37415/02

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA SIMONAVICIUS PRIES LIETUV (Pareiskimo Nr. 37415/02) SPRENDIMAS STRASBRAS 2006 m. birelio 27 d. Byloje Simonavicius pries Lietuv Europos mogaus Teisi Teismas (antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai, is: pirmininko J.-P. COSTA, teisj A.B. BAKA, I. CABRAL BARRETO, R. T�RMEN, M. UGREKHELIDZE, A. MULARONI, D. JOCIENS ir skyriaus kanclers S. DOLL�, po svarstymo udarame posdyje 2006 m. birelio 6 d., skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos pilietis Renatas Simonavicius (pareiskjas), kuris 2002 m. spalio 8 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 21837/02) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjui atstovavo Joniskyje praktikuojantis advokatas V. Falkauskas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. 2005 m. rugsjo 7 d. Teismas nusprend perduoti pareiskim Vyriausybei. Vadovaudamasis Konvencijos 29 straipsnio 3 dalimi, jis nutar is karto sprsti dl pareiskimo priimtinumo ir jo esms. FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 4. Pareiskjas gim 1973 m. ir gyvena Naujojoje Akmenje. 5. Sali pateikti bylos faktai gali bti apibendrinti kaip isdstyta toliau. 6. 1996 m. vasario 28 d. pries pareiskj buvo pradtas baudiamasis procesas, tariant j dalyvavus padarant finansinio pobdio nusikaltim. 1998 m. gruodio 22 d. byla buvo nutraukta. Klaidingai nurodytas pareiskimo numeris � tikrasis yra 37415/02 (vert. past.). A. Pirmasis procesas 7. 1999 m. rugsjo 1 d. buvo iskelta nauja baudiamoji byla dl sukciavimo (nagrinjamu laikotarpiu galiojusio Baudiamojo kodekso 274 straipsnio 1 dalis). 1999 m. rugsjo 3 d. pareiskjas buvo apklaustas kaip tariamasis. 8. 1999 m. spalio 13 d. pareiskjas buvo sulaikytas. 1999 m. spalio 15 d. teisjas jam skyr kardomj kalinim iki 1999 m. spalio 25 d. pagrstai manydamas, kad jis gali slapstytis ir daryti naujus nusikaltimus. 1999 m. spalio 25 d. pareiskjui kardomasis kalinimas buvo pratstas iki 1999 m. lapkricio 25 d., vliau � iki 2000 m. sausio 25 d. 9. 1999 m. gruodio 14 d. pareiskjas buvo paleistas; jam buvo paskirtas nam arestas. 10. Vliau byla buvo sujungta su septyniomis kitomis sukciavimo bylomis (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 274 straipsnis) ir byla dl trukdymo vykdyti teisingum, siekiant paveikti liudytojus, nukentjusiuosius ir kitus dalyvaujancius byloje asmenis (297 straipsnis). 11. 2000 m. birelio 12 d. prokuroras patvirtino kaltinamj isvad. T paci dien byla buvo perduota Maeiki rajono apylinks teismui. 12. 2000 m. rugpjcio 24 d. sio teismo teisjas grino byl prokuratrai tyrimui papildyti. 13. Prokuroras padav apeliacin skund ir 2000 m. spalio 19 d. Siauli apygardos teismas, panaikins 2000 m. rugpjcio 24 d. nutart, grino byl pirmosios instancijos teismui teisminiam nagrinjimui. 14. 2001 m. sausio 8 d. pareiskjas buvo atiduotas teismui. 15. Nuo 2001 m. sausio 23 d. iki 2002 m. spalio 1 d. teismo posdiai buvo atidti desimt kart dl kai kuri liudytoj, nukentjusij ar gynjo neatvykimo. 16. Nuo 2002 m. lapkricio 26 d. iki 2003 m. liepos 9 d. bylos nagrinjimas buvo atidtas penkis kartus dl kai kuri proceso dalyvi ligos. 17. Maeiki rajono apylinks teismo teisjas 2003 m. liepos 9 d. paskyr pareiskjui sumim, nes t dien jis neatvyko posd. Pareiskj sulaik ir jam buvo skirtas sumimas. Siauli apygardos teismas 2003 m. liepos 25 d. panaikino nutart, nes tuo metu pareiskjas buvo hospitalizuotas. Pareiskjas buvo nedelsiant paleistas. 2003 m. rugpjcio 28 d. pareiskjui buvo paskirta kardomoji priemon � rasytinis pasiadjimas neisvykti*. 18. Nuo 2003 m. rugsjo 24 d. iki 2003 m. lapkricio 26 d. bylos nagrinjimas buvo dar du kartus atidtas, nes neatvyko liudytojas ir pareiskjo gynjas. 19. 2003 m. gruodio 15 d. byl nagrinjantis teisjas paras rast policijai, paaiskindamas, kad ankstesnis 1999 m. gruodio 14 d. nutarimas dl nam aresto galiojo, todl policija turjo kontroliuoti, kaip pareiskjas laikosi sios kardomosios priemons. 20. Nuo 2004 m. sausio 7 d. iki 2004 m. birelio 8 d. Maeiki rajono apylinks teismo teisjas sureng septynis teismo posdius, kuriuose buvo apklausti proceso dalyviai ir kai kurie liudytojai. Teismas msi priemoni, siekdamas utikrinti kai kuri proceso dalyvi atvykim. 21. Nuo 2004 m. gruodio 17 d. iki 2005 m. birelio 16 d. buvo surengta dvylika teismo posdi. 22. Nagrinjant byl teisme, j vienas is kito perm keturi skirtingi teisjai. 23. 2005 m. birelio 29 d. pareiskjas buvo nuteistas. 24. Pareiskjui apkaltinamj nuosprend apskundus apeliacine tvarka, byla buvo perduota Siauli apygardos teismui, kuris sureng du teismo posdius. Byla vis dar yra nagrinjama apeliacine tvarka. B. Antrasis procesas * 2003-08-28 pareiskjui skirta kardomoji priemon � dokument pamimas (vert.past.). 25. 2003 m. gegus 2 d. pareiskjui buvo iskelta kita baudiamoji byla dl sukciavimo finans srityje. 26. 2003 m. rugpjcio 27 d. sioje baudiamojoje byloje buvo arestuotas jo turtas. 27. 2005 m. kovo 4 d. prokuroras patvirtino kaltinamj akt. 28. 2005 m. kovo 9 d. byla buvo atiduota teisminiam nagrinjimui Klaipdos rajono apylinks teismui. Byla siuo metu yra nagrinjama teisme. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 29. Ankstesnio Baudiamojo proceso kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegus 1 d.) 18 straipsnyje ir naujojo Baudiamojo proceso kodekso (sigaliojusio 2003 m. gegus 1 d.) 2, 44 ir 176 straipsniuose tvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi bti atliktas ir byla turi bti isnagrinta teisme per kiek manoma trumpesn laik. 30. Naujojo Civilinio kodekso (sigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.) 6.272 straipsnio 1 dalyje numatyta teis kreiptis su ieskiniu dl turtins ir neturtins alos, atsiradusios dl ikiteisminio tyrimo pareign ar teism neteist veiksm baudiamojoje byloje, atlyginimo. Si nuostata numato alos atlyginim u neteist nuteisim, neteist sulaikym ar sumim, neteist procesins prievartos priemoni pritaikym ar neteistos administracins nuobaudos paskyrim. Pagal pastarojo meto teism praktik, remiantis sia nuostata galima kreiptis su ieskiniu dl alos atlyginimo u per ilg baudiamojo proceso trukm (taip pat r. toliau � 32). TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO PIRMOJO PROCESO TRUKMS POIRIU 31. Pareiskjas skundsi, kad viso pirmojo baudiamojo proceso trukm buvo nesuderinama su ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimu, tvirtintu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta: ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens <...> jam pareiksto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik viesumo slygomis teisingai isnagrint <...> teismas." A. Priimtinumas 32. Vyriausyb tvirtino, kad pareiskjas turjo kreiptis teism su ieskiniu dl alos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn ir bendras vidaus teiss nuostatas dl alos atlyginimo u valstybs institucij padarytus asmens teisi paeidimus. Atsivelgiant tai, kad pareiskjas tokio ieskinio nepateik, pareiskimas sia apimtimi yra atmestinas pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal dl vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo. Siuo atvilgiu Vyriausyb pateik Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birelio 7 d. sprendimo kopij, kuriuo buvusiam tariamajam pagal si nuostat buvo priteistas alos atlyginimas dl per ilgo baudiamojo proceso, kuris buvo pradtas 2001 m. gegus 11 d., o nutrauktas 2004 m. kovo 1 d. Toje byloje vidaus teismai vertino inter alia proceso nutraukim sujus senaties terminams kaip faktori, kur atsivelgtina nustatant valdios institucij veiksm neteistum vilkinant bylos nagrinjim. 33. Pareiskjas gincijo Vyriausybs argumentus, teigdamas, kad nebuvo tinkamos teisins gynybos priemons, kuri jis bt galjs panaudoti sksdamasis pagal Konvencij dl per ilgos proceso trukms. 34. Teismas primena, kad pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal pareiskjas turi panaudoti tik ,,veiksmingas" teisins gynybos priemones (r. inter alia Charzynski v. Poland, no. 15212/03, �� 31�43, 2005-03-01; taip pat r. Scordino v. Italy (No. 1) [GC], no. 36813/97, �� 140�149). Taciau Vyriausybs nurodyta priemon � teis reikalauti alos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn � neatitinka BK 223 str. �,,Aplaidus apskaitos tvarkymas"; vliau tyrimas buvo tsiamas ir pagal BK 182 str. � ,,Sukciavimas" (vert. past.). ,,veiksmingumo" kriterijaus dl si prieasci. Pirmiausia, siloma teisins gynybos priemon grindiama Civilinio kodekso, kuris sigaliojo 2001 m. liepos 1 d., nuostata, o pirmasis inomas susijusios vidaus teism praktikos pavyzdys siuo klausimu yra 2005 m. birelio mnesio. Nra poymi, kad pareiskjas bent teoriskai turjo toki teisins gynybos priemon gincijamo baudiamojo proceso, pradto 1999 m., metu. Taip pat nerodyta, kad naujojo Civilinio kodekso 6.272 straipsnis gali bti taikomas atgaline data proceso vilkinimams, vykusiems pries jam sigaliojant (r. priesingai pirmiau mint Charzynski nutarim, � 37). Be to, nerodyta, kad pareiskjas galt tokia teisins gynybos priemone pasinaudoti proceso, kuris dar nra pasibaigs, atvilgiu, atsivelgiant atitinkamo statymo galiojimo laike apribojimus, nustatant a posteriori per ilg proceso trukm Vyriausybs mintoje byloje. Todl si pareiskimo dalis negali bti atmesta dl vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo. 35. Teismas mano, kad sis skundas nra aiskiai nepagrstas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Jis taip pat nra nepriimtinas jokiais kitais pagrindais. Taigi jis turi bti paskelbtas priimtinu. B. Esm 36. Vyriausyb tvirtino, kad bylos nagrinjimas usits dl jos sudtingumo, o ne dl ikiteisminio tyrimo institucij ar teism kalts. Be to, teismo posdiai buvo daug kart atidti dl gynjo ar liudytoj neatvykimo posd. Apibendrinant, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo paeista. 37. Pareiskjas su tuo nesutiko, teigdamas, kad bylos sudtingumas ir valdios institucij pastangos kvieciant liudytojus nebuvo pakankamos, kad Valstyb bt atleista nuo pareigos gerbti manomai trumpiausio laiko reikalavim. Proceso trukm buvo per ilga. 38. Teismas paymi, kad nagrintinas laikotarpis prasidjo 1999 m. rugsjo 1 d. Byla vis dar yra nagrinjama antros instancijos teisme (7�24 punktai pirmiau). Taigi iki sios dienos ji trunka jau seserius metus ir devynis mnesius. 39. Pagal Teismo praktik, teismo proceso trukms pagrstumas turi bti vertinamas atsivelgiant konkrecias bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, t. y. bylos sudtingum, pareiskjo bei valdios institucij elges nagrinjant byl (tarp daugelio kit saltini, r. Slezevicius v. Lithuania no. 55479/00, � 29, 2001-11-13). 40. Teismas mano, kad nagrinjamas baudiamasis procesas is ties buvo sudtingas, ypac atsivelgiant tai, kad pareiskjas buvo kaltinamas finansinio pobdio nusikaltim padarymu ir nusikaltim skaici (r.10 punkt pirmiau). Be to, kai kurie vilkinimai priskirtini ne vien tik valdios institucijoms, atsivelgiant kai kuri proceso dalyvi ir gynjo neatvykim teismo posdius (15�16, 18 ir 20 punktai pirmiau). Taip pat paymtina, kad pats pareiskjas nesukl jokio ymaus vilkinimo. 41. Vertindamas valdios institucij elges, Teismas paymi, kad nuo bylos perdavimo teism iki pareiskjo atidavimo teismui prajo beveik septyni mnesiai dl juridinio pobdio ginc tarp prokuratros ir pirmosios instancijos teismo (11�14 punktai pirmiau). Be to, vykstant teisminiam nagrinjimui, byl vienas is kito perm keturi skirtingi teisjai, nors j turjo isnagrinti vienas teisjas (22 punktas pirmiau). Toks danas teismo sudties kitimas ymiai prisidjo prie nepriimtin vilkinim, nes buvo pakartotinai nagrinjami tie patys bylos elementai. 42. To, kas isdstyta pirmiau, pakanka, kad Teismas galt daryti isvad, jog visa sio baudiamojo proceso trukm buvo ilgesn nei reikalaujama pagal ,,manomai trumpiausio laiko" princip. Taigi buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis. II. DL KIT KONVENCIJOS PAEIDIM 43. Pareiskjas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal taip pat skundsi dl antrojo proceso trukms. Taciau Teismas paymi, kad si byla yra nagrinjama trejus metus ir vien mnes, skaitant beveik dvejus metus trukus ikiteismin tyrim (25�28 punktai pirmiau). Atsivelgiant bylos sudtingum ir tai, kad nebuvo jokio ymaus vilkinimo, priskirtino valdios institucijoms, Teismas mano, kad ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimas kol kas nra paeistas. Vadinasi, si pareiskimo dalis pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis yra atmestina kaip aiskiai nepagrsta. 44. Dl pareiskjo skund pagal Konvencijos 6 straipsn (teis teising bylos nagrinjim), 13 straipsn (teis veiksming teisins gynybos priemon) ir 17 straipsn (piktnaudiavimo teismis udraudimas) abiejuose baudiamuosiuose procesuose Teismas paymi, kad sios bylos vis dar yra nagrinjamos. Taigi Teismui yra per anksti nagrinti siuos skundus, kol klausimo nra galutinai issprend vidaus teismai. Todl si bylos dalis yra atmestina dl vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimo pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 ir 4 dalis. 45. Dl pareiskjo skundo pagal Konvencijos 5 straipsn (teis laisv ir saugum), kad jo kardomasis kalinimas, pasibaigs 1999 m. gruodio 14 d., buvo neteistas, Teismas paymi, kad pareiskimas buvo pateiktas 2002 m. spalio 8 d., prajus daugiau nei sesiems mnesiams. Atsivelgiant pareiskjo teigin, kad siam skundui jis neturjo vidaus teisins gynybos priemoni, jis praleido Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyt sesi mnesi termin (r. Jcius v. Lithuania no. 34578/97, � 44, ECHR 2000-IX). 46. Dl pareiskjo skundo pagal Konvencijos 5 straipsn, kad jo sumimas pagal 2003 m. liepos 9 d. teismo nutart buvo neteistas (r. 17 punkt pirmiau), Teismas paymi, jog t nutart 2003 m. liepos 25 d. panaikino apeliacins instancijos teismas. Be to, nra rodym, kad pirmoji nutartis buvo neteista. Teismas ypac atkreipia dmes tai, kad sumimas buvo paskirtas todl, kad pareiskjas neatvyko teismo posd, taciau nutartis buvo panaikinta po to, kai apeliacins instancijos teismas nustat, jog pareiskjo neatvykimas buvo pateisinamas dl jo ligos. Nebuvo gincijama pirmosios instancijos teismo kompetencija arba kad jis veik nesiningai ar savavaliskai. Taigi nebuvo rodyta, kad trumpos trukms kardomojo kalinimo paskyrimas buvo neteistas ar priestaravo 5 straipsnio 1 daliai (r. mutatis mutandis Visockas v. Lithuania (dec.), no. 49107/99, 2000-01-06; Kamantauskas v. Lithuania (dec.), no. 45012/98, 2000-02-29). Todl si pareiskimo dalis pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta. 47. Pareiskjas taip pat skundsi dl to, kad jam buvo paskirtas nam arestas. Teismas mano, kad 4 Protokolo 2 straipsnis (judjimo laisv) yra taikytinas siai pareiskimo daliai. Taciau Teismas konstatuoja, kad pareiskjas nerod, jog priemon buvo neteista pagal vidaus teis ar kad ji buvo neproporcinga bendrajam interesui pagal pirmiau mint nuostat. Todl si pareiskimo dalis pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis taip pat turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta. III. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 48. Konvencijos 41 straipsnyje numatyta: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. ala 49. Pareiskjas reikalavo 4200 Lietuvos lit (apie 1215 eur) kompensacijos turtinei alai atlyginti u darbo, pajam ir galimybi netekimo dl Konvencijos paeidim. Jis taip pat reikalavo 50 000 lit neturtinei alai atlyginti. 50. Vyriausyb siuos reikalavimus laik nepagrstais. 51. Teismas mano, kad tarp konstatuoto 6 straipsnio paeidimo ir reikalaujamo turtins alos atlyginimo nra prieastinio rysio (r. pirmiau mint Slezeviciaus byl, � 35). Taigi Teismas nemano, kad pareiskjui priteistina kokia nors suma siuo pagrindu. 52. Vis dlto Teismas pripasta, kad pareiskjas dl per ilgos pirmojo proceso trukms patyr tam tikr neturtin al, kuri nepakankamai atlygina vien paeidimo pripainimas (loc. cit., � 38). Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas siuo pagrindu priteisia pareiskjui 2000 eur (r. inter alia Meilus v. Lithuania no. 53161/99, � 33, 2003-11-06, taip pat r. Girdauskas v. Lithuania no. 70661/01, � 35, 2003-1211). B. Kastai ir islaidos 53. Pareiskjas reikalavo 3700 lit (apie 1070 eur) bylinjimosi kastams ir islaidoms, patirtoms vidaus ir Konvencijos proces metu, padengti. 54. Vyriausyb siuos reikalavimus laik nepagrstais. 55. Teismas mano, kad siuo pagrindu pareiskjui priteistina 1000 eur. C. Palkanos nevykdant sipareigojim 56. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant 3 procentus. Dl si prieasci Teismas vienbalsiai 1. Skelbia skund pagal 6 straipsnio 1 dal dl viso pirmojo proceso trukms priimtinu, o kit pareiskimo dal nepriimtina; 2. Nustato, kad buvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 3. Nustato: (a) kad per tris mnesius nuo tos dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti pareiskjui 2000 eur (du tkstancius eur) neturtinei alai atlyginti ir 1000 eur (vien tkstant eur) bylinjimosi kastams ir islaidoms padengti bei bet kok mokest, kuris gali bti taikomas mintoms sumoms, kurios turi bti konvertuotos valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dien galiojus kurs; (b) kad nuo minto trij mnesi termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per pareigojim nevykdymo laikotarp nuo pirmiau mint sum turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm pridedant 3 procentus; 4. Atmeta kitus pareiskjo reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2006 m. birelio 27 d. vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. S. DOLL� Kancler J.-P. COSTA Pirmininkas