27576/05

Preliminarus vertimas EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA ALEKSA PRIES LIETUV (Pareiskimo Nr. 27576/05) SPRENDIMAS STRASBRAS 2009 m. liepos 21 d. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV Byloje Aleksa pries Lietuv Europos mogaus Teisi Teismas (Antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Andr�s Saj�, Nona Tsotsoria ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2009 m. birelio 30 dien, skelbia pastarj dien priimt s sprendim: PROCESAS 1. Byla buvo pradta Lietuvos Respublikos pilieciui Valentinui Aleksai (,,pareiskjui") 2005 m. liepos 19 d. pateikus Teismui pareiskim (Nr. 27576/05) pries Lietuvos Respublik pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (,,Konvencijos") 34 straipsn. 2. Pareiskjui atstovavo Kaune praktikuojantis advokatas V. Gubavicius. Lietuvos Vyriausybei (,,Vyriausybei") atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. 2008 m. kovo 18 d. Teismas nutar pranesti Vyriausybei apie pareiskjo skundus pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal ir Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn. Teismas taip pat nusprend nagrinti pareiskimo priimtinumo ir esms klausimus kartu (29 straipsnio 3 dalis). FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 4. Pareiskjas gim 1951 m. ir gyvena Kaune. A. Byla dl patalp 5. 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba atkr pareiskjui nuosavybs teises pastato Kaune dal. Konkreciai, nuosavybs teiss pareiskjui buvo atkurtos 1/12 negyvenamo pastato dal (toliau 2 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV ,,gincijamos patalpos"). Nuosavybs teisi atkrimo potvarkyje buvo nurodyta, kad nuosavybs teiss gincijamas patalpas bus atkurtos, vadovaujantis Vyriausybs nustatyta tvarka ir terminais. 6. 1993 m. spalio 15 d. Kauno miesto mero pavaduotojas ir pareiskjas pasiras primimo-perdavimo akt, kuriuo gincijamos patalpos buvo perduotos pareiskjui. Nuosavybs teis patalpas pareiskjas registravo 1993 m. gruodio 21 d. 7. 1994 m. kovo 21 d. Kauno miesto mero potvarkiu primimoperdavimo aktas buvo pripaintas neteistu ir todl negaliojanciu. 1994 m. gegus 31 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba papild 1992 m. lapkricio 17 d. potvark sakiniu, nurodanciu nuosavybs teisi atkrimo bd. Buvo nusprsta ismokti kompensacij u gincijamas patalpas, kuriose tuo metu buvo sikrusi vaistin, po to, kai Vyriausyb nustatys kompensacijos ismokjimo bdus ir tvark. 8. 1994 m. birelio 14 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba perdav gincijamas patalpas is vienos valstybins mons balanso valstybins Kauno zonos vaistini mons balans. Vliau Kauno miesto valdybos 1996 m. birelio 14 d. potvarkiu gincijamos patalpos buvo perduotos udarosios akcins bendrovs ,,Slamucio" vaistin privaciai nuosavybei1. 9. 1994 m. birelio 3 d. pareiskjas pateik civilin ieskin (toliau ,,pirmoji civilin byla") dl 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. vietos valdios potvarki. 1994 m. liepos 4 d. Kauno miesto apylinks teismas ieskin atmet kaip nepagrst. 10. 1994 m. rugpjcio 22 d. Auksciausiasis Teismas panaikino emesns instancijos teismo sprendim ir grino byl nagrinti is naujo. Auksciausiasis Teismas nurod, kad emesns instancijos teismas neistyr vis bylai reiksming aplinkybi. Konkreciai, teismas neatsivelg tai, kad gincijam sprendim primimo metu pareiskjas jau buvo pripaintas viso pastato savininku. Auksciausiasis Teismas pastebjo, kad pareiskjo nuosavybs teises galjo panaikinti tik teismas, o ne vietos valdios institucija. 11. 1994 m. spalio 7 d. Kauno miesto apylinks teismas nusprend sustabdyti tolimesn civilins bylos nagrinjim pareiskjo prasymu dl vienos jo giminaits, V.A., kuri taip pat buvo ieskov toje pacioje byloje, ligos. Teismas nurod pareiskjui pranesti, kada jo giminaits sveikatos bkl pagers ir ji gals dalyvauti tolimesniame bylos nagrinjime. Sis sakinys tikslintinas: remiantis Kauno miesto valdybos 1994 m. birelio 14 d. potvarkiu Nr. 846-v ir Kauno miesto savivaldybs rejestro tarnybos 1996 m. balandio 24 d. sakymu Nr. 221, 1996 m. gegus 13 d. buvo registruotos UAB ,,Smiltyninio Slamucio" vaistins nuosavybs teiss gincijamas patalpas. Pastebtina, kad mintu 1996 m. balandio 24 d. sakymu buvo registruota UAB ,,Smiltyninio Slamucio" vaistin. Vert. pastaba. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV 12. 1994 m. spalio 3 d. valstybin Kauno zonos vaistini mon pateik civilin ieskin dl 1992 m. lapkricio 17 d. Kauno miesto valdybos potvarkio dalinio panaikinimo (toliau ,,antroji civilin byla"). 13. 1996 m. sausio 8 d. pareiskjas ir kiti ieskovai pateik nauj civilin ieskin (toliau ,,trecioji civilin byla") dl 1994 m. birelio 14 d. Kauno miesto valdybos potvarkio. 14. 1999 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinks teismas savo paties iniciatyva atnaujino pirmosios civilins bylos nagrinjim. 15. 1999 m. rugsjo 2 d. Kauno miesto apylinks teismas nutar visas tris bylas sujungti ir nagrinti jas kartu. 16. 1999 m. rugsjo 9 d. Kauno miesto apylinks teismas pareiskjo ieskin patenkino. Jis pripaino vietos valdios 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. potvarkius negaliojanciais, atkurdamas pareiskjo nuosavybs teises vaistins uimamas patalpas. 17. 2000 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismas paliko s sprendim galioti. 18. 2000 m. rugsjo 12 d. Auksciausiasis Teismas panaikino emesni instancij teism sprendimus ir grino byl Kauno miesto apylinks teismui nagrinti is naujo. Auksciausiojo Teismo nuomone, emesni instancij teismai ir vl nevertino vis bylai reiksming aplinkybi, net ir t, kurios buvo nurodytos Auksciausiojo Teismo 1994 m. rugpjcio 22 d. nutartyje. Be to, emesni instancij teismai padar teiss taikymo klaid. 19. 2004 m. vasario 18 d. Kauno miesto apylinks teismas pareiskjo ieskin atmet. Teismas pastebjo, kad statymas nenumat teisi nekilnojamj turt atkrimo natra, jeigu pastate buvo sikrusios viesosios staigos visuomenins paskirties staigos, tokios kaip vaistin. Teismas isaiskino 1992 m. lapkricio 17 d. potvark, pabrdamas, kad jis negaljo bti suprantamas kaip garantuojantis nuosavybs teisi atkrim natra vis pastat, o tik neuimt jo dal. Teismas panaikino dviprasmisk potvarkio formuluot, palikdamas vietos valdios institucij nuoirai nusprsti, kaip atitaisyti situacij: ismokant pinigin kompensacij ar perduodant lygiavert turt. 20. 2004 m. rugsjo 23 d. Kauno apygardos teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendim galioti. 21. 2005 m. sausio 26 d. Auksciausiasis Teismas pareiskjo kasacin skund atmet. 22. 2005 m. gegus 25 d. kai kurios bylos salys, tarp j ir pareiskjas, pateik Kauno miesto apylinks teismui prasym isaiskinti sio teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendim. J prasymas buvo atmestas 2005 m. birelio 21 d. 23. 2006 m. balandio 3 d. pareiskjas iskl civilin byl, gincydamas pradines turto dalis, kurios buvo nustatytos jam ir kitiems suinteresuotiems asmenims 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu, nuosavybs teisms atkurti. 2007 m. rugsjo 5 d. Kauno miesto apylinks teismas galutinje nutartyje 4 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV pastebjo, kad nei pareiskjas, nei jo advokatas teismo posd neatvyko, nors ir buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinjim, ir tokiu bdu neprisiddamas prie greito bylos isnagrinjimo bei neparodydamas susidomjo bylos baigtimi. Taigi pareiskjo ieskinys buvo paliktas nenagrintas. 24. 2008 m. gruodio 11 d. Kauno miesto savivaldybs administracijos direktorius isleido sakym ismokti pareiskjui pinigin kompensacij u gincijamas patalpas. Kompensacija turjo bti ismokta trimis dalimis nuo 2008 m. iki 2010 m. ir tuo tikslu Kauno miesto savivaldyb savo 2008 m. gruodio 15 d. raste papras pareiskjo nurodyti savo banko sskaitos rekvizitus. Pareiskjas atsisak priimti savivaldybs rast. B. Byla dl ems sklypo 25. Mintu 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba atkr pareiskjui nuosavybs teises salia gincijam patalp esancio ems sklypo, sudarancio 2097 kv. m, 1/12 dal. Vadovaujantis siuo potvarkiu, 1288 kv. m ems sklypo 1/12 dalis turjo bti jam grinta natra, o u likusio 809 kv. m ems sklypo 1/12 dal pareiskjui turjo bti ismokta kompensacija. 26. 1996 m. lapkricio 12 d. Kauno miesto savivaldyb2 prim detaliojo teritorij planavimo sprendim, kuriame nurodyta, kad faktinis esamo ems sklypo, kuris turi bti grintas natra, dydis yra 950 kv. m, o ne 1288 kv. m. 27. 2002 m. balandio 8 d.3 pareiskjas pateik skund Kauno apygardos administraciniam teismui, prasydamas pareigoti Registr centr registruoti pareiskjo nuosavyb salia gincijam patalp esancio 1288 kv. m ems sklypo 1/12 daliai. 2002 m. gegus 15 d. pareiskjas taip pat apskund 1996 m. lapkricio 12 d. detaliojo teritorij planavimo sprendim. 28. 2005 m. kovo 4 d. Kauno apygardos administracinis teismas pareiskjo skundus atmet4. Teismas pastebjo, kad 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkyje nenurodyta tiksli konkretaus ems sklypo, kur atkurtos pareiskjo ir kit suinteresuot sali nuosavybs teiss, vieta, kadangi potvarkio primimo metu nebuvo parengtas teritorijos planas, neatlikti ems sklypo matavimai ir ems sklypas nebuvo pamatuotas ir Tuo metu, 1996 m. lapkricio 12 d., sprendim prim Kauno miesto valdyba. Vert. pastaba. 3 Pareiskjas skund dl teiss norm reikalavim nevykdymo padav 2003 m. balandio 8 d., prasydamas pareigoti Valstybs mons registr centras Kauno filial patikslinti Nekilnojamojo turto registro, t.y. registruoti nuosavybs teises. Sioje vietoje Teismas mini pareiskjo 2002 m. gegus 15 d. ieskin dl 1996 m. lapkricio 12 d. sprendimo, kuris vliau buvo perduotas Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinti. Vert. Pastaba. 4 2005 m. kovo 4 d. Kauno apygardos administracinis teismas atmet pareiskjo 2002 m. gegus 15 d. skund dl 1996 m. lapkricio 12 d. sprendimo. Vert. pastaba. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV paenklintas jokioje konkrecioje vietoje. Atsivelgiant potvarkio pobd, juo tiesiog buvo konstatuotas nuosavybs teisi atkrimas ems sklyp, nenurodant konkrecios sklypo vietos. Todl 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkis nesuteik pareiskjui teiss registruoti nuosavybs teises t ems sklyp Valstybiniame ems registre5. 29. Teismas taip pat atkreip dmes, kad 1996 m. lapkricio 12 d. sprendime nustatyta, jog 1288 kv. m dydio ems sklypas neegzistuoja, o jo faktinis dydis yra 950 kv. m Teismui nebuvo pateikti jokie rodymai, kuri pagrindu si isvad bt galima gincyti. Kadangi 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkis galiojo, kompensacijos u sklyp dydio skirtum (paskiriant pareiskjui lygiavert sklyp) ar j tikslios padties klausimas buvo paliktas sprsti kompetentingoms vietos valdios institucijoms. Be to, Kauno apygardos administracinis teismas pastebjo, kad teritorijos planavimo sprendimu buvo siekiama nustatyti veikl, leistin mintame ems sklype, ir apginti viesj interes. 30. 2005 m. birelio 21 d. Vyriausiasis administracinis teismas paliko emesns instancijos teismo sprendim nepakeist. Teismas pabr, kad pagal vidaus teis ems sklypo, kurio atvilgiu buvo atkurtos nuosavybs teiss, ribos turjo bti paymtos teritoriniame plane. 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkyje dl nuosavybs teisi atkrimo pareiskjui mint ems sklyp nebuvo joki poymi, leidianci j konkreciai identifikuoti (kartografiniais ar kitokiais enklinimais) kaip nekilnojamo turto objekt. Be to, tokie duomenys net ir Vyriausiojo administracinio teismo nutarties primimo metu neegzistavo. Tai reiskia, kad Kauno miesto valdyba nenustat pareiskjo teiss konkret ems sklyp, o tik jo teis atgauti natra 1288 kv. m sklypo 1/12 dal. 31. 2006 m. sausio 22 d. buvo atlikti kadastriniai matavimai, kuriais nustatyta, kad prie gincijam patalp esancio ems sklypo plotas yra 1038 kv. m. Pareiskjas dalyvavo siame procese ir sutiko su gincijamos ems ploto matavim duomenimis. 2007 m. gegus 9 d. Kauno apskrities virsininkas, remdamasis mintais kadastriniais matavimais, isleido sakym, kurio pagrindu prie gincijam patalp esantis ems sklypas buvo registruotas Valstybiniame ems registre. 2008 m. balandio 2 d. sakymu Kauno apskrities virsininkas nustat ems sklypo dalis, kurios bus paskirtos pareiskjui. 32. 2008 m. birelio 4 d. pareiskjas kreipsi Kauno apygardos administracin teism, prasydamas nutraukti byl dl jo 2002 m. balandio 8 d. ieskinio6. 33. 2008 m. spalio 13 d. sakymu Kauno apskrities virsininkas atkr pareiskjui nuosavybs teises 44 kv. m. ems sklyp prie gincijam Cia ir toliau omenyje turimas Nekilnojamojo turto kadastras ir registras. Vert. pastaba. 6 Pareiskjas kreipsi prasydamas nutraukti byl dl jo 2003 m. balandio 8 d. skundo, taip pat r. isnas Nr. 3. Vert. pastaba. 6 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV patalp. Sprendime buvo nurodyta, kad pareiskjas turi teis kompensacij u likusius 131 kv. m. 34. 2008 m. gruodio 11 d. rastu vietos valdios institucijos papras pareiskjo pareiksti savo pasirinkim dl kompensacijos u 131 kv. m. bdo. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 35. Bylai reiksminga vidaus teis ir praktika dl vidaus teisins gynybos priemoni, kai skundiamasi dl byl nagrinjimo trukms, buvo apibendrintos Cetvertakas ir kiti pries Lietuv sprendime (No. 16013/02, �� 19-22, 2009-01-20). Be to, iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 484 straipsnis numat, kad organizacija privalo atlyginti bet koki al, padaryt organizacijos darbuotoj jiems vykdant profesines pareigas. 36. Pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg statyme, priimtame 1991 m. birelio 18 d., kuris buvo daug kart keistas, numatytos du nuosavybs teisi atkrimo bdai � turto grinimas natra arba kompensacija u turt, jeigu jo fizinis grinimas yra nemanomas. statymo 12 straipsnis numat, kad valstyb isperka em, kuri yra miest teritorijoje ir kurioje yra rengta visuomens poreikiams btina infrastruktra. Vadovaujantis statymo 14 straipsniu, jeigu namas pertvarkomas negyvenamsias patalpas ir perduodamas gydymo staigai ar naudojamas sveikatos apsaugos tikslais, tokias patalpas turjo ispirkti valstyb. Vietos valdios institucijos buvo kompetentingos nusprsti dl kompensacijos bdo. 37. 1994 m. gegus 27 dien Konstitucinis Teismas isnagrinjo valstybs vidaus statym dl nuosavybs teisi atkrimo atitikties Konstitucijai klausim. Savo nutarime Konstitucinis Teismas, inter alia, nustat, kad soviet valdios institucij nuo 1940 m. nacionalizuotas turtas laikytinas ,,faktiskai valstybs valdomu turtu". Konstitucinis Teismas konstatavo: ,,Iki turto grinimo ar atitinkamos kompensacijos ismokjimo buvusio savininko subjektins teiss konkret turt dar nra atstatytos. statymas, kol nra pritaikytas konkreciam subjektui dl konkretaus turto grinimo, pats savaime subjektini teisi nesukuria. Esant tokiai situacijai, valstybs galiotos institucijos sprendimas grinti turt natra ar kompensuoti j turi toki juridin reiksm, kad tik nuo to momento buvs savininkas gyja nuosavybs teises tok turt." Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad teisinga kompensacija u turt, kuris negali bti grinamas natra, atitinka nuosavybs apsaugos princip. 38. 1995 m. birelio 20 dien Konstitucinis Teismas patvirtino, kad parlamento ribotos restitucijos principo pasirinkim nulm sunkios politins ir socialins slygos, t.y. tai, kad ,,per 50 okupacijos met uaugo naujos moni kartos, susiformavo nauji moni turtiniai ir kiti socialiniai- SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV ekonominiai santykiai, kuri, sprendiant nuosavybs teiss atstatymo klausimus, nepaisyti nebuvo galima." 39. Pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atkrimo statymas, priimtas 1997 m. liepos 1 d. ir panaikins statym dl pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg, bylai reiksmingu metu numat: 8 straipsnis. Nuosavybs teisi gyvenamuosius namus, j dalis, butus atkrimo slygos ir tvarka ,,1. Sio statymo 2 straipsnyje nurodytiems pilieciams nuosavybs teiss gyvenamuosius namus, j dalis, butus atkuriamos grinant juos natra, isskyrus pagal sio statymo 15 straipsn valstybs isperkamus gyvenamuosius namus, j dalis, butus <...>" straipsnis. Valstybs isperkami gyvenamieji namai, j dalys, butai ,,Gyvenamieji namai, j dalys, butai valstybs isperkami is sio statymo 2 straipsnyje nurodyt pilieci ir u juos atlyginama pagal sio statymo 16 straipsn, jeigu jie: 1) yra pertvarkyti negyvenamsias patalpas ir naudojami svietimo, sveikatos apsaugos, kultros, mokslo reikmms bei globos namams. Si patalp sras tvirtina Vyriausyb <...>" 16 straipsnis. Atlyginimas pilieciams u valstybs isperkam nekilnojamj turt ,,1. U valstybs isperkam islikus nekilnojamj turt, taip pat u nekilnojamj turt, kuris iki 1991 m. rugpjcio 1 d. buvo isliks, taciau po to jo neliko dl valstybs, savivaldybs institucij priimt sprendim, pilieciams atlygina valstyb. 2. Kai valstyb atlygina pilieciams u nekilnojamj turt, kuris pagal s statym negrinamas natra, laikomasi negrinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama u valstybs isperkam turt, lygiavertiskumo principo. <...> 7. Atlyginimas u pagal s statym negrinamus kins-komercins paskirties pastatus, gyvenamuosius namus, j dalis, butus nustatomas pagal Vyriausybs patvirtint metodik. <...>" 40. 1994 m. balandio 26 d. priimtame ems statymo 2 straipsnyje teigiama, kad ,,ems sklypas" tai teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas ir pagrindin tikslin ems naudojimo paskirt. 41. 1991 m. liepos 25 d. priimtas ems reformos statymas numat: 6 straipsnis. ems privatizavimas ,,2. Vykdant ems reform, ems sigijimo nuosavybn bdai: nuosavybs teiss atstatymas (grinimas) ir pirkimas. <...>" 22 straipsnis. ems sklyp paenklinimas ir ems nuosavybs teiss dokument isdavimas 8 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV ,,Patvirtintus ems reformos emtvarkos projektus, valstybinis emtvarkos institutas paenklina ems sklyp ribas vietovje ir parengia ems nuosavybs ir ems naudojimo teiss dokumentus." 42. 1995 m. gruodio 12 d. priimto Teritorij planavimo statymo 3 straipsnis numat, kad vienas is teritorij planavimo tiksl yra suderinti fizini ir juridini asmen, visuomens, savivaldybi ir valstybs interesus dl konkrecios teritorijos ir ems sklyp naudojimo slyg. Vadovaujantis sio statymo 18 straipsniu, detalieji planai yra dokumentai, kuriais remiantis nustatomi veiklos atitinkamame sklype apribojimai, statybos ir teritorijos tvarkymo reikalavimai bei ems naudojimo tikslin paskirtis, visuomens poreikiams paimama em ir kitas nekilnojamasis turtas. Detalieji planai suteikia teises fiziniams ir juridiniams asmenims pltoti veikl tam tikrame ems sklype. 43. Nekilnojamojo turto kadastro statymo, priimto 2000 m. birelio 27 d. ir taikomo formuojant nekilnojamojo turto objektus, 2 ir 3 straipsniai numato, kad nekilnojamojo turto objektas registruojamas tekstu, skaitmenimis, grafiniais elementais (taskais ir linijomis), taip pat kartografiniais bdais isreiksta informacija, apibdinanti nekilnojamojo turto kiekybines bei kokybines savybes. 44. 1991 m. lapkricio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb prim nutarim Nr. 470 dl statymo ,,Dl pilieci nuosavybs teisi islikus nekilnojamj turt atstatymo tvarkos ir slyg" gyvendinimo. Nutarimo 9 punkte numatyta, kad nuosavybs teis em forminama pagal atitinkamos teritorijos emtvarkos projekt. 45. Civilinio proceso kodeksas, sigaliojs nuo 2003 m. sausio 1 d., numato, kad teisjas gali nusisalinti nuo bylos nagrinjimo savo iniciatyva arba nusalinim gali pareiksti byloje dalyvaujantys asmenys, jeigu yra aplinkybi, kurios kelia abejoni dl minto asmens nesaliskumo (68 straipsnis). Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad civilinis procesas gali bti atnaujinamas, jeigu byl isnagrinjo neteistos sudties teismas. TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO REMIANTIS PROCESO TRUKME 46. Pareiskjas skundsi, kad bylos dl nuosavybs teisi gincijamas patalpas atkrimo nagrinjimo trukm buvo nesuderinama su ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje numatyta: SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig klausimas <...>, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik <...> isnagrint <...> (a) teismas <...>" A. Priimtinumas 47. Vyriausyb teig, kad pareiskjas turjo pareiksti civilin ieskin dl alos atlyginimo pagal Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 483 ir 484 straipsnius. Remdamasi 2006 m. rugpjcio 19 d. Konstitucinio teismo nutarimu, Vyriausyb tvirtino, kad net ir tuo atveju, kai atitinkamas alos atlyginimo atvejis jokiame statyme nra numatytas, pareiskjas galjo reikalauti priteisti alos atlyginim, tiesiogiai remdamasis Konstitucija. 48. Vyriausyb taip pat tvirtino, kad pareiskjas galjo siekti alos atlyginimo dl civilins bylos nagrinjimo trukms salies vidaus teismuose pagal Civilinio kodekso, galiojancio nuo 2001 m. liepos 1 d., 6.272 straipsn. Siuo atvilgiu Vyriausyb pateik 2007 m. vasario 6 d. Auksciausiojo Teismo nutarties kopij, kuria asmeniui buvo priteistas alos atlyginimas pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn dl per ilgo proceso, nors ir baudiamojo, kuris buvo pradtas 1998 m., o nutrauktas 2004 m. Atsivelgiant tai, kad pareiskjas nepareisk tokio ieskinio sioje byloje, skundas dl bylos nagrinjimo trukms turi bti atmestas dl to, kad nebuvo panaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons, kaip tai numatyta Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje. Galiausiai, Vyriausyb tvirtino, kad dalis gincijamo civilinio proceso nepatenka Teismo kompetencij ratione temporis. 49. Pareiskjas gincijo Vyriausybs argumentus, teigdamas, kad nebuvo tinkamos teisins gynybos priemons, kuri jis bt galjs panaudoti savo skundui pagal Konvencij dl per ilgos proceso trukms. 50. Pirmiausia Teismas pastebi, kad jis nra kompetentingas nagrinti vyki, kurie vyko iki 1995 m. birelio 20 d., t.y. iki Konvencijos sigaliojimo Lietuvoje. Atsivelgiant tai, kad dalis civilinio proceso vyko iki tos dienos, ta pareiskimo dalis turi bti atmesta pagal 35 straipsnio 3 ir 4 dalis, nes ji yra nesuderinama ratione temporis su Konvencijos nuostatomis. 51. Dl Vyriausybs pateikto vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo argumento Teismas primena savo isvadas byloje Baskien pries Lietuv (No. 11529/04, �� 68-72, 2007-07-24), kurioje jis nusprend, kad reikalavimas atlyginti al pagal Civilio kodekso 6.272 straipsn neatitiko ,,veiksmingumo" reikalavimo. Teismas nemato jokios prieasties nukrypti nuo jau esancios savo praktikos siuo atvilgiu. Teismas taip pat pastebi, kad, pateikdama atitinkamos vidaus teism praktikos pavyzd dl Civilinio kodekso 6.272 straipsnio, Vyriausyb rmsi Auksciausiojo Teismo nutartimi, priimta 2007 m. vasario 6 d. Vis dlto sioje byloje civilinis procesas truko nuo 1994 m. birelio 3 d. iki 2005 m. sausio 26 d. (r. �� 9 ir 21 pries tai), o pareiskimas Teismui buvo pateiktas 2005 m. 10 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV liepos 19 d. Taigi Teismas nebuvo tikintas, kad galimyb reikalauti alos atlyginimo u pernelyg ilg proceso trukm pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn jau � sio pareiskimo pateikimo metu � buvo gijusi pakankam teisin tikrum, kad jos panaudojimas bt privalomas pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal. 52. Dl Vyriausybs argumento, kad pareiskjas galjo pareiksti ieskin, remdamasis Civilinio kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 483 ir 484 straipsniais arba bendrais teiss principais, ar Konstitucija, Vyriausyb nepateik joki rodym, parodanci, jog tokia priemon galjo pagrstai bti skminga, ypac iki Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjcio 19 d. nutarimo (r. Cetvertakas and Others v. Lithuania, No. 16013/02, �� 30, 2009-01-20). 53. Esant sioms aplinkybms, Vyriausybs argumentas dl pareiskimo nepriimtinumo dl vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo turi bti atmestas. 54. Teismas taip pat pastebi, kad sis skundas nra aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Taip pat jis nra nepriimtinas dl kokio nors kito pagrindo. Taigi pareiskimas turi bti paskelbtas priimtinu. B. Bylos esm 55. Vyriausyb teig, kad bendra civilinio proceso dl gincijam patalp trukm buvo pagrsta. Ji tvirtino, kad proceso trukmei takos turjo vienos is bylos sali rimta liga. Vyriausyb pastebjo, kad civilinis procesas buvo sustabdytas beveik penkerius metus ir kad sis vilkinimas is dalies priskirtinas pareiskjui, kuris nesikreip valstybs vidaus teismus dl bylos nagrinjimo atnaujinimo (r. �� 11 ir 14 pirmiau). Vyriausyb taip pat tvirtino, kad byla buvo sudtinga, kadangi joje dalyvavo daug ieskov, pateikusi daugyb ieskini ir priesieskini. Daugel bylos sali pakeit kiti asmenys. Vyriausyb atkreip Teismo dmes tai, kad byl sudar 8 tomai (2 234 psl.) ir kad restitucijos proces reglamentuojantys vidaus teiss aktai buvo danai keiciami. Taigi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teis bylos isnagrinjim per ,,manomai trumpiausi laik" nebuvo paeista. 56. Pareiskjas nesutiko, teigdamas, jog bylos sudtingumo nepakanka, kad valstyb bt atleista nuo pareigos gerbti manomai trumpiausio laiko reikalavim. Jis pabr, kad bylos nagrinjimas Kauno miesto apylinks teisme buvo sustabdytas beveik penkerius metus. Pareiskjas pripaino, kad jis buvo pareigotas pranesti teismui, kai jo giminaits sveikatos bkl leis jai dalyvauti bylos nagrinjime, taciau jis taip pat teig, kad teismas vis pirma buvo atsakingas u operatyv bylos isnagrinjim. Pareiskjas taip pat pastebjo, kad po 2000 m. rugsjo 12 d. Auksciausiojo Teismo nutarties, kuria byla buvo grinta pirmos instancijos teismui nagrinti is naujo, Kauno miesto apylinks teismas sprendim prim tik 2004 m. vasario 18 d. Taigi bylos nagrinjimas truko per ilgai. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV 57. Teismas paymi, kad nors civilinis procesas buvo pradtas 1994 m. birelio 3 d., laikotarpis, patenkantis Teismo jurisdikcij, prasidjo tik 1995 m. birelio 20 d. (r. � 52 pries tai) ir tssi iki 2005 m. sausio 26 d. Taigi visas procesas trij instancij teismuose truko 9 metus ir 7 mnesius. Vis dlto Teismas paymi, kad iki 1995 m. birelio 20 d. procesas jau vyko vienerius metus. 58. Teismas pakartoja, kad teismo proceso trukms pagrstumas turi bti vertinamas atsivelgiant konkrecias bylos aplinkybes ir siuos kriterijus: bylos sudtingum, pareiskjo bei valdios institucij elges nagrinjant byl ir paties proceso poveik pareiskjo teisms (tarp daugelio kit saltini r. Frydlender v. France [GC], No. 30979/96, � 43, ECHR 2000VII). 59. Teismas ne kart yra nustats Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimus pagal pareiskimus, kuriuose keliami panass klausimai, kaip ir sioje byloje (r. Szil�gyi v. Hungary, No. 73376/01, 2005-04-05). 60. Teismas mano, kad si byla is ties buvo sudtinga, ypac atsivelgiant proceso dalyvi skaici, kelis susijusius teisminius procesus, nuolatinius teiss akt pakeitimus ir restitucijos aspekt. Taciau tai nepateisina ilgos bendros proceso trukms. 61. Teismas pritaria Vyriausybs nuomonei, kad pareiskjas savo elgesiu prisidjo prie bylos nagrinjimo trukms, atsivelgiant tai, kad bylos nagrinjimas buvo sustabdytas nuo 1994 m. spalio 7 d. iki 1999 m. liepos 1 d., kadangi pareiskjas nepranes Kauno miesto apylinks teismui apie jo giminaits sveikatos bkl (r. �� 11 ir 14 pries tai). Be to, siam procesui tebevykstant pareiskjas iskl nauj civilin byl dl t paci klausim (r. � 13 pries tai). Vis dlto Teismas negali nepastebti, kad teismo proceso trukm taip pat lm ir tai, kad valstyb nesim tam tikr veiksm. Btent dl emesni instancij teismai nesugebjimo vertinti vis bylai reiksming aplinkybi Auksciausiasis Teismas du kartus jiems grino byl nagrinti is naujo (r. �� 10 ir 18 pries tai). Taip pat reikia atkreipti dmes tai, kad Kauno miesto apylinks teismui prireik trej su puse met naujam sprendimui priimti po to, kai Auksciausiasis Teismas grino byl nagrinti de novo (r. �� 18 ir 19 pirmiau bei Kobelyan v. Georgia, No. 40022/05, � 19). 62. To, kas isdstyta, pakanka, kad Teismas galt padaryti isvad, jog visa sio gincijamo civilinio proceso trukm paeid ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavim. Taigi buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. III. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO REMIANTIS NACIONALINI TEISM SALISKUMU 63. Pareiskjas taip pat skundsi, kad Kauno miesto apylinks teismo teisjas, nagrinjs jo byl 2004 m. vasario 18 d., ir Kauno apygardos teismo teisja, nagrinjusi pareiskjo byl 2004 m. rugsjo 23 d., buvo 12 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV saliski, kadangi abu teisjai anksciau buvo dirb toje pacioje Kauno advokat kontoroje kaip ir priesingos salies advokatai. Pareiskjas savo skund grind Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teise nesalisk teism. 64. Vyriausyb tvirtino, kad pareiskjo skundas yra aiskiai nepagrstas. Ji nurod, kad iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 1990 m. kovo 11 d. ir kelerius metus po to Kauno mieste buvo tik viena advokat kontora, t.y., Kauno advokat kontora. Sioje kontoroje dirb advokatai nebuvo susij partnerysts rysiais. Vyriausyb pripaino, kad priesingos salies advokatai is ties buvo dirb toje pacioje Kauno advokat kontoroje kaip ir pareiskjo byl nagrinj teisjai. Vis dlto minti advokatai nustojo dirbti Kauno advokat kontoroje 1992 m. ir steig savo advokat kontor. Teisjai nebedirbo mintoje advokat kontoroje nuo 1997 m. ir 2002 m., atitinkamai, kai buvo paskirti teisjais. Galiausiai, Vyriausyb teig, kad pareiskjas nepanaudojo valstybs vidaus teisins gynybos priemoni, kadangi jis negincijo jo byl nagrinjusi teism sudties pagal vidaus teiss reikalavimus. 65. Teismas pastebi, kad pareiskjas nesiskund valstybs vidaus teismams dl tariamo teisj saliskumo. Jis sio klausimo nekl nei apeliaciniame, nei kasaciniame skunduose. Be to, jeigu pareiskjas suinojo apie teisj ir priesingos puss advokat ankstesnius profesinius rysius tik po civilinio proceso ubaigimo Auksciausiojo Teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartimi, jis galjo pateikti prasym dl proceso atnaujinimo pagal Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 8 punkt. Teismas neturi informacijos, rodancios, kad pareiskjas kada nors bt tai padars. Taigi sis skundas yra nepriimtinas dl vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo, kaip to reikalauja Konvencijos 35 straipsnio 1 dalis. IV. DL KONVENCIJOS 1 PROTOKOLO 1 STRAIPSNIO PAEIDIMO A. Pareiskjo negaljimas atgauti gincijam patalp natra 66. Pareiskjas taip pat skundsi, kad jam nebuvo atkurtos nuosavybs teiss gincijamas patalpas natra. Jis teig, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis, kuris numato: ,,Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Is nieko negali bti atimta jo nuosavyb, isskyrus tuos atvejus, kai tai yra btina visuomens interesams ir tik statymo nustatytomis slygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautins teiss principais. Taciau ankstesns nuostatos jokiu bdu neturi riboja valstybs teiss taikyti tokius statymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galt kontroliuoti nuosavybs naudojim atsivelgdama bendrj interes arba kad garantuot mokesci, kit rinkliav ar baud mokjim". SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV 67. Vis pirma, Vyriausyb tvirtino, kad si pareiskjo skundo dalis pagal 1 Protokolo 1 straipsn, o taip pat ir kiti skundai pagal s straipsn yra nepriimtini ratione temporis, kadangi jie yra susij su vykiais, vykusiais iki 1996 m. gegus 24 d., kai Konvencijos 1 Protokolas sigaliojo Lietuvos atvilgiu. 68. Vyriausyb nurod, kad ginco tarp pareiskjo ir valdios institucij objektas buvo ne pats nuosavybs teisi atkrimas, bet klausimas, ar pareiskjas turjo teis gincijam patalp restitucij natra. 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. potvarkiais vietos valdios institucijos ne panaikino pareiskjo nuosavybs teisi, o tik patikslino j atkrimo bd. Kadangi pagal nacionalin teis nebuvo manoma grinti gincijam patalp natra, vietos valdios institucijos, o vliau ir teismai, nusprend kompensuoti pareiskjui u gincijamas patalpas, paskiriant jam lygiavert turt arba ismokant pinigin kompensacij. Vyriausybs nuomone, si galimyb pareiskjui gauti kompensacij u gincijamas patalpas utikrino reikiam pareiskjo ir visuomens interes pusiausvyr ir buvo patvirtina trij instancij teismuose. 69. Pareiskjas nurod, kad 1992 m. lapkricio 17 d. vietos valdios institucijos atkr jam nuosavybs teises. Jis nesutiko su Vyriausybe, teigdamas, kad net jeigu gincijami 1994 m. kovo 21 d. ir 1994 m. gegus 31 d. potvarkiai dl nuosavybs teisi atkrimo bdo buvo priimti iki Konvencijos 1 Protokolo sigaliojimo Lietuvos atvilgiu, civilinis procesas dl si potvarki teistumo truko iki 2005 m. sausio 26 d. Auksciausiojo Teismo nutarties. Atsivelgiant t aplinkyb, sis skundas patenka Teismo kompetencij ratione temporis. 70. Pareiskjas taip pat teig, kad valstybs vidaus teismai neteisingai isaiskino nacionalinius statymus, nustatydami, kad gincijamos patalpos negaljo bti grintos pareiskjui natra. Pareiskjas tvirtino, kad nebuvo viesojo intereso nesuteikti jam nuosavybs teisi mintas patalpas ir perduoti nuosavybs teises jas vaistinei. Pareiskjo nuomone, nebuvo viesojo intereso, kad konkreti vaistin vykdyt savo veikl btent tose patalpose. Be to, nuosavybs teisi atkrimas pareiskjui neukirto kelio vaistinei nuomotis mintas patalpas. Kadangi valstybs vidaus teismai nenustat pakankamo viesojo intereso pareiskjo turtui nusavinti, Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis buvo paeistas. 71. Teismas atkreipia dmes Vyriausybs argument, kad su restitucija susij gincijami sprendimai buvo priimti tarp 1992 m. ir 1994 m., t.y., iki 1996 m. gegus 24 d., kai 1 Protokolas sigaliojo Lietuvos atvilgiu. Vis dlto Teismas pastebi, kad net jeigu teisminis procesas dl mint sprendim, tiek, kiek jie susij su gincijamomis patalpomis, teistumo buvo pradtas 1994 m. birelio 3 d., jis truko iki 2005 m. sausio 26 d., ir siuo laikotarpiu pareiskjo teiss naudotis savo nuosavybe buvo suvarytos. Be to, Kauno miesto savivaldybs administracijos direktorius isleido sakym ismokti pareiskjui pinigin kompensacij u gincijamas patalpas tik 2008 14 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV m. gruodio 11 d. (r. � 24 pries tai). Dl nuosavybs teisi atkrimo em, Teismas pastebi, kad procesas buvo pradtas 2002 m. balandio 8 d.7 Taigi si pareiskjo skundo dalis dl tariamo Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidimo, o taip pat ir kiti skundai pagal s straipsn negali bti atmesti kaip nesuderinami ratione temporis. 72. Dl pareiskjo skundo, kad jis negaljo atgauti gincijam patalp natra po Lietuvos Valstybs atkrimo, Teismas primena, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis pats savaime negarantuoja teiss atkurti nuosavyb. Jis taip pat negali bti aiskinamas kaip sukuriantis bendr pareig Susitarianciosioms Valstybms atkurti nuosavyb, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip kokiu nors bdu ribojantis j laisv nustatyti nuosavybs teisi atkrimo apimt ir slygas buvusiems savininkams (tarp daugelio kit saltini r. Jantner v. Slovakia, No. 39050/97, � 34, 2003-03-04 ir Bergauer and Others v. Czech Republic, (dec.) No. 17120/04, 2005-12-13). 73. Sios bylos kontekste Teismas atsivelgia Kauno miesto apylinks teismo 2004 m. vasario 18 d. sprendim, kad pagal taikomus vidaus teiss aktus pareiskjas neturjo teiss susigrinti gincijamas patalpas natra, todl valdios institucijos tiesiog turjo kompensuoti pareiskjui u gincijamas patalpas, paskiriant jam lygiavert turt arba ismokant pinigin kompensacij. Teismas nemato prieasci nesilaikyti vidaus teism isvad, kurios buvo pagrstos tiesioginmis nacionalins teiss ir faktini bylos aplinkybi iniomis. Taigi sis skundas yra aiskiai nepagrstas Konvencijos pagal 35 straipsnio 3 dal ir turi bti atmestas pagal 35 straipsnio 4 dal. B. ems sklypo dydio ir vietos pakeitimas 74. Pareiskjas teig, kad 1996 m. lapkricio 12 d. sprendimu Kauno miesto savivaldyb8 neteistai sumaino jam paskirto ems sklypo dyd ir pakeit jo viet. Konkreciai, pareiskjas tvirtino, kad 1992 m. lapkricio 17 d. Kauno miesto valdyba atkr jam nuosavybs teises prie gincijam patalp esancio ems sklypo, sudarancio 1 288 kv. m, 1/12 dal. Taciau mintame 1996 m. lapkricio 12 d. sprendime buvo nurodyta, kad bendras sio aptariamo ems sklypo plotas buvo 950 kv. m Pareiskjas rmsi nuosavybs apsaugos teise pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn. 75. Vyriausyb pabr, kad 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkis niekada nebuvo pakeistas dl ems sklypo, kur pareiskjui atkurtos nuosavybs teiss, dydio, t.y., 2 097 kv. m sklypo 1/12 dal. Sprendimas atkurti pareiskjui nuosavybs teises buvo paremtas tik archyvo dokumentais, tarp j ir 1947 m. inventorine byla, kurioje nurodyta, kad ems sklypo dydis yra 2 097 kv. m Taciau 1965 m. soviet valdios institucijos nutar skirti dal r. isnas Nr. 3. Vert. pastaba. 8 r. isnas Nr. 2. Vert. pastaba. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV mintos ems vaik darelio statybai. Vadovaujantis 1991 m. nuosavybs teisi atstatymo statymo 12 straipsniu, valstyb turjo ispirkti em, kurioje yra rengta visuomeninms reikmms skirta infrastruktra. Todl sprendimas atkurti nuosavybs teises nebuvo paremtas realiai egzistuojancio ems sklypo faktiniu dydiu. Taigi si nuosavybs teisi atkrimo sprendimo dalis liko galioti, kaip kad tai patvirtino administraciniai teismai. 76. Dl ems sklypo vietos, Vyriausyb atkreip dmes, kad 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu nebuvo sukurta vykdytina teis konkretaus ems sklypo, sudarancio 1 288 kv. m, 1/12 dalies fizin grinim, kadangi, kaip patvirtino nacionaliniai teismai, nebuvo joki poymi, leidianci j konkreciai identifikuoti kartografiskai. Prie gincijam patalp esancio ems sklypo dalis, kuri pareiskjui nuosavybs teiss galjo bti atkurtos natra, buvo nustatyta vadovaujantis nacionalins teiss normomis, kartu atsivelgiant faktin sios ems plot. 77. Galiausiai, Vyriausyb nurod, kad pareiskjas nebegaljo teigti tebess Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidimo auka, kadangi 2006 m. sausio 22 d. buvo atlikti prie gincijam patalp esancio ems sklypo kadastriniai matavimai ir pareiskjas sutiko su si matavim metu nustatytu ems plotu. Be to, 2008 m. birelio 4 d. pareiskjas kreipsi Kauno apygardos administracin teism, prasydamas nutraukti byl dl jo 2002 m. balandio 8 d.9 skundo dl prie gincijam patalp esancio 1 288 kv. m ems sklypo 1/12 dalies nuosavybs. Vyriausyb padar isvad, kad si pareiskimo dalis yra aiskiai nepagrsta ir turi bti paskelbta nepriimtina pagal Konvencijos 34 straipsn ir 35 straipsnio 3 bei 4 dalis. 78. Sprsdamas klausim dl ems sklypo vietos, Teismas atkreipia dmes vidaus teism isvad, kad 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu pareiskjui nebuvo atkurtos nuosavybs teiss konkret ems sklyp, o tik patvirtinta jo teis atkurti nuosavybs teises 2097 kv. m ploto ems sklypo 1/12 dal. Teismai pastebjo, ir Teismas nemato prieasci nesutikti, kad pagal savo pobd mintas potvarkis reikalavo papildomo sprendimo, kuriame, remiantis teritorijos plane nustatytais kartografiniais enklinimais, bt nurodyta tiksli ems sklypo vieta (r. �� 28-30 pries tai). Teismas taip pat pritaria Vyriausybs argumentui, kad ems sklypo dalis, kuri galjo bti fiziskai grinta pareiskjui 2008 m., buvo nustatyta vadovaujantis nacionalins teiss normomis, kartu atsivelgiant faktin minto ems sklypo plot. Galiausiai, Teismas pastebi, kad pareiskjas pats sutiko su kadastriniais matavimais ir si matavim duomenimis (r. � 31 pries tai). 79. Kas susij su ems sklypu, kur pareiskjui buvo atkurtos nuosavybs teiss, dydiu, Teismas atsivelgia tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas, nurodydamas, kad 1 288 kv. m sklypas realybje neegzistuoja, pabr, jog 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkis liko galioti. Teismas pastebjo, kad vietos valdios institucijos buvo pareigotos issprsti r. isnas Nr. 3. Vert. pastaba . 16 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV kompensacijos u sklypo ploto skirtum klausim. Siuo atvilgiu Teismas atkreipia dmes 2008 m. spalio 13 d. sakym, kuriuo 44 kv. m ploto ems sklypas grintas pareiskjui natra ir jam pasilyta kompensacija (turto ar pinigins kompensacijos forma) u likus 131 kv. m plot. Tai reiskia, kad pareiskjas faktiskai galjo atgauti ekvivalentisk 175 kv. m sklyp, sudarant 1/12 dal 2 097 kv. m sklypo ploto. 80. Taigi pareiskjo skundai dl ems sklypo vietos ir sklypo, kur atkurtos nuosavybs teiss, dydio yra aiskiai nepagrsti pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal ir todl turi bti atmesti pagal Konvencijos 35 straipsnio 4 dal. C. Vilkinimas pabaigti vis nuosavybs teisi atkrimo proces 81. Galiausiai, remdamasis teise netrukdomai naudotis nuosavybe pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn, pareiskjas tvirtino, kad dl vilkinimo pabaigti vis restitucijos proces jam buvo neteistai suvaryta galimyb naudotis savo nuosavybe. 82. Dl gincijam patalp Vyriausyb nurod, kad nuosavybs teisi atkrimo proceso ubaigimas is esms buvo vilkinamas dl paties pareiskjo elgesio, trukdancio operatyviai atkurti nuosavybs teises, kadangi pareiskjas reikalavo grinti patalpas natra. Be to, pareiskjas nebendradarbiavo ir teismo proceso metu. Galiausiai, net ir po 2005 m. sausio 26 d. Auksciausiojo Teismo nutarties, kuria buvo pripainta, kad pareiskjas neturjo teiss gincijam patalp grinim natra, pareiskjas pradjo papildom teismin proces, dl kurio nuosavybs teisi atkrimo procesas usits dar ilgiau. 83. Dl ems sklypo Vyriausyb pastebjo, kad ems grinimo procesas Lietuvoje buvo labai komplikuotas ir ilgas dl sudting politini ir socialini slyg, kadangi susiformavo nauji su nuosavybe susij santykiai. Teisiniai gincai, bdingi nuosavybs atkrimo atvejais, taip pat laikomi klitimi proceso spartumui. Taigi ieskov bendradarbiavimas buvo labai svarbus. Galimyb pabaigti nuosavybs teisi atkrimo proces per kuo trumpesn laik danai priklausydavo nuo ieskov sutikimo pasirinkti ne su fiziniu atitinkamo turto grinimu susijus nuosavybs teisi atkrimo bd ir siekti susitarimo su kitais bendrasavininkiais. Vyriausyb taip pat nurod, kad pagal nacionalin teis nuosavybs teisi ems sklyp atkrimo procesas buvo tiesiogiai susijs su nuosavybs teisi atkrimo gincijamas patalpas pabaigimu. Tol, kol tiksli pareiskjui nuosavybs teise priklausanci patalp dalis nebuvo nustatyta, nebuvo manoma nustatyti ir ems sklypo dydio. Kadangi pareiskjas didele dalimi pats trukd sklandiai atkurti nuosavybs teises patalpas, tai uts ir nuosavybs teisi em atkrim. Atsivelgdama visk, kas nurodyta pries tai, Vyriausyb teig, kad pareiskjas nesielg taip, jog nuosavybs teisi atkrimo atitinkam ems sklyp procesas bt ubaigtas operatyviai. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV 84. Teismas pastebi, kad 1992 m. lapkricio 17 d. potvarkiu Kauno miesto valdyba suteik pareiskjui teis gauti kompensacij, atitinkanci gincijam patalp vert. Net jeigu si teis buvo sukurta nebaigtine forma, kadangi ji turjo bti gyvendinta administraciniu sprendimu, kuriuo pareiskjui turjo bti skirtos valstybs turtas Vyriausybs nustatyta tvarka ir slygomis, ji aiskiai sudar teisin pagrind valstybs pareigai si teis gyvendinti. Vis dlto atsivelgiant tai, kad sprendimas ismokti pareiskjui pinigin kompensacij buvo priimtas tik 2008 m. gruodio 11 d. (r. � 24 pries tai), t.y., po daugelio met, Teismas laiko tai pareiskjo teiss, tvirtintos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pirmajame sakinyje, netrukdomai disponuoti savo nuosavybe tam tikru ribojimu. Taigi sis skundas turi bti paskelbtas priimtinu, kadangi nra pagrindo paskelbti jo nepriimtinu. Be to, Teismo nuomone, si skundo dalis, nors is dalies isnagrinta sprendiant dl proceso trukms pagal 6 straipsnio 1 dal, reikalauja atskiro svarstymo pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn (r. sprendim byloje Igarien and Petrauskien v. Lithuania, No. 26892/05, � 55, 2009-07-21). 85. Teismas primena, kad pries tai pamintos nuostatos tikslais Teismas turi nustatyti, ar buvo utikrinta reikiama pusiausvyra tarp bendrojo visuomens intereso ir asmens pagrindini teisi apsaugos reikalavim (r. Sporrong and L�nnroth v. Sweden, 1982-09-23, � 68, Series A no. 52). Reikiama pusiausvyra nra utikrinama, kai suinteresuotam asmeniui vienam ukraunama pernelyg didel nasta (r. Strin and Others v. Romania, No. 57001/00, � 44, ECHR 2005-VII). 86. Teismas atsivelgia tai, kad si byla yra susijusi su nuosavybs teisi atkrimu ir neignoruoja sudtingumo teisini bei faktini aspekt, su kuriais valstybs susiduria sprsdamos tokius klausimus (r. Velikovi and Others v. Bulgaria, Nos. 43278/98, 45437/99, 48014/99, 48380/99, 51362/99, 53367/99, 60036/00, 73465/01 ir 194/02, � 166, 2007-03-15). Taigi tam tikros pareiskjo teiss netrukdom disponavim savo nuosavybe gyvendinimo klitys pacios savaime nra kritikuotinos. Taciau yra grsms, kad toks nuosavybs teisi atkrimo procesas gali nepagrstai apriboti pareiskjo galimyb disponuoti savo nuosavybe, ypac jeigu sis procesas yra uvilkinamas (r., mutatis mutandis, Luordo v. Italy, No. 32190/96, � 70, ECHR 2003-IX). Netikrumo bsena, kurioje pareiskjas galjo atsidurti dl valdios institucijoms priskirtino vilkinimo, yra aplinkyb, kuri reikia atsivelgti vertinant valstybs elges (r., Almeida Garrett, Mascarenhas Falc�o and Others v. Portugal, Nos. 29813/96 ir 30229/96, � 54, ECHR 2000-I, ir Broniowski v. Poland [GC], No. 31443/96, �� 151 ir 185, ECHR 2004-V). 87. Sios bylos kontekste Teismas pastebi, kad valstyb pripaino pareiskjo teis kompensacij u gincijamas patalpas dar 1992 m. lapkricio 17 d. Net ir atsivelgus tai, kad Konvencijos 1 Protokolas Lietuvos atvilgiu sigaliojo tik po ketveri met, pareiskjui kompensacija iki siol 18 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV nebuvo ismokta. Teismas neignoruoja restitucijos procesui bdingo sudtingumo. Taciau sioje byloje netrukdomo naudojimosi savo nuosavybe klitys yra is esms priskirtinos valstybei atsakovei, kadangi Teismas jau nustat, jog civilinis procesas paeid ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavim (r. � 62 pries tai). Teismo nuomone, nepaisant nebendradarbiaujancio pareiskjo elgesio, bendra nuosavybs teisi atkrimo proceso trukm suard pusiausvyr, kuri turi bti islaikyta tarp viesojo intereso, utikrinant gincijamas patalpas visuomens reikmms, ir pareiskjo asmeninio intereso netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Taigi pareiskjo teiss ribojimas buvo neproporcingas siekiamam tikslui. 88. Dl ems sklypo klausimo Teismas atkreipia dmes Vyriausybs argument, kad pagal nacionalin teis nuosavybs teisi atkrimas j buvo tiesiogiai susijs su nuosavybs teisi atkrimo gincijamas patalpas proceso baigtimi. Todl Teismas mano, kad sios pareiskimo dalies atskirai nagrinti nereikia. 89. Atsivelgdamas tai, kas paminta, Teismas konstatuoja, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. III. DL KIT KONVENCIJOS PAEIDIM 90. Pareiskjas skundsi pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kad teismai, tirdami jo skundus dl nuosavybs teisi atkrimo, neteisingai taik vidaus procesin ir materialin teis. 91. Teismas primena, kad pagal Konvencij jo tikslas nra tapti apeliaciniu ar taip vadinamu ,,ketvirtosios instancijos" teismu valstybs vidaus teism priimt sprendim atvilgiu. Btent pastarieji teismai turi aiskinti ir taikyti vidaus teis (r. Jahn and Others v. Germany [GC], Nos. 46720/99, 72203/01 ir 72552/01, � 86, ECHR 2005-VI). Taigi si pareiskimo dalis turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis. IV. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 92. Konvencijos 41 straipsnis numato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. ala 93. Pareiskjas reikalavo 180 000 eur turtinei ir neturtinei alai atlyginti. SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV 94. Vyriausyb priestaravo, teigdama, kad toks reikalavimo yra nepagrstas ir pernelyg didelis. 95. Teismas nevelgia jokio prieastinio rysio tarp konstatuoto paeidimo ir tariamos turtins alos. Todl Teismas s reikalavim atmeta. Taciau Teismas mano, kad pareiskjas patyr tam tikr neturtin al. Atsivelgiant sali pateiktus argumentus, ypac tai, kad pareiskjas veiksmingai nebendravo su valdios institucijomis, siekiant operatyviai issprsti nuosavybs teisi atkrimo ginc, Teismas priteisia pareiskjui 1 000 eur neturtins alos. B. Kastai ir islaidos 96. Pareiskjas taip pat pras priteisti 5 299 litus (apytiksliai 1 535 eurus) kastams ir teisinms islaidoms, kurias patyr bylindamasis nacionaliniuose teismuose ir Strasbro Teisme, atlyginti. Savo reikalavimui pagrsti pareiskjas pateik sskaitas ir kvitus 2 299 lit (apytiksliai 665 eur) sumai, teigdamas, kad likusias islaidas patvirtinantys dokumentai buvo pavogti. 97. Vyriausyb priestaravo, teigdama, kad tokie reikalavimai yra nepagrsti ir pernelyg dideli. 98. Atsivelgiant Teismo praktik, pareiskjas turi teis kast ir islaid atlyginim tik tuo atveju, jeigu jie buvo realiai patirti, btini ir pagrsto dydio. Sioje byloje, atsivelgdamas turimus dokumentus ir nurodytus kriterijus, Teismas laiko pagrsta priteisti pareiskjui 66510 eurus. C. Palkanos nevykdant sipareigojim 99. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos Centrinio Banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS 1. Vienbalsiai skelbia priimtinais pareiskjo skundus dl per ilgai trukusio civilinio proceso ir pareiskjo negaljimo disponuoti savo nuosavybe; 2. Vienbalsiai skelbia likusi pareiskimo dal nepriimtina; 3. Vienbalsiai nustato, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 10 Pastebtina, kad sprendimo rezoliucinje dalyje, kurioje suma vardijama ir odiais, Teismas nurod 655 eur sum. 20 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV 4. Sesiais balsais pries vien nustato, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis; 5. Vienbalsiai nustato (a) kad per tris mnesius nuo datos, kai Teismo sprendimas taps galutinis pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti pareiskjui sias sumas, konvertuojant jas tos valstybs nacionalin valiut pagal mokjimo dien galiojant kurs: (i) 1 000 EUR (vien tkstant eur) neturtinei alai atlyginti ir bet kok mokest, kuris gali bti taikomas siai sumai, (ii) 655 EUR (sesis simtus penkiasdesimt penkis eurus) teisinms islaidoms ir kastams padengti bei bet kok mokest, kuris gali bti taikomas siai sumai; (b) kad nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per sipareigojim nevykdymo laik nuo mint sum turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos Centrinio Banko skolinimo norm pridedant 3 procentus; 6. Vieningai atmeta kitus pareiskjo reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2009 m. liepos 21 dien, remiantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Sally Doll� Kancler Fran�oise Tulkens Pirminink Remiantis Konvencijos 45 straipsnio 2 dalimi ir Teismo reglamento 74 taisykls 2 dalimi, prie sio sprendimo yra pridedama priestaraujanti teisjos Jociens nuomon. S.D. F.T. 22 SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV � ATSKIROJI NUOMON IS DALIES PRIESTARAUJANTI TEISJOS JOCIENS NUOMON 1. As sutinku su dauguma savo koleg visais sios bylos aspektais dl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimo bei visais klausimais dl skund nepriimtinumo, taciau negaliu sutikti su j isvada, kad bendras nuosavybs teisi atkrimo proceso ubaigimo vilkinimas paeid Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn. 2. Vis dlto as sutinku su daugumos nuomone (r. sprendimo � 84), kad dl konkreci sios bylos aplinkybi reikalinga atskirai nagrinti sio skundo esm net ir konstatavus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidim (taip pat r. Ok�u v. Turkey, No. 39515/03, 2009-07-21, �� 48-50). Taigi as taip pat sutinku dl sios pareiskimo dalies priimtinumo (ibid). 3. Mintoje pareiskimo dalyje pareiskjas skundiasi, kad dl vilkinimo pabaigti vis restitucijos proces jam buvo neteistai apribota galimyb naudotis savo turtu. 4. Vis pirma, pabriu, kad restitucijos procesas buvo labai sudtingas ir ilgas dl sudting politini ir socialini slyg, susidariusi susiformavus naujiems su nuosavybe susijusiems santykiams (r., mutatis mutandis, Kopecky v. Slovakia, [GC] No. 44912/98, �� 35, 37, ECHR 2004-IX). Teisiniai gincai, bdingi restitucijos atvejais, taip pat laikytini klitimi proceso spartumui. Todl ieskov bendradarbiavimas vaidino svarb vaidmen. Galimyb pabaigti nuosavybs teisi atkrimo proces per kuo trumpesn laikotarp danai priklausydavo nuo ieskov sutikimo pasirinkti su fiziniu atitinkamo turto grinimu nesusijus nuosavybs atkrimo bd ir siekti susitarimo su kitais bendrasavininkiais. inoma, net ir pripaindama, kad nuosavybs teisi atkrimo procesas sukelia valstybei tam tikr sunkum, as visiskai sutinku su Teismo jurisprudencijoje aiskiai suformuluota doktrina, kad turi bti utikrinta reikiama pusiausvyra tarp bendrojo visuomens intereso ir asmens pagrindini teisi apsaugos reikalavim (r. Sporrong and L�nnroth v. Sweden, 1982-09-23, � 68, Series A no. 52) bei tuo, kad pusiausvyra nra utikrinama, jeigu suinteresuotam asmeniui vienam ukraunama pernelyg didel nasta (r. Strin and Others Romania, No. 57001/00, � 44, ECHR 2005-VII). As taip pat sutinku su nusistovjusia Teismo pozicija, kad asmuo negali nepagrstai atsidurti tokioje padtyje, kai negali veiksmingai naudotis savo nuosavybe, ypac kai tokios situacijos yra utsiamos dl valstybs valdios institucij kalts. (r. sio sprendimo � 86). 5. Sios bylos kontekste pastebiu, kad bylos mediaga ir byloje esantys dokumentai rodo, kad nuosavybs teisi atkrimo proceso baigties vilkinim is esms lm pareiskjo, veiksmingai nebendradarbiavusio su valdios institucijomis, elgesys. Btent pareiskjas, reikalaudamas grinti patalpas natra ir inodamas, kad tokios galimybs nra, trukd operatyviai atkurti nuosavybs teises (r. sio sprendimo �� 66, 69-70 ir 72-73). Be to, SPRENDIMAS ALEKSA PRIES LIETUV � ATSKIROJI NUOMON 23 pareiskjas nebendradarbiauti ir civilinio proceso metu. Civilin byla buvo sustabdyta nuo 1994 m. spalio 7 d., iki 1999 m. liepos 1 d., kadangi pareiskjas nepranes Kauno miesto apylinks teismui apie savo giminaits sveikatos bkl (r. sprendimo �� 11, 13-14 ir 22). Net ir po 2005 m. sausio 26 d. galutins Auksciausiojo Teismo nutarties, patvirtinusios, kad pareiskjas neturjo teiss atkurti nuosavybs teisi gincijamas patalpas natra, pareiskjas pradjo kitus teisminius procesus, pateikdamas nacionaliniams teismams naujus prasymus ir reikalavimus, kartu visiskai nesidomdamas j galima baigtimi ir neatvykdamas teism be jokio paaiskinimo (r. sio sprendimo �� 22 ir 23). Be to, pareiskjas nebendradarbiavo su vietos valdios institucijomis, atsisakydamas priimti 2008 m. gruodio 15 d. rast, kuriame Kauno miesto savivaldyb pras pareiskj nurodyti savo banko sskaitos rekvizitus, kad jam bt ismokta kompensacija u gincijamas patalpas (r. sio sprendimo � 24). 6. Dl ems sklypo as atkreipiu dmes, kad Teismas nutar nenagrinti sio skundo atskirai (r. sio sprendimo � 88). Mano nuomone, sis aspektas galjo bti nagrinjamas atskirai, kadangi tai galjo patvirtinti, jog Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis nebuvo paeistas. Pagal nacionalin teis nuosavybs teisi atkrimo ems sklyp procesas sioje byloje buvo tiesiogiai susijs su nuosavybs teisi patalpas atkrimo ubaigimu, o sis procesas usits dl paties pareiskjo kalts. Atkreipiu dmes tai, kad po galutinio Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birelio 21 d. sprendimo nuosavybs teisi atkrimo procesas vyko gana sparciai. Kadastrini matavim ir rib nustatymo procedros buvo baigtos 2006 m. sausio 22 d., o 2007 m. prie gincijam patalp esantis ems sklypas buvo registruotas Valstybs ems registre. Galiausiai, po to, kai 2008 m. birelio 4 d. pareiskjas atsim savo administracin skund, Kauno apskrities virsininkas 44 kv. m ems. Be to, pareiskjo buvo prasoma nurodyti kokiam kompensacijos bdui u likus 131 kv. m. ems sklyp teikia pirmenyb. Todl as nevelgiu nepagrst vilkinim, kurie galt bti priskirti valstybei, ubaigiant nuosavybs teisi ems sklyp atkrim. 7. Sios bylos kontekste as sutinku su Teismo nuomone, kad vilkinimas pabaigti vis restitucijos proces buvo enklus (r. sio sprendimo � 62). Taciau atsivelgiant pries tai pateiktus svarstymus, ypac pareiskjo nenor bendradarbiauti su valdios institucijomis (r. Uzkurlien and Others v. Lithuania, No. 62988/00, �� 34-36, 2005-04-07), kuris turjo neigiamos takos kit ieskov sioje byloje teisms (r. sprendim byloje Igarien and Petrauskien v. Lithuania, No. 26892/05, 2009-07-21), manau, kad pareiskjo teis netrukdomai naudotis savo nuosavybe nebuvo paeista ir buvo islaikyta ,,teisinga pusiausvyra". Atitinkamai darau isvad, kad sioje byloje Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis nebuvo paeistas.