism praktikos pavyzd dl Civilinio kodekso 6.272 straipsnio, Vyriausyb rmsi Auksciausiojo Teismo nutartimi, priimta 2007 m. vasario 6 d. Vis dlto sioje byloje civilinis procesas truko nuo 1994 m. birelio 3 d. iki 2005 m. sausio 26 d. (r. �� 9 ir 18 pries tai), o pareiskimas Teismui buvo pateiktas 2005 m. liepos 22 d. Taigi Teismas nebuvo tikintas, kad galimyb reikalauti alos atlyginimo u pernelyg ilg proceso trukm pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn jau � sio pareiskimo pateikimo metu � buvo gijusi pakankam teisin tikrum, kad bt privalomas jos panaudojimas pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal.
33. Dl Vyriausybs argumento, kad pareiskjos galjo pareiksti ieskin, remdamosi Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 483 ir 484 straipsniais arba bendrais teiss principais, ar Konstitucija, Vyriausyb nepateik joki rodym, parodanci, jog tokia priemon galjo pagrstai bti skminga, ypac iki Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjcio 19 d.
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
nutarimo (r. Cetvertakas ir kiti pries Lietuv (pareiskimo Nr. 16013/02, �� 30, 2009 m. sausio 20 d. sprendimas).
34. Esant sioms aplinkybms, Vyriausybs argumentas dl pareiskimo nepriimtinumo dl vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo turi bti atmestas.
35. Teismas taip pat pastebi, kad sis skundas nra aiskiai nepagrstas, vadovaujantis Konvencijos 35 straipsnio 3 dalimi. Taip pat jis nra nepriimtinas dl kokio nors kito pagrindo. Taigi pareiskimas turi bti paskelbtas priimtinu.
B. Bylos esm
36. Vyriausyb sutiko, kad pirmosios instancijos teismuose bendra civilinio proceso trukm buvo slyginai ilga. Taciau ji teig, kad proceso trukm lm vienos is bylos sali rimta liga. Vyriausyb pastebjo, kad civilinis buvo sustabdytas beveik penkerius metus ir kad sis vilkinimas is dalies priskirtinas bylos salims, kurios nesikreip valstybs vidaus teismus dl bylos nagrinjimo atnaujinimo (r. �� 11 ir 12 pirmiau bei Aleksa v. Lithuania, No. 27576/05, �� 11 ir 14, 2009-07-21). Vyriausyb taip pat tvirtino, kad byla buvo sudtinga, kadangi joje dalyvavo daug ieskov, pateikusi daugyb ieskini ir priesieskini. Daugel bylos sali pakeit kiti asmenys. Vyriausyb atkreip Teismo dmes tai, kad byl sudar 8 tomai (2 234 psl.) ir kad restitucijos proces reglamentuojantys vidaus teiss aktai buvo ne kart keiciami. Taigi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teis bylos isnagrinjim per ,,manomai trumpiausi laik" nebuvo paeista.
37. Pareiskjos nesutiko, teigdamos, jog bylos sudtingumo nepakanka, kad valstyb bt atleista nuo pareigos gerbti manomai trumpiausio laiko reikalavim. Jos pabr, kad byla buvo sustabdyta beveik penkerius metus ir teig, jog Kauno miesto apylinks teismas nesim joki veiksm bylos nagrinjimui atnaujinti. Pareiskjos taip pat pastebjo, kad po 2000 m. rugsjo 12 d. Auksciausiojo Teismo nutarties, kuria byla buvo grinta Kauno miesto apylinks teismui nagrinti is naujo, Kauno miesto apylinks teismas sprendim prim tik 2004 m. vasario 18 d. Taigi bylos nagrinjimas truko per ilgai.
38. Teismas paymi, kad nors civilinis procesas buvo pradtas 1994 m. birelio 14 d.1, laikotarpis, patenkantis Teismo jurisdikcij, prasidjo tik 1995 m. birelio 20 d. (r. � 31 pries tai) ir tssi iki 2005 m. sausio 26 d. Taigi visas procesas trij instancij teismuose truko 9 metus ir 7 mnesius. Taciau Teismas pastebi, kad iki 1995 m. birelio 20 d. procesas jau vyko vienerius metus. Civilinis procesas sioje byloje buvo pradtas 1994 m. birelio 3 d. Vert. pastaba.
8
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
39. Teismas pakartoja, kad teismo proceso trukms pagrstumas turi bti vertinamas atsivelgiant konkrecias bylos aplinkybes ir siuos kriterijus: bylos sudtingum, pareiskj bei valdios institucij elges nagrinjant byl ir paties proceso poveik pareiskj teisms (tarp daugelio kit saltini r. Frydlender v. France [GC], No. 30979/96, � 43, ECHR 2000VII).
40. Teismas ne kart yra nustats Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimus pagal pareiskimus, kuriuose keliami panass klausimai, kaip ir sioje byloje (r. Szil�gyi v. Hungary, No. 73376/01, 2005-04-05).
41. Teismas mano, kad sis procesas is ties buvo sudtingas, ypac atsivelgiant proceso dalyvi skaici, nuolatinius teiss akt pakeitimus ir restitucijos aspekt. Taciau tai nepateisina ilgos bendros proceso trukms.
42. Teismas nenustat joki rodym, rodanci, kad pareiskjos kuriame nors proceso etape savo elgesiu vilkino proces ar netinkamai elgsi kitokiu bdu. Teismas atsivelgia Vyriausybs argument, kad nuo 1994 m. spalio 7 d. iki 1999 m. liepos 1 d. civilinis procesas buvo sustabdytas, kadangi vienas is ieskov, V.A., nepranes Kauno miesto apylinks teismui apie savo giminaits sveikatos bkl. Taciau reikia atkreipti dmes, kad tai buvo V.A. pareigojimas, o ne pareiskjoms sioje byloje, kurios todl negali bti laikomos atsakingomis dl minto nepranesimo.
43. Dl valdios institucij elgesio Teismas pastebi, kad dl emesni instancij teism nesugebjimo vertinti vis bylai reiksming aplinkybi Auksciausiasis Teismas du kartus grino byl emesni instancij teismams nagrinti is naujo (r. �� 10 ir 15 pries tai). Taip pat reikia atkreipti dmes tai, kad Kauno miesto apylinks teismui prireik trej su puse met naujam sprendimui priimti po to, kai Auksciausiasis Teismas grino byl nagrinti de novo (r. �� 15 ir 16 pirmiau bei Kobelyan v. Georgia, No. 40022/05, � 19).
44. To, kas isdstyta, pakanka, kad Teismas galt padaryti isvad, jog visa sio gincijamo civilinio proceso trukm paeid ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavim. Taigi buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
II. DL KONVENCIJOS 1 PROTOKOLO 1 STRAIPSNIO PAEIDIMO
45. Savo pradiniame pareiskime pareiskjos taip pat skundsi, kad joms nebuvo atkurtos nuosavybs teiss gincijamas patalpas natra. Jos teig, kad dl usitsusio civilinio proceso, kuris prasidjo 1994 m. ir truko daugiau kaip 11 met, joms buvo nepagrstai apribota galimyb disponuoti savo nuosavybe. Pastarj skundo aspekt pareiskjos isplt savo 2007 m. liepos 3 d. pastabose dl priimtinumo ir esms, teigdamos, kad joms iki tol nebuvo ismokta jokia kompensacija u j turt. Pareiskjos teig, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis, kuris numato:
,,Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Is nieko negali bti atimta jo nuosavyb, isskyrus tuos atvejus, kai tai yra
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
btina visuomens interesams ir tik statymo nustatytomis slygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais.
Taciau ankstesns nuostatos jokiu bdu neturi riboja valstybs teiss taikyti tokius statymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galt kontroliuoti nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrj interes arba kad garantuot mokesci, kit rinkliav ar baud mokjim".
A. Sali argumentai
46. Vyriausyb teig, kad si pareiskimo dalis yra nepriimtina ratione temporis, kadangi pareiskj skundai yra susij su vykiais, vykusiais iki 1996 m. gegus 24 d., kai 1 Protokolas sigaliojo Lietuvos atvilgiu.
47. Vyriausyb nurod, kad ginco tarp pareiskj ir valdios institucij objektas buvo ne pats nuosavybs teisi atkrimas, bet klausimas, ar pareiskjos turjo teis gincijam patalp restitucij natra. 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. potvarkiais vietos valdios institucijos ne panaikino pareiskj nuosavybs teisi, o tik patikslino j atkrimo bd. Kadangi pagal nacionalin teis nebuvo manoma grinti pacios gincijamos nuosavybs, vietos valdios institucijos, o vliau ir teismai, nusprend kompensuoti pareiskjoms u gincijamas patalpas, paskiriant joms lygiavert turt arba ismokant pinigin kompensacij. Vyriausyb taip pat tvirtino, kad si galimyb pareiskjoms gauti kompensacij u gincijamas patalpas utikrino reikiam pareiskj ir visuomens interes pusiausvyr ir buvo patvirtina trij instancij teismuose. Vyriausybs teigimu, kompensacijos pareiskjoms ismokjimas u gincijamas patalpas usits dl restitucijos proceso sudtingumo ir susijusi teisini ginc. Vyriausyb apibendrino, kad si pareiskimo dalis yra aiskiai nepagrsta ir turi bti atmesta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis.
48. Pareiskjos nurod, kad 1992 m. lapkricio 17 d. vietos valdios institucijos atkr joms nuosavybs teises. Net jeigu gincijami 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. potvarkiai dl nuosavybs teisi atkrimo bdo buvo priimti iki 1 Protokolo sigaliojimo Lietuvos atvilgiu, galimyb netrukdomai naudotis savo nuosavybe buvo apribota iki 2005 m. sausio 26 d. Auksciausiojo Teismo nutarties. Atsivelgiant tok tstin nuosavybs teisi paeidim, sis skundas patenka Teismo kompetencij ratione temporis.
49. Pareiskjos taip pat teig, kad valstybs vidaus teismai neteisingai isaiskino nacionalinius statymus, nustatydami, kad gincijamos patalpos negaljo bti grintos pareiskjoms natra. Pareiskjos tvirtino, kad nebuvo viesojo intereso nesuteikti joms nuosavybs teisi mintas patalpas ir perduoti nuosavybs teiss jas vaistinei. Pareiskj nuomone, nebuvo viesojo intereso, kad konkreti vaistin vykdyt savo veikl btent tose patalpose. Be to, pareiskj nuosavybs teisi atkrimas neukirto kelio vaistinei nuomotis mintas patalpas. Kadangi valstybs vidaus teismai
10
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
nenustat pakankamo viesojo intereso pareiskj turtui nusavinti, Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis buvo paeistas.
B. Priimtinumas
50. Teismas primena, kad 1992 m. lapkricio 17 d. vietos valdios institucijos atkr pareiskj nuosavybs teises natra dal pastato Kaune ir nurod, kad j teiss likusi gincijam patalp dal bus atkurtos, vadovaujantis Vyriausybs nustatyta tvarka ir terminais (r. � 5 pries tai). Be to, mintas sprendimas atkurti nuosavybs teises turt niekada nebuvo panaikintas. 2004 m. vasario 18 d. sprendimu Kauno miesto apylinks teismas tiktai paliko vietos valdios institucij nuoirai imtis reikiam priemoni parenkant kompensacijos, kuri bus suteikta pareiskjoms, bd. Todl Teismas mano, kad 1992 m. lapkricio 17 d. vietos valdios institucijos potvarkis atkurti pareiskj nuosavybs teises, pareiskjoms numat vykdytin reikalavim, kuris sudaro ,,nuosavyb" pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn (r. Jasinien v. Lithuania, No. 41510/98, � 44, 2003-03-06).
51. Teismas atkreipia dmes Vyriausybs argument, kad su restitucija susij gincijami sprendimai buvo priimti tarp 1992 m. ir 1994 m., t.y., iki 1996 m. gegus 24 d., kai 1 Protokolas sigaliojo Lietuvos atvilgiu. Vis dlto Teismas pastebi, kad net jeigu teisminis procesas dl mint potvarki teistumo prasidjo 1994 m. birelio 3 d., jis truko iki 2005 m. sausio 26 d., ir siuo laikotarpiu pareiskj teiss naudotis savo nuosavybe buvo suvarytos. Be to, pareiskjos negavo pirmosios kompensacijos dalies u turt iki 2008 m. gruodio 29 d. (r. � 21 pries tai). Todl pareiskj skundas negali bti atmestas kaip nesuderinamas ratione temporis.
52. Teismas pastebi, kad sioje pareiskimo dalyje pareiskjos skundsi dl dviej skirting klausim. Vis pirma, jos skundsi dl to, kad negaljo atkurti nuosavybs teisi gincijamas patalpas natra. Antra, jos teig negaljusios netrukdomai disponuoti savo nuosavybe nuo 1994 m. Teismas isnagrins kiekvieno si skund priimtinum atskirai.
1. Pareiskj negaljimas atgauti gincijam patalp natra
53. Dl pareiskj skundo, kad jos negaljo atgauti gincijam patalp natra po Lietuvos Valstybs atkrimo, Teismas primena, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis pats savaime negarantuoja teiss atkurti nuosavyb. Jis taip pat negali bti aiskinamas kaip sukuriantis bendr pareig Susitarianciosioms Valstybms atkurti nuosavyb, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip kokiu nors bdu ribojantis j laisv nustatyti nuosavybs teisi atkrimo apimt ir slygas buvusiems savininkams (tarp daugelio kit saltini r. Jantner v. Slovakia, No. 39050/97, � 34, 2003-03-04 ir Bergauer and Others v. Czech Republic, (dec.) No. 17120/04, 2005-12-13).
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
54. Sios bylos kontekste Teismas atsivelgia Kauno miesto apylinks teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendim, kad pagal taikomus vidaus teiss aktus pareiskjos neturjo teiss susigrinti gincijamas patalpas natra, ir kad valdios institucijos tiesiog privaljo skirti joms kompensacij. Teismas nemato prieasci nesilaikyti vidaus teism isvad, kurios buvo pagrstos tiesioginmis nacionalins teiss ir faktini bylos aplinkybi iniomis. Taigi sis skundas yra aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal ir turi bti atmestas pagal 35 straipsnio 3 ir 4 dalis.
2. Pareiskj negaljimas disponuoti savo nuosavybe
55. Teismas mano, kad pagrindin problema sioje byloje kylanti pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn buvo pareiskj negaljimas naudotis savo nuosavybe dl civilinio bylinjimosi trukms. Atsivelgdamas tai, Teismas primena savo isvad, isdstyt 44 punkte pries tai ir ankstesnje Teismo praktikoje ta prasme, kad kai nustatomas 6 straipsnio 1 dalies paeidimas, Teismas paprastai nelaiko btina papildomai nagrinti skund 1 Protokolo 1 straipsnio pagrindu (tarp daugelio kit saltini r. Mahieu v. France, No. 43288/98, � 27, 2001-06-19, ir Micha�lidou and Others v. Grece, No. 21091/07, � 12, 2009-03-12). Taciau Teismas mano, kad sioje byloje reikt nukrypti nuo mintos praktikos, kadangi, nors civilinis bylinjimasis baigsi 2005 m. sausio 26 d. Auksciausiojo Teismo nutartimi, nuosavybs teisi atkrimo procesas truko ymiai ilgiau ir iki siol nra ubaigtas. Todl Teismas mano, kad sis skundas yra vertas atskiro svarstymo. Be to, Teismo nuomone, skundas nra aiskiai nepagrstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies prasme. Nesant kit pagrind skundui atmesti, Teismas daro isvad, kad skundas turi bti paskelbtas priimtinu.
C. Bylos esm
56. Teismas pakartoja, kad 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu vietos valdios institucija suteik pareiskjoms teis gauti kompensacij, atitinkanci gincijam patalp vert. Nepaisant to, kad si teis buvo sukurta nebaigtine forma, kadangi ji turjo bti gyvendinta administraciniu sprendimu, kuriuo pareiskjoms turjo bti skirtas valstybs turtas Vyriausybs nustatyta tvarka ir slygomis, ji aiskiai sudar teisin pagrind, pareigojant Valstyb si teis gyvendinti. Vis dlto atsivelgiant tai, kad pareiskjos gavo pirmj auksciau mintos kompensacijos dal tik 2008 m. gruodio 29 d., t.y., po daugelio met, Teismas laiko tai pareiskj teiss, tvirtintos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnyje, netrukdomai disponuoti savo nuosavybe ribojimu. Lieka nustatyti, ar sis ribojimas buvo pateisinamas, ar ne.
57. Pastebtina, kad mintos nuostatos tikslais Teismas turi nustatyti, ar buvo utikrinta reikiama pusiausvyra tarp bendrojo visuomens intereso ir asmens pagrindini teisi apsaugos reikalavim (r. Sporrong and L�nnroth
12
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
v. Sweden, 1982-09-23, � 68, Series A no. 52). Reikiama pusiausvyra nra utikrinama, kai suinteresuotam asmeniui vienam ukraunama pernelyg didel nasta (r. Strin and Others v. Romania, No. 57001/00, � 44, ECHR 2005-VII).
58. Teismas atsivelgia tai, kad si byla yra susijusi su nuosavybs teisi atkrimu ir neignoruoja sudtingumo teisini bei faktini aspekt, su kuriais valstybs susiduria sprsdamos tokius klausimus (r. Velikovi and Others v. Bulgaria, Nos. 43278/98, 45437/99, 48014/99, 48380/99, 51362/99, 53367/99, 60036/00, 73465/01 ir 194/02, � 166, 2007-03-15). Taigi tam tikros pareiskj teiss netrukdom disponavim savo nuosavybe gyvendinimo klitys pacios savaime nra kritikuotinos. Taciau yra grsms, kad toks nuosavybs teisi atkrimo procesas gali nepagrstai apriboti pareiskj galimyb disponuoti savo nuosavybe, ypac jeigu sis procesas yra uvilkinamas (r., mutatis mutandis, Luordo v. Italy, No. 32190/96, � 70, ECHR 2003-IX). Be to, netikrumo bsena, kurioje pareiskjos galjo atsidurti dl valdios institucijoms priskirtino vilkinimo, yra aplinkyb, kuri reikia atsivelgti vertinant valstybs elges (r., Almeida Garrett, Mascarenhas Falc�o and Others v. Portugal, Nos. 29813/96 ir 30229/96, � 54, ECHR 2000-I, ir Broniowski v. Poland [GC], No. 31443/96, �� 151 ir 185, ECHR 2004-V). Teismas primena savo praktik, kad kompensacija u turto atmimu patirtus nuostolius turi bti sumokta per manomai trumpiausi laikotarp (r., Guillemin v. France, 1997-02-21, � 54, Reports of Judgments and Decisions 1997-I).
59. Sios bylos kontekste Teismas pastebi, kad Valstyb pripaino pareiskj teis kompensacij u gincijamas patalpas dar 1992 m. lapkricio 17 d. Net ir atsivelgus tai, kad Konvencijos 1 Protokolas Lietuvos atvilgiu sigaliojo tik po ketveri met, pareiskjoms pirmoji mintos kompensacijos dalis nebuvo ismokta iki 2008 m. gruodio 29 d. Teismas neignoruoja restitucijos procesui bdingo sudtingumo. Vis dlto sioje byloje netrukdomo naudojimosi savo nuosavybe klitys yra is esms priskirtinos valstybei atsakovei, kadangi Teismas jau nustat, jog civilinis procesas paeid ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavim (r. � 44 pries tai). Be to, pareiskjos iki siol negavo visos kompensacijos u turt ir likusios kompensacijos dalies negaus iki 2010 m. Teismo nuomone, bendra nuosavybs teisi atkrimo proceso trukm suard pusiausvyr, kuri turi bti islaikyta tarp viesojo intereso, utikrinant gincijamas patalpas visuomens reikmms, ir pareiskj asmeninio intereso netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Taigi pareiskj teiss ribojimas buvo neproporcingas siekiamam tikslui.
60. Atsivelgdamas tai, kas paminta, Teismas konstatuoja, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis.
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
III. DL KIT KONVENCIJOS PAEIDIM
61. Pareiskjos skundsi pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kad teismai, tirdami j skundus dl nuosavybs teisi atkrimo, neteisingai taik vidaus procesin ir materialin teis.
62. Teismas primena, kad pagal Konvencij jo tikslas nra tapti apeliaciniu ar taip vadinamu ,,ketvirtosios instancijos" teismu valstybs vidaus teism priimt sprendim atvilgiu. Btent pastarieji teismai turi aiskinti ir taikyti vidaus teis (r. Jahn and Others v. Germany [GC], Nos. 46720/99, 72203/01 ir 72552/01, � 86, ECHR 2005-VI). Taigi si pareiskimo dalis turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis.
IV. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS
63. Konvencijos 41 straipsnis numato:
"Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim."
A. ala
64. Nepateikdamos joki reikalavim pagrindianci rodym, pareiskjos reikalavo kiekvienai po 36 500 eur turtinei alai bei po 100 000 eur neturtinei alai atlyginti.
65. Vyriausyb priestaravo dl toki reikalavim kaip nepagrst ir pernelyg dideli.
66. Teismas nevelgia jokio prieastinio rysio tarp konstatuoto paeidimo ir tariamos turtins alos, todl Teismas s reikalavim atmeta. Taciau jis priteisia kiekvienai pareiskjai po 4 500 eur neturtins alos.
B. Kastai ir islaidos
67. Pareiskjos nepateik reikalavim dl bylinjimosi vidaus teismuose ar siame Teisme kast ir islaid, todl siuo pagrindu Teismas nieko nepriteisia pareiskjoms.
C. Palkanos nevykdant sipareigojim
68. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos Centrinio Banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus.
14
SPRENDIMAS IGARIEN IR PETRAUSKIEN PRIES LIETUV
DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI
1. Skelbia priimtinais pareiskj skundus dl per ilgai trukusio civilinio proceso ir pareiskj negaljimo disponuoti savo nuosavybe;
2. Skelbia likusi pareiskimo dal nepriimtina; 3. Nustato, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 4. Nustato, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis;
5. Nustato (a) kad per tris mnesius nuo datos, kai Teismo sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti kiekvienai pareiskjai po 4 500 EUR (keturis tkstancius penkis simtus eur) neturtinei alai atlyginti bei bet kokius mokescius, kurie gali bti taikomi siai sumai ir kurie turi bti konvertuojami valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dienos kurs; (b) kad nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per sipareigojim nevykdymo laik nuo mint sum turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos Centrinio Banko skolinimo norm pridedant 3 procentus;
6. Atmeta kitus pareiskj reikalavimus dl teisingo atlyginimo.
Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2009 m. liepos 21 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis.
Sally Doll� Kancler
Fran�oise Tulkens Pirminink
© Rada Europy / Europejski Trybunał Praw Człowieka, źródło: HUDOC (hudoc.echr.coe.int), pozyskano 13.07.2026. · Źródło