37259/04

Preliminarus vertimas EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA SVENCIONIEN pries LIETUV (Pareiskimo Nr. 37259/04) SPRENDIMAS STRASBRAS 2008 m. lapkricio 25 d. 2 SPRENDIMAS byloje SVENCIONIEN pries LIETUV Byloje Svencionien pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Nona Tsotsoria, Iil Karaka, ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2008 m. lapkricio 4 d., skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos piliet Jrat Svencionien (pareiskja), kuri 2004 m. spalio 1 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 37259/04) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjai atstovavo Kaune praktikuojantis advokatas D. Jurgutis. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. Pareiskja teig, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, nes ji neturjo galimybs dalyvauti apeliacins instancijos teismo posdyje nagrinjant pagal pareiskjos ieskin iskelt civilin byl. 4. 2006 m. lapkricio 24 d. Teismas nusprend perduoti pareiskim Vyriausybei. Teismas taip pat nutar is karto sprsti dl pareiskimo priimtinumo ir jo esms (29 straipsnio 3 dalis). FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 5. Pareiskja gim 1974 m. ir gyvena Kaune. 6. Nenurodyt dien pareiskja pradjo civilin proces dl santuokos nutraukimo ir sutuoktini turto padalijimo. 2002 m. lapkricio 13 d. ji pasiras galiojim, kuriuo galiojo savo advokat atstovauti j pirmosios instancijos teismo procese Kauno miesto apylinks teisme. 3 7. 2003 m. gruodio 4 d. Kauno miesto apylinks teismas nutrauk santuok ir padalijo seimos turt, priteisdamas pareiskjai 8 547 lit (apie 2 442 eur) kompensacij u turt, priteist buvusiam sutuoktiniui. Pareiskja ir jos advokat dalyvavo teismo posdyje. 8. Pareiskjos sutuoktinis pateik apeliacin skund. Kauno apygardos teismas issiunt pranesimus apie teismo posd keturiems adresatams: pareiskjai, jos advokatei, atstovavusiai j pirmosios instancijos teisme, atsakovui ir jo advokatui. Pranesimai buvo issisti paprastu pastu. 9. 2004 m. vasario 18 d. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka isnagrinjo byl nedalyvaujant nei pareiskjai, nei jos advokatei. Posdyje pastebta, kad negautas pareiskjos atsiliepimas apeliacin skund. Kita salis posdyje dalyvavo. Teismas nusprend sumainti kompensacijos dyd iki 3 547 lit (apie 1 013 eur). 10. Pareiskja pateik kasacin skund, teigdama inter alia, kad jai nebuvo tinkamai pranesta apie apeliacins instancijos teismo posd. Pareiskja tvirtino, kad pranesimas, sistas jai, buvo nusistas klaidingu adresu. Taip pat, jog galiojo advokat j atstovauti tik Kauno miesto apylinks teisme, todl buvo beprasmiska sisti pranesim tai advokatei apeliacinio proceso metu. 11. 2004 m. balandio 26 d. Auksciausiasis Teismas atmet pareiskjos kasacin skund. Teismas, inter alia, pabr, kad civilinio proceso metu salims apie pirmj posd turi bti pranesama saukimais, siunciamais registruotais laiskais. Apie vlesnius posdius salys turi bti informuojamos siunciant joms pranesimus paprastu pastu. Tokia tvarka buvo siekiama pagreitinti proces, atsivelgiant tai, kad salys turi pareig domtis proceso eiga. 12. Auksciausiasis Teismas pripaino, kad pranesimas apie apeliacins instancijos teismo posd buvo issistas klaidingu adresu, taip pat ir tai, kad pranesimas buvo issistas buvusiai pareiskjos advokatei. Vis dlto, Auksciausiasis Teismas pabr, kad bet kuriuo atveju pareiskja neparod, jog jei bt dalyvavusi posdyje, bt pateikusi rodym, kurie bt turj takos kitokiai ginco baigciai. Kasaciniame skunde pareiskja nepateik tokios informacijos. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS 13. Civilinio proceso kodekso (Kodeksas) 124 ir 133 straipsniai numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posdio viet ir laik turi bti informuojami siunciant jiems teismo saukimus ar pranesimus. Dalyvaujantiems byloje asmenims tinkamai teikus teismo saukim, apie kitus teismo posdius pranesama pranesimais. Kai siunciamas teismo saukimas, payma apie jo gavim turi bti grinama teismui. Taciau kai siunciamas pranesimas � tokios paymos nereikalaujama. Pagal Kodekso 118 straipsn pranesimo teikimas proceso salies atstovui laikomas tinkamu 4 SPRENDIMAS byloje SVENCIONIEN pries LIETUV teikimu paciai saliai. Kodekso 320 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, nagrindamas skundus apeliacine tvarka, sprendia teiss ir fakto klausimus. 14. 246 kodekso straipsnis nustato, kad, kai teismo posd neatvyksta bylos salis ir nra rodym, kad jai tinkamai pranesta apie teismo posdio laik ir viet, teismas bylos nagrinjim atideda. 15. Pagal Kodekso 310 straipsn apeliacinis skundas paduodamas per t pirmosios instancijos teism, kurio sprendimas yra skundiamas. Pirmosios instancijos teismo teisjas, vadovaudamasis 317 ir 318 straipsniais, issiuncia ginco salims apeliacinio skundo nuorasus, o jos gali rastu pateikti savo atsiliepimus. 16. 319 straipsnis numato, kad dalyvaujantiems byloje asmenims pranesama apie apeliacins bylos nagrinjimo viet ir laik. Jei teismas nusprendia rengti vies posd, dalyvaujantys byloje asmenys j kvieciami, taciau j neatvykimas nekliudo nagrinti byl. 17. 324 straipsnis nustato, kad odinio proceso apeliacins instancijos teisme atveju praddamas posd kolegijos pirmininkas patikrina, ar proceso salys yra atvyk. Posdyje salys turi teis pateikti argumentus dl skundo. Kai teismas pripasta, kad yra btina, gali bti papildomai tiriami pirmosios instancijos teismui pateikti rodymai. 18. Pagal Auksciausiojo Teismo suformuot praktik, tam tikros teiss normos, privalomos pirmosios instancijos teismui sprendiant, ar bylos salies teis dalyvauti teismo posdyje nebuvo paeista, taikomos ir apeliaciniame procese (Auksciausiojo Teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-149/2004). Auksciausiasis Teismas taip pat pripaino proceso salies teis gauti apeliacinio skundo nuoras ir teis bti informuotai apie apeliacins instancijos posdio viet ir laik (Auksciausiojo Teismo 2004 m. balandio 7 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-262/2004). TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO I DALIES PAEIDIMO 19. Pareiskja skundsi, kad jai nebuvo tinkamai pranesta apie apeliacinio skundo nagrinjim - dl to ji negaljo aktyviai dalyvauti teismo posdyje ir pateikti savo argument. Ji taip pat pabr, kad apeliacinis teismas isnagrinjo skund dalyvaujant atsakovui. Pareiskja tvirtino, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, kuri, kiek yra reiksminga, numato: 5 ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig <...> klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl <...> teisingai isnagrint <...> teismas. <...>" A. Sali teiginiai 20. Vyriausyb pripaino, kad pranesimas apie posd Kauno apygardos teisme pareiskjai buvo issistas klaidingu adresu. Taciau Vyriausyb teig, kad pareiskja pati turjo pareig aktyviai domtis proceso eiga ir rpintis greitu bylos isnagrinjimu. Vyriausyb pabr, kad pranesimas apie posd buvo nusistas pareiskjos advokatei, kuri j atstovavo pirmosios instancijos teisme ir kuri turjo profesin pareig informuoti savo klient. Galiausiai Vyriausyb pasirm Auksciausiojo Teismo isvada, kad pareiskja nepateik nauj reiksming faktini aplinkybi ar rodym, kurie bt turj takos kitokiam apeliacins instancijos teismo sprendimui, jei pareiskja bt dalyvavusi teismo posdyje. Remdamasi siomis aplinkybmis, Vyriausyb teig, kad pareiskjos teis teising bylos nagrinjim pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal nebuvo paeista. 21. Pareiskja pastebjo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 317 straipsn, pirmosios instancijos teismas, gavs apeliacin skund, privalo salims issisti pranesim, kad yra inisijuotas apeliacinis procesas, pridedant skundo nuoras. Pareiskja tvirtino, kad ji tokio pranesimo negavo ir dl to nebuvo galima tiktis, kad ji domsis apeliaciniu procesu. Pareiskja gincijo Vyriausybs argument dl pranesimo apie posd alternatyvaus teikimo apelianto atstovui. Pareiskja teig, kad jos byloje, pranesime buvo nurodyti keturi adresatai, skaitant jos advokats, todl atstov, gavusi tok pranesim, galjo pagrstai manyti, kad apie proces tinkamai pranesta ir pareiskjai. Be to, ji buvo galiojusi savo advokat atstovauti j tik pirmosios instancijos teisme, todl, neinformuodama savo klients apie apeliacin proces, advokat nepaeid savo profesins pareigos. B. Priimtinumas 22. Atsivelgdamas sali argumentus, Teismas mano, kad pareiskimas negali bti atmestas kaip aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Teismas taip pat paymi, kad jis nra nepriimtinas kokiu nors kitu pagrindu. Vyriausybs argumentai yra susij su bylos esme, kuri Teismas nagrins toliau. Todl pareiskimas turi bti paskelbtas priimtinu. C. Esm 23. Teismas primena, kad sali procesins lygybs principas - vienas is platesns teisingo bylos nagrinjimo koncepcijos element � reikalauja, kad kiekviena salis turt tinkam galimyb pristatyti byl tokiomis slygomis, 6 SPRENDIMAS byloje SVENCIONIEN pries LIETUV kad jos padtis nebt kur kas nepalankesn nei priesingos salies (r., tarp daugelio saltini, Kress v. France [GC], no. 39594/98, � 72, ECHR 2001-VI). Is esms pagal s princip salys turi turti galimyb inoti ir pasisakyti dl vis rodym byloje ir pateikt pastab, siekdamos takoti teismo sprendim (r. Frett� v. France, no. 36515/97, � 47, ECHR 2002-I). 24. Teismas atkreipia dmes, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319 straipsnis numato, kad odinio proceso apeliacins instancijos teisme atveju salims turi bti pranesama apie teismo posd. Taciau sali dalyvavimas nra privalomas, ir jei kuri nors is j, pries tai tinkamai jai pranesus, posd neatvyksta ir nepateikia dokument, pateisinanci savo neatvykim, teismas gali nagrinti byl jai nedalyvaujant. Teismas pripasta, kad sio straipsnio nuostatos pacios savaime nepaeidia teisingo bylos nagrinjimo garantij, tvirtint Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. 25. Vis dlto Teismas primena, kad Konvencijos tikslas yra utikrinti realias ir efektyvias, o ne teorines ar iliuzines teises (r., tarp daugelio saltini, Multiplex v. Croatia, no. 58112/00, � 44, 2003-07-10). Jis mano, kad sali procesins lygybs principas prarast prasm, jei vienai is j nebt pranesta apie teismo posd tokiu bdu, kad ji turt galimyb jame dalyvauti, jei nusprst gyvendinti savo teises numatytas nacionalinje teisje � kai tuo metu kita salis tokias savo teises veiksmingai gyvendint. 26. Grtant prie sios bylos, Teismas pastebi, kad Vyriausyb neneigia fakto, jog pranesimas apie apeliacinio skundo nagrinjim pareiskjai buvo nusistas klaidingu adresu. Tai pripaino ir Auksciausiasis Teismas. Teismas atsivelgia Vyriausybs argument, kad siekiant sudaryti prielaidas greitam procesui, pareiskja pati turjo pareig aktyviai domtis proceso eiga. Teismas mano, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamyb, taciau ji negali pateisinti vieno is esmini princip � sali teiss rungtynisk proces � nepaisymo (r. Nider�st-Huber v. Switzerland, 199702-18, Reports of judgments and decisions 1997-I, � 30). 27. Teismas, remdamasis jam pateiktais dokumentais, paymi, kad pareiskjos advokat nebuvo galiota j atstovauti apeliaciniame procese. Be to, byloje nra rodym, kad pareiskjos advokat is tikrj gavo pranesim, kadangi jis nebuvo issistas registruotu pastu. Net jei atstov ir gavo pranesim, Teismas laiko tikinamu pareiskjos argument, kad jos advokat, nebeatstovaudama jai apeliacinje instancijoje ir matydama, kad pranesimas taip pat adresuotas ir pareiskjai, galjo pagrstai manyti, jog pareiskja ino apie posdio laik. Dl to Teismas mano, kad tinkamai nepranesus apie apeliacin proces is pareiskjos buvo atimta galimyb aktyviai jame dalyvauti. Padt blogina ir tai, kad atsakovas dalyvavo teismo posdyje ir turjo galimyb pateikti savo argumentus. Teismas taip pat paymi, kad apeliacins instancijos teismas pakeit pirmosios instancijos teismo sprendim atsakovo naudai. Be to, Auksciausiasis 7 Teismas, nors ir pripains, kad pareiskjai nebuvo tinkamai pranesta apie teismo posd, si nutart paliko nepakeist. 28. Teismo nuomone, siekiant utikrinti teis teising bylos nagrinjim, tvirtint Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, sioje byloje buvo btina pareiskj tinkamai informuoti apie apeliacin proces Kauno apygardos teisme ir suteikti jai galimyb pasisakyti dl atsakovo pateikt argument. Be to, pagal nacionalin teis tai ir buvo normali praktika apeliacinio proceso metu (r. 13-18 punktus pirmiau). Taciau apeliacins instancijos teismui nepatikrinus, ar pareiskjai buvo tinkamai pranesta apie posd, nuo sios praktikos buvo nukrypta. 29. Teismas taip pat pastebi, kad apeliacinio skundo pateikimas ir dalyvavimas teismo posdyje galino atsakov pateikti argumentus dl bylos esms, taciau sie argumentai nebuvo perduoti pareiskjai ir ji negaljo juos atsakyti. Todl poveikis teismo sprendimui, kur bt turj pareiskjos pateiktos pastabos, negali bti vertintas. Dar svarbiau, kad siuo atveju kyla grsm byloje dalyvaujancio asmens pasitikjimui teisingumo vykdymu, paremto, inter alia, inojimu, kad dl kiekvieno byloje esancio dokumento bus galima pareiksti savo nuomon (r. Nider�st-Huber, nurodyta pirmiau, � 29). 30. Atsivelgdamas nurodytus argumentus, Teismas daro isvad, kad buvo paeista pareiskjos teis sali procesin lygiateisiskum ir teismo proceso rungtyniskum. Todl buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje tvirtinta teis teising bylos nagrinjim. II. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 31. Konvencijos 41 straipsnis numato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. ala 32. Pareiskja reikalavo 10 000 lit (apie 2 896 eur) turtinei ir neturtinei alai atlyginti. 33. Vyriausyb siuos pareiskjos reikalavimus laik nepagrstais ir per dideliais. 34. Atsivelgdamas sali pateiktus argumentus ir bylos mediag, Teismas nevelgia jokio prieastinio rysio tarp paeidimo ir reikalaujamos turtins alos, todl atmeta s reikalavim. Teismas mano, kad dl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies paeidimo pareiskja patyr neturtin al, kuri nepakankamai atlygina vien paeidimo pripainimas. Vertindamas 8 SPRENDIMAS byloje SVENCIONIEN pries LIETUV teisingumo pagrindais, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 41 straipsn, Teismas siuo pagrindu priteisia pareiskjai 2 800 eur. B. Kastai ir islaidos 35. Pareiskja nereikalavo padengti bylinjimosi kast ir islaid, todl siuo pagrindu nieko nepriteisiama. C. Palkanos sipareigojim nevykdymo atveju 36. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI 1. Skelbia pareiskim priimtinu; 2. Nustato, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 3. Nustato, kad a) per tris mnesius nuo tos dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti pareiskjai 2 800 (du tkstancius astuonis simtus) eur neturtinei alai atlyginti bei bet kok mokest, kuris gali bti taikomas siai sumai, kuri turi bti konvertuojama valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dienos kurs; b) nuo minto trij mnesio termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per pareigojim nevykdymo laik nuo mintos sumos turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus; 4. Atmeta kitus pareiskjos reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2010 m. liepos 6 d. vadovaujantis Teismo Reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Sally Doll� Kancler Fran�oise Tulkens Pirminink