4860/02

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS TRECIASIS SKYRIUS BYLA LEPARSKIEN pries LIETUV (Pareiskimo Nr.4860/02) SPRENDIMAS Si versija buvo taisyta 2009 m. liepos 9 d. pagal Teismo reglamento 81 taisykl STRASBRAS 2009 m. liepos 7 d. Sis sprendimas sigalios pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal. Jame gali bti daromi redakcinio pobdzio pataisymai. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS Byloje Leparskien pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (Treciasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: Pirmininko Josep Casadevall, teisj Elisabet Fura-Sandstr�m, Corneliu B�rsan, Bostjan M. Zupancic, Alvina Gyulumyan, Egbert Myjer, Ineta Ziemele, paskirtos dalyvauti nuo Lietuvos, ir skyriaus kanclerio Santiago Quesada, po svarstymo udarame posdyje 2009 m. birelio 16 d., skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos piliet Julija Leparskien (toliau � pareiskja), kuri 2001 m. lapkricio 5 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 4860/02) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau � Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjai atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas R. Andrikis. Lietuvos Vyriausybei (toliau � Vyriausyb) atstovavo jos atstovs D. Jocien ir E. Baltutyt. 3. Pareiskja, remdamasi Konvencijos 2 straipsniu, teig, kad policijos pareignas neteistai atm jos snui gyvyb ir kad valstyb jo u tai tinkamai nenubaud. Ji taip pat teig, neturjo tinkamos teisins gynybos priemons reikalauti alos atlyginimo dl snaus mirties. 4. Si byla buvo paskirta naujai sudarytam Teismo Treciajam skyriui (Reglamento 52 taisykls 1 dalis). Vyriausyb paskyr John Hedigan, nuo Airijos isrinkt teisj, dalyvauti sioje byloje nacionaliniu teisju. Atsivelgiant tai, kad John Hedigan Teisme nebedirba, Vyriausyb paskyr nuo Latvijos isrinkt teisj Ineta Ziemele dalyvauti ad hoc teisja (Konvencijos 27 straipsnio 2 dalis ir 29 taisykls 1 dalis). 5. 2007 m. lapkricio 15 d. Teismas paskelb pareiskim priimtinu. 6. Pareiskja ir Vyriausyb rastu pateik tolimesnes pastabas (59 taisykls 1 dalis). Kolegija, paklaususi sali nuomons, nusprend, kad viesas posdis nagrinjant byl is esms nereikalingas (59 taisykls 3 dalis in fine), salys pateik rasytinius atsakymus viena kitos pastabas. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 7. 2001 m. gegus 10 d. policijos pareignas T.B. ir kitas policininkas mgino sustabdyti transporto priemon, kuri vairavo pareiskjos penkiolikmetis snus Justinas Leparskis. Kartu su pareiskjos snumu automobilyje buvo dar trys asmenys. Kai pareiskjos snus nesustojo, T.B. issov du spjamuosius svius. Paskui jis issov vien sv automobilio padangas is apie 40 metr atstumo. Pareiskjos snus buvo sunkiai sueistas, nes sis svis buvo netaiklus. 8. Pareiskjas snus komos bsenos buvo paguldytas ligonin. 9. 2001 m. gegus 10 d. prokuroras dl sio vykio iskl baudiamj byl. T. B. buvo tariamas tarnybos galiojim virsijimu (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 287 straipsnis). 10. Pasak Vyriausybs, t paci dien buvo atlikta vykio vietos apira ir apklausti liudytojai. 2001 m. gegus 14 d. buvo paskirta teismo medicinos ekspertiz, siekiant nustatyti J. Leparskio sualojimo sunkumo laipsn. Ekspertizs aktas buvo gautas 2001 m. liepos 20 d. 2001 m. gegus 15 d. policijos pareignas T.B. buvo apklaustas ir atliktas jo tarnybinio ginklo ir 4 kulk pomis; 2001 m. gegus 16 d. ligoninje buvo atliktas kulkos, isimtos is J. Leparskio galvos, pomis. Gegus 21 d. institucijos paskyr teismo balistin ekspertiz; ji buvo atlikta 2001 m. rugsjo 19 d., nustatyta, kad is J. Leparskio galvos isimta kulka galjo bti issauta is T.B. tarnybinio ginklo. 11. 2001 m. liepos 27 d. pareiskjos snus mir, neatsigavs is komos. 12. Pasak Vyriausybs, 2001 m. liepos 27 d. buvo paskirta papildoma teismo medicinos ekspertiz. Ekspertizs aktas buvo gautas kit dien. Padaryta isvada, kad J. Leparskis mir nuo sautins aizdos jo galvoje sukelt komplikacij. 13. Nenustatyt dien T.B. buvo iskelta baudiamoji byla dl tarnybos galiojim virsijimo ir nuudymo dl neatsargumo. 14. 2001 m. rugsjo 27 d. prokuroras pareiskj pripaino nukentjusija baudiamojoje byloje. 15. 2003 m. kovo 14 d. Pakruojo rajono apylinks teismas pripaino T.B. kaltu dl nuudymo dl neatsargumo (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 109 straipsnis) ir tarnybos galiojim virsijimo (287 straipsnis). Konkreciai buvo nustatyta, kad T.B. issov tris svius nesant neisvengiamo btinumo, taip paeisdamas atitinkamas Policijos veiklos statymo ir vairi ministro postatymini akt nuostatas. Teismas pastebjo, kad T.B. panaudojo ginkl nesant realios grsms policijos pareigno ar trecij asmen gyvybei, net nebands patikrinti transporto LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS priemons vairuotojo tapatybs ir amiaus. Be to, buvo pastebta, kad T.B. nedav pareiskjos snui laiko sureaguoti du spjamuosius svius ir is karto po j issov treci sv is pakankamai tolimo atstumo. Todl T.B. buvo pripaintas kaltu dl neatsargaus pareiskjos snaus gyvybs atmimo. Jis buvo nuteistas 1 m. ir 9 mn. laisvs atmimo bausme, taip pat 1250 lit bauda (apie 361,48 eurai) ir atmimu teiss dirbti darb LR vidaus reikal sistemoje 5 metams. Teismas taip pat priteis pareiskjai turtin al is Vidaus reikal ministerijos � 5216, 30 lit (apie 1508,47 eur) laidojimo islaidoms atlyginti. Teismas nenagrinjo pareiskjos ieskinio dl neturtins alos atlyginimo, pripains jai teis ieskinio patenkinim civilinio proceso tvarka. 16. 2003 m. birelio 4 d. Siauli apygardos teismas perkvalifikavo kaltinim is tarnybos galiojim virsijimo (iki 2003 m. gegus 1 d. galiojusio Baudiamojo kodekso 287 straipsnis) piktnaudiavim (naujojo Baudiamojo kodekso, sigaliojusio 2003 m. gegus 1 d., 228 straipsnio 1 d.), ir pripaino T.B. kaltu pagal pastarj kaltinim. Nuteisimas u nuudym dl neatsargumo paliktas nepakeistas. Teismas T.B. skyr 2 met laisvs atmimo bausm, bausms vykdym atidedant. Bauda ir draudimas dirbti darb vidaus reikal sistemoje taip pat buvo panaikinti. Teismas paliko nepakeist emesns instancijos teismo isvad, kad pareiskja turi teis civilinio ieskinio dl neturtins alos atlyginimo patenkinim, taciau konstatavo, kad alos dydio klausimas turi bti sprendiamas atskiroje civilinje byloje. 17. 2003 m. birelio 20 d., siteisjus nuosprendiui, T.B. buvo atleistas is darbo policijoje. 18. Pareiskja nuosprend apskund teigdama inter alia, kad T.B. turi bti nuteistas u tycin nuudym. Siuo poiriu pareiskja teig, kad T.B. veiksmai buvo atlikti netiesiogine tycia, o ne dl neatsargumo, nes jis atliko nusikalstam veik pavojingu bdu, nesistengdamas apsaugoti kit asmen gyvybi. Ji taip pat reikalavo 1000000 lit neturtins alos atlyginimo. 19. 2003 m. spalio 28 d. Auksciausiasis Teismas panaikino pirmiau mint nuosprend ir perdav byl is naujo nagrinti apeliacine tvarka. Auksciausiasis Teismas pirmiausia konstatavo, kad emesnij instancij teismai visiskai nepasisak dl pareiskjos argument pagal Konvencijos 6 straipsn dl neveiksmingo mirties tyrimo, atsivelgiant T.B. paskirt tariamai per svelni bausm. Auksciausiasis Teismas taip pat paymjo, kad sie skundai gali kelti klausimus pagal Konvencijos 2 straipsn. Taciau taip pat buvo pastebta, kad pareiskjos reikalavimas dl neturtins alos atlyginimo turt bti nagrinjamas civilinio, o ne baudiamojo proceso tvarka. Auksciausiasis Teismas taip pat pabr, kad pareiskjos teiginiai dl tycinio nuudymo buvo nepagrsti, T.B. padar neatsarg, o ne tycin nusikaltim. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS 20. 2004 m. sausio 12 d. Siauli apygardos teismas vl pripaino T.B. kaltu dl nuudymo dl neatsargumo (seno Baudiamojo kodekso 109 straipsnio 2 dalis) ir piktnaudiavimo (naujo Baudiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis). Jis buvo nuteistas 2 met ir 6 mnesi laisvs atmimo bausme. Bausms vykdymas buvo atidtas 3 metams. Pareiskjos reikalavimas atlyginti 5213,30 lit turtin al, atsiradusi dl snaus laidojimo islaid, buvo patenkintas. Teismas taip pat patvirtino, kad ji turi teis neturtins alos atlyginim, taciau jos dyd paliko nustatyti atskiro civilinio proceso tvarka. Teismas taip pat paymjo: ,,Teismas pilnai isaiskino vykio aplinkybes ir teisingai vertino rodymus. rodymai patvirtina, kad T.B. saunamj ginkl panaudojo (...) siekdamas sulaikyti automobilio vairuotoj, kuris nevykd teisto reikalavimo sustoti; tuo metu, kai T.B. panaudojo saunamj ginkl, nei jo, nei kit asmen sveikatai ir gyvybei pavojus negrs, nes automobilis jau buvo nuvaiavs apie 40 m. nuo jo stabdymo vietos; be to, policijos pareignams nebuvo klici tarnybiniu automobiliu vytis paeidj, kad jis bt sulaikytas nenaudojant saunamojo ginklo. (...) T.B. sukl pavoj automobilyje vaiavusi asmen gyvybei, virsijo tarnybos galiojimus ir veik smoningai nesilaikydamas atsargumo taisykli, nustatyt Policijos veiklos statymo 25 straipsnyje (...) kuris numato saunamj ginkl, kaip isimtins prievartos priemons, panaudojimo atvejus. (...) Priesingai, nra pagrindo laikyti, kad T.B. paeid Policijos veiklos statymo 25 straipsnio 4 dal, nes jis sov automobilio rat, salia automobilio, kur jis sov moni nebuvo, nes automobilis jau buvo nuvaiavs. Byloje nra rodym, kad T.B. inojo, kad automobilyje yra nepilnameci, bt sieks automobilyje vaiavusio asmens mirties ar bt abejingas galimam toki pasekmi kilimui. T.B. buvo susipains su visais tarnyb reglamentuojanciais teiss norminiais aktais, taip pat ir nustatanciais [saunamj ginkl] panaudojim; buvo atliks saudymo pratybas. Taciau [T.B.] lengvabdiskai pasitikdamas savo kaip saulio savybmis neteistais veiksmais band pataikyti tolstancio automobilio padangas. Tokie veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti kaip nuudymas dl neatsargumo." 21. Teismas nenustat procesini paeidim teismo ar ikiteisminio tyrimo metu. Dl tariamo dalies teisj saliskumo teismas paymjo, kad pareiskja nepareisk nusalinimo n vienam konkreciam teisjui. Ta apimtimi, kuria pareiskja skundsi dl per ilgos proceso trukms, Siauli apygardos teismas man, kad ji nenurod joki teismo neveikimo ymesni laikotarpi, o jos skundas dl tariamai usitsusio ikiteisminio tyrimo negali bti pagrindu emesns instancijos teismo nuosprendiui naikinti, nes tai dar ilgiau utst bylos nagrinjim. Buvo padaryta isvada, kad sie, kaip ir kiti pareiskjos skundai pagal Konvencijos 2 ir 6 straipsnius, geriau bt isnagrinti civilinje byloje dl neturtins alos atlyginimo. 22. 2004 m. vasario 13 d. pareiskja dl sio nuosprendio pateik kasacin skund. Remdamasi Konvencijos 2 ir 6 straipsniais, pareiskja pakartojo, kad procesas truko per ilgai, kad teismai nebuvo nesaliski, kad jie neteisingai istyr rodymus, kad T.B. turi bti nuteistas u tycin LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS nuudym, kad jam paskirta visiskai neadekvati bausm ir kad jos reikalavim dl neturtins alos atlyginimo teismai turi isnagrinti baudiamojo proceso tvarka. 23. 2004 m. birelio 1 d. Auksciausiasis Teismas atmet pareiskjos kasacin skund. Teismas konstatavo, kad procesas buvo teisingas ir nesaliskas, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 6 straipsn, nes pareiskjai buvo suteiktos visos procesins garantijos. Jos reikalavimai dl neturtins alos atlyginimo buvo pagrstai palikti nagrinti civilinio proceso tvarka, nes baudiamojo proceso normos, taikytinos bylai reiksmingu laikotarpiu, suteik teis priteisti tik turtin al (seno Baudiamojo proceso kodekso 65 straipsnis). Auksciausiasis Teismas man, kad proceso trukm apeliacins instancijos teisme buvo pateisinama, atsivelgiant bylos sudtingum teisiniu ir faktiniu poiriu. Galiausia dl T.B. paskirtos bausms grietumo teismas konstatavo: ,,Bendrieji bausms skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirt bausm baudiamojo statymo straipsnio, numatancio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcijos ribose bei atsivelgt padarytos veikos pavojingumo laipsn, motyvus ir tikslus, kalts form, kaltininko asmenyb, atsakomyb lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Teismas siomis teiss normoje tvirtintomis nuostatomis vadovavosi ir klaidos nepadar, o atsivelgs nuteistojo asmenyb teigiamai apibdinancias aplinkybes, u neatsarg gyvybs atmim pagrstai paskyr bausm, artim statymo sankcijoje nustatytam bausms vidurkiui (...). Atiddamas laisvs atmimo bausms vykdym u nuteistojo padarytus neatsarg ir apysunk tycin nusikaltimus teismas laiksi BK 75 str. nustatyt taisykli. Paskirta bausm atitinka jos paskirt (...) ir teisingumo principui nepriestarauja. Taigi nra pagrindo isvadai, kad sioje baudiamojoje byloje nuteistajam skiriant bausm bt netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas." II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS 24. Tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 109 straipsnis numat, kad nuudymas dl neatsargumo, padarytas dl smoningo atsargumo taisykli nesilaikymo, baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. Kodekso 287 straipsnis nustat baudiamj atsakomyb u tarnybos pareig virsijim. 25. Pagal naujojo Baudiamojo kodekso, sigaliojusio 2003 m. gegus 1 d., 75 straipsn asmeniui, nuteistam laisvs atmimu ne daugiau kaip seseriems metams u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym iki trej met. Kodekso 228 straipsnis numato baudiamj atsakomyb u piktnaudiavim, u kur yra baudiama teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimu arba bauda, arba arestu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. 26. Konstitucijos 30 straipsnyje nustatyta, kad ,,asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism". LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS 27. Seno Baudiamojo proceso kodekso (galiojusio iki 2003 m. balandio 30 d.) 65 straipsnyje buvo nustatyta, kad nukentjusysis turi teis baudiamojoje byloje pareiksti civilin ieskin dl materialins alos atlyginimo. S ieskin teismas nagrinja kartu su baudiamja byla. Ieskinys dl neturtins alos atlyginimo turjo bti reiskiamas ir nagrinjamas atskirai civilinio proceso tvarka. 28. 2002 m. spalio 29 d. Baudiamojo proceso1 kodekso sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statyme nustatyta, kad bylos, kuri nagrinjimas teisme sigaliojus naujajam Baudiamojo proceso kodeksui jau pradtas, baigiamos nagrinti pagal senojo Baudiamojo proceso kodekso taisykles, jei nagrinjantis byl teismas nenusprendia priesingai. 29. Naujo Baudiamojo proceso kodekso (sigaliojusio nuo 2003 m. gegus 1 d.) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dl nusikalstamos veikos patyrs turtins ar neturtins alos, turi teis baudiamajame procese pareiksti civilin ieskin. Teismas j nagrinja kartu su baudiamja byla. Pagal Kodekso 115 straipsnio 2 dal isimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieskinio tiksliai apskaiciuoti neatidjus baudiamosios bylos nagrinjimo ar negavus papildomos mediagos, teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, gali pripainti civiliniam ieskovui teis ieskinio patenkinim, o klausim dl ieskinio dydio perduoti nagrinti civilinio proceso tvarka. 30. Pagal 2000 m. spalio 17 d. Policijos veiklos statymo 23 straipsnio 1 dal policijos pareignas turi teis panaudoti prievart, taip pat ir saunamuosius ginklus tik po to, kai visos manomos tikinimo ar kitos psichins prievartos priemons, pavyzdiui, spjamieji sviai, nebuvo veiksmingos. Prievartos rs ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareignas, atsivelgdamas konkreci situacij, teiss paeidimo pobd bei individualias paeidjo savybes. Naudodami prievart, policijos pareignai privalo stengtis isvengti sunki pasekmi. 31. Pirmiau minto statymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pries naudodamas fizin prievart arba saunamj ginkl, policijos pareignas privalo spti apie tok ketinim, suteikdamas asmeniui galimyb vykdyti teistus reikalavimus, isskyrus atvejus, kai delsimas kelia grsm pareigno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks spjimas yra nemanomas. 32. Pagal 23 straipsnio 8 dal apie pareigno panaudot prievart, suklusi asmens mirt arba sueidim, nedelsiant informuojamas prokuroras. Pagal 23 straipsnio 9 dal policijos pareignai turi bti specialiai parengti ir periodiskai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose su saunamojo ginklo panaudojimu. 33. Policijos veiklos statymo 25 straipsnyje nustatyta: 1 Praleistas odis. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS ,,1. Policijos pareignas, kai kitos prievartos priemons yra neveiksmingos, kaip isimtin priemon turi teis panaudoti saunamj ginkl. 2. Policijos pareignas turi teis panaudoti saunamj ginkl pries asmen tokiais atvejais: 1) gindamas save, kit asmen nuo pradto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo ksinimosi; 2) sulaikydamas nusikalstam veik padarius asmen, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo nemanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako vykdyti teist reikalavim padti ginkl ar kit daikt, kuriuo galima sualoti mog, jeigu kyla pavojus policijos pareigno ar kito mogaus gyvybei ar sveikatai ir kitaip jo nemanoma nuginkluoti (...) . 3. Policijos pareignas turi teis panaudoti saunamj ginkl pries transporto priemon (...). 4. Draudiama panaudoti saunamj ginkl moni susibrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentti pasaliniai asmenys, pries moteris, kai akivaizdu, kad jos nscios, taip pat pries asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, pries nepilnamecius, jei j amius inomas pareignui arba isvaizda atitinka ami, isskyrus atvejus, kai jie priesinasi pavojingu mogaus gyvybei ar sveikatai bdu (...)." TEIS I. VYRIAUSYBS ISANKSTINIS PRIESTARAVIMAS 34. Vyriausyb pirmiausia paymjo, kad bylos priimtinumo stadijoje Teismas nenusprend dl vidaus teisini gynybos priemoni panaudojimo klausimo ir tvirtino, kad pareiskja turjo civilin teisins gynybos priemon, kurios ji nepanaudojo. Konkreciai vidaus teismuose nagrinjant baudiamj byl teismai priteis pareiskjai turtins alos atlyginim. Taciau Baudiamojo proceso kodekso, galiojusio iki 2003 m. gegus 1 d., 65 straipsnis neleido teismams baudiamojoje byloje sprsti nukentjusio nuo nusikaltimo asmens neturtins alos atlyginimo klausimo. Taigi savo nuosprendiuose ir sprendimuose vidaus teismai pakartotinai nurod, kad dl neturtins alos, kuri pareiskja patyr dl snaus mirties, atlyginimo ji turjo pareiksti atskir civilin ieskin, dar daugiau, expressis verbis, pripaino pareiskjos teis to ieskinio patenkinim. Nepaisant to, pareiskja niekada tokio civilinio ieskinio nepareisk. 35. Toliau Vyriausyb teig, kad civilinis ieskinys dl neturtins alos atlyginimo buvo veiksminga teisins gynybos priemon. Siekdama tai rodyti, Vyriausyb rmsi vidaus teism praktika, konkreciai Apeliacinio teismo 2006 m. lapkricio 24 d. sprendimu civilinje byloje, kuriuo civiliniam ieskovui buvo priteistas 75000 lit (apie 21739 eur) neturtins alos atlyginimas is Vyriausiojo policijos komisariato u dl nusikaltimo � eismo saugumo taisykli paeidimo, suklusio sunk kno sualojim � kur padar policijos pareignas ir kuris dl jo padarymo pries tai buvo LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS pripaintas kaltu ir nuteistas baudiamojoje byloje, patirt al. Kaip kit aktual vidaus teism praktikos pavyzd Vyriausyb pateik Apeliacinio teismo 2006 m. balandio 10 d. sprendim, kuriuo buvo patenkintas 100 000 lit (apie 28985 eur) civilinis ieskinys, priteisiant kompensacij u neturtins alos atlyginim, kuri patyr vidurins mokyklos mokinys dl mokytojo padaryto nusikaltimo, kuris pries tai taip pat buvo pripaintas kaltu ir nuteistas baudiamojoje byloje u mokinio sualojim. Galiausiai, Vyriausyb atkreip Teismo dmes Lietuvos Auksciausiojo Teismo 2006 m. birelio 12 d. sprendim, priimt civilinje byloje, iskeltoje dl neturtins alos, patirtos dl nusikaltimo padarymo, atlyginimo. Atsakingi u al asmenys pries tai buvo pripainti kaltais ir nuteisti baudiamojoje byloje dl sunkaus kno sualojimo; Auksciausiasis Teismas pakeit emesni instancij teism sprendimus ir padidino neturtins alos atlyginim iki 47000 lit (apie 13623 eur). Is to, kas isdstyta, Vyriausyb padar isvad, kad atskiras civilinis ieskinys dl neturtins alos atlyginimo, kuri pareiskja patyr dl jos snaus mirties, tiktinai turjo baigtis jai palankiu sprendimu, ir todl tai buvo vidaus teisins gynybos priemon, kuri pareiskja turjo panaudoti pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal. 36. Pareiskja teig, kad policijos pareignas T.B. neteistai atm jos snui gyvyb ir kad vidaus teism atsisakymas isnagrinti jos civilin ieskin, kuriuo buvo reikalaujama atlyginti neturtin al dl sios netekties, buvo neapibrtas. Ji reikalavo, kad jos ieskinys bt isnagrintas baudiamojoje byloje, ypac atsivelgiant tai, kad jos manymu, pagal naujo Baudiamojo proceso kodekso nuostatas civilinis ieskinys dl neturtins alos atlyginimo turjo bti isnagrintas baudiamojoje byloje, nebent bt isimtins aplinkybs. Pareiskjo tvirtino, kad ji kl civilinio ieskinio isnagrinjimo baudiamojoje byloje klausim vis instancij teismuose, todl panaudojo visas vidaus teisins gynybos priemones. 37. Galiausiai pareiskja teig, kad Vyriausybs pateikti byl pavyzdiai, kuriose dl nusikaltimo padarymo patirtos neturtins alos klausimas buvo sprendiamas atskiro civilinio proceso tvarka, nebuvo susij su Konvencijos 2 straipsnio paeidimais. 38. Teismas nurodo, kad pagal Teismo reglamento 55 taisykl ,,bet kok priestaravim dl nepriimtinumo atsakov Susitariancioji salis turi, kiek leidia jo pobdis ir aplinkybs, pareiksti savo rasytinse ar odinse pastabose dl pareiskimo priimtinumo". Nagrinjamos bylos kontekste jis paymi, kad Vyriausyb savo 2004 m. vasario 3 d. pastabose dl priimtinumo atkreip Teismo dmes tai, kad vidaus teismai vis dar sprendia tiktino Konvencijos 2 straipsnio paeidimo klausim dl LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS pareiskjos snaus mirties. Toliau procese Vyriausyb pareisk isankstin priestaravim dl vidaus civilins teisins gynybos priemons nepanaudojimo byloje. Esant tokioms ypatingoms aplinkybms, kokios yra sioje byloje, Teismas mano, kad negalima neleisti Vyriausybei reiksti isankstinio priestaravimo ta apimtimi, kuria jis susijs su vidaus teisins gynybos priemoni nepanaudojimu. 39. Teismas primena, kad jis jau ne kart turjo galimyb pasisakyti, jog nukentjusio asmens seimai turt bti prieinamas valstybs pareign ar institucij atsakomybs nustatymo mechanizmas u veiksmus ar neveikim, paeidiant j teises pagal Konvencij. Dar daugiau, Konvencijos 2 ir 3 straipsni, kurie vertinami kaip pagrindins Konvencijos nuostatos, paeidimo atveju is principo turi bti suteikiamas ir neturtins alos, atsiradusios dl paeidimo, atlyginimas kaip sudtin paeidimo atitaisymo dalis (r. Z ir kiti v. Jungtin Karalyst [DK], Nr. 29392/95, 109 �, ECHR 2001-V; Keenan v. Jungtin Karalyst, Nr. 27229/95, 130 �, ECHR 2001-III; ir Paul ir Audrey Edwards v. Jungtin Karalyst, Nr. 46477/99, 97-98 ��, ECHR 2002-II). 40. Ta apimtimi, kuria pareiskja skundiasi, kad policijos pareignas T.B. jos snui neteistai atm gyvyb, Teismas paymi, kad vidaus teismai pripaino, jog nebuvo absoliutaus btinumo panaudoti mirtin grsm kelianci jg tuo bdu, kuriuo tai padar policijos pareignas T.B., ir Teismas nemato prieasties nukrypti nuo j isvad, kurios pagrstos betarpiskomis iniomis apie faktines ir teisines aplinkybes. Teismas pastebi, kad T.B. buvo pripaintas kaltu ir nuteistas u piktnaudiavim tarnyba ir nuudym dl neatsargumo, ir kad paskui buvo atleistas is tarnybos policijoje. 41. Be to, Teismas paymi, kad be T.B. iskeltos baudiamosios bylos dl pareiskjos snaus nuudymo dl neatsargumo, ji turjo galimyb pareiksti civilin ieskin dl neturtins alos atlyginimo T.B. veiksm pagrindu valdios institucijoms (r. 34 punkt pirmiau). Taciau, kaip matyti is rodym, pareiskja smoningai s prasym pateik baudiamj byl nagrinjusiems teismams, nepaisant to, kad jie pakartotinai ragino pareiskj reiksti savo reikalavim civilinio proceso tvarka ir, dar daugiau, pripaino jos teis to ieskinio patenkinim (r. 15, 20 ir 23 punktus pirmiau). Be to, kaip matyti is Vyriausybs pateikt vidaus teism praktikos pavyzdi, yra didel tikimyb, kad ieskinys dl alos atlyginimo civiliniuose teismuose bt issprstas pareiskjos naudai (r. 35 punkt pirmiau). Taciau pareiskja sia galimybe nepasinaudojo. Taigi Teismas mano, kad pareiskja panaudojo ne visas jai prieinamas teisins gynybos [priemones ir todl priima Vyriausybs priestaravim dl jos vidaus LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS teisins gynybos priemoni nepanaudojimo, ta apimtimi, kuria jis susijs su tariamu 2 straipsnio materialiuoju paeidimu. 42. Taciau Teismas pastebi, kad Vyriausybs isankstinis priestaravimas yra susijs tik su alos atlyginimo dl pareiskjos snaus mirties klausimu ir nra susijs su kitais 2 straipsnio aspektais, konkreciai su valstybs pozityvia pareiga atlikti veiksming tyrim, kuri kyla, kai ji yra informuojama apie gyvybs netekim ( r. Kelly ir kiti v. Jungtin Karalyst, Nr. 30054/96, 94 �, 2001 m. gegus 4 d.) ir kuri nepriklauso nuo jokio reikalavimo atlyginti al. Darytina isvada, kad sia apimtimi Vyriausybs priestaravimas turi bti atmestas. III. TARIAMAS KONVENCIJOS 2 STRAIPSNIO PAEIDIMAS A. Sali argumentai 1. Pareiskja 43. Pareiskja tvirtino, kad buvo paeistas Konvencijos 2 straipsnis, kuris numato: ,,1. Kiekvieno mogaus teis gyvyb saugo statymas. Negalima tycia atimti niekieno gyvybs, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dl nusikaltimo, u kur toki bausm nustato statymas. 2. Gyvybs atmimas negali bti laikomas sio straipsnio paeidimu, jeigu tai padaroma nepanaudojant daugiau jgos negu neisvengiamai btina: a) ginant kiekvien asmen nuo neteisto smurto; b) teistai suimant arba sutrukdant teistai sulaikytam asmeniui pabgti; c) pagal statym malsinant riauses ar sukilim." 44. Pareiskja skundsi, kad aplinkybi, kuriomis buvo nusautas jos snus, tyrimas nebuvo greitas, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie jo eig, kad valdios institucijos atsisak pripainti jos snaus mirt tyciniu nuudymu, laikydamos j nuudymu dl neatsargumo ir kad T.B. buvo nubaustas netinkamai. 2. Vyriausyb 45. Vyriausyb teig, kad vidaus teismai neleido, jog pareiskjos snaus mirtis likt nenubausta. Jie pripaino, kad pagal teiss aktus, reglamentuojancius saunamj ginkl panaudojim, policijos pareigno panaudota mirtin grsm kelianti jga nebuvo pateisinama nagrinjamu atveju ir dl to pripaino j kaltu ir nuteis u piktnaudiavim tarnyba ir nuudym dl neatsargumo. Policijos pareignas buvo nuteistas 2 metams ir 6 mnesiams laisvs atmimo, bausms vykdym atidedant 3 metams. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS Vliau jis buvo atleistas is tarnybos ir niekada nebedirbo Policijos departamente ar kokiose nors kitose pareigose valstybs tarnyboje. 46. Dl valstybs pozityviosios pareigos istirti mirties atvej, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 2 straipsn, Vyriausyb laik, kad ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas buvo atliktas laiku ir veiksmingai. Dl sio vykio prokuroras baudiamj byl iskl saudymo dien. T paci dien ir kelet dien po to siuo poiriu buvo atlikti vairs tyrimo veiksmai, pavyzdiui, parodym patikrinimas vietoje, tardymo eksperimentas, vykio vietos apira, apklausti liudytojai, atliktos balistin ir teismo medicinos ekspertiz. Ikiteisminis tyrimas buvo issamus ir objektyvus ir byla n karto nebuvo grinta prokuratrai papildomiems tyrimo veiksmams atlikti; todl teismai galjo tinkamai nustatyti visus vykio faktus ir utikrinti, kad policijos pareignas bt patrauktas atsakomybn u jo vaidmen tragedijos metu. Galiausiai Vyriausyb tvirtino, kad nebuvo akivaizdios pusiausvyros stokos tarp nusikaltimo sunkumo ir T.B. paskirtos bausms. Remdamasi tuo, kas isdstyta, Vyriausyb padar isvad, kad valstyb gerb Konvencijos 2 straipsnyje tvirtintus reikalavimus. B. Teismo vertinimas 1. Bendrieji principai 47. Teismas primena, kad pagal Konvencijos 2 straipsn pareiga saugoti teis gyvyb kartu su bendra valstybs pareiga pagal Konvencijos 1 straipsn ,,kiekvienam j jurisdikcijai priklausanciam asmeniui garantuoti Konvencijoje apibrtas teises bei laisves" numanomai reikalauja, kad kokia nors forma bt atliktas oficialus tyrimas, kai dl jgos panaudojimo sta asmenys. Pagrindinis tokio tyrimo tikslas yra utikrinti veiksming nacionalini statym, sauganci teis gyvyb, gyvendinim tais atvejais, kai mirtys kilo dl valstybs pareign ar institucij atsakomybs, utikrinti j atsakomyb u tai. Nepaisant to, Teismas paymi, kad pareiga atlikti tyrim reikalauja imtis tam tikr priemoni, o ne pasiekti rezultat (r. Hugh Jordan v. Jungtin Karalyst, Nr. 24746/94, 107 �, 2001 m. gegus 4 d.). 48. Sis tyrimas turi bti nepriklausomas, prieinamas nukentjusiojo seimai, atliekamas pakankamai greitai ir operatyviai, taip pat veiksmingas tuo poiriu, kad leist nustatyti, ar atitinkamais atvejais panaudota jga buvo ar nebuvo pateisinama tomis aplinkybmis, ar buvo kaip nors kitaip neteista (r., mutatis mutandis, MsCann ir kiti v. Jungtin Karalyst, 1995 m. rugsjo 27 d., 161 �, Series A no. 324; Kaya v. Turkij, 1998 m. vasario 19 d. sprendimas, Reports 1998-I, p. 324, 86 �; pirmiau minta byla Hugh Jordan v. Jungtin Karalyst, 105-109 ��; Makaratzis v. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS Graikij [DK], Nr. 50385/99, 73 ir 74 ��, ECHR 2004-XI; ir Huohvanainen v. Suomij, Nr. 57389/00, 95 �, 2007 m. kovo 13 d.). 49. Tyrimo isvados turi bti grindiamos vis element issamia, objektyvia ir besaliska analize. Bet koks tyrimo trkumas, kuris sumenkina galimybes nustatyti bylos aplinkybes, ar atsaking asmen, neatitinka reikalaujamo priemons veiksmingumo (r. Nachova ir kiti v. Bulgarij [DK], Nr. 43577/98 ir 43579/98, 113 �, ECHR 2005-VII, ir, a contrario, Huohvanainen, cituot pirmiau, 110-115 ��). Nepriklausomai nuo taikomo [tyrimo] pobdio, institucijos turi veikti savo iniciatyva, kai vyk atkreipiamas j dmesys (r., pavyzdiui, mutatis mutandis, Ilhan v. Turkij [DK], Nr. 22277/93, ECHR 2000-VII, 63 �). Tai yra, 2 straipsnio reikalavimai perengia oficialaus tyrimo stadijos ribas tais atvejais, kai tyrimas slygoja bylos isklim nacionaliniuose teismuose: procesas kaip visuma, taip pat ir teisminio nagrinjimo stadija, turi atitikti pozityvios pareigos statymu saugoti gyvybes reikalavimus (�neryildiz v. Turkij [DK], Nr. 48939/99, 95 �, ECHR 2004-XII). 50. Is to, kas isdstyta, jokiu bdu negalima daryti isvados, kad 2 straipsnis gali pareiskjui suteikti teis trecij asmen persekiojim baudiamja tvarka ar j nuteisim u nusikaltimo padarym, ar nustatyti visiems prokurorams absoliuci pareig siekti apkaltinamojo nuosprendio ar net konkrecios sankcijos (r. pirmiau cituot �neryildiz, 96 �). Kita vertus, nacionaliniai teismai neturt jokiomis aplinkybmis leisti, kad keliantys grsm gyvybei nusikaltimai likt nenubausti. Tai yra esminis dalykas siekiant issaugoti visuomens pasitikjim ir utikrinant teiss viespatavimo laikymsi, taip pat ukertant keli bet kokioms tolerancijos ar veikimo isvien apraiskoms neteistuose veiksmuose. Taigi Teismo uduotis yra patikrinti, ar galima teigti, kad ir kokia apimtimi teismai, priimdami savo isvadas, byl isnagrinjo taip atidiai, kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 2 straipsn, siekiant kad nebt sumenkintas veikiancios teism sistemos atgrasantis poveikis ir reiksmingas vaidmuo, kur jie turi atlinkti, ukertant keli teiss gyvyb paeidimams (r. pirmiau cituot �neryildiz, 96 �). 2. Si princip taikymas nagrinjamoje byloje 51. Kaip paymta pirmiau, neatskiriama nuo Konvencijos 2 straipsnio pozityvi pareiga reikalauja tokio tyrimo, kuris leist nustatyti, ar atitinkamais atvejais panaudota jga buvo ar nebuvo pateisinama tomis aplinkybmis (r., pavyzdiui, pirmiau cituot Hugh Jordan, 107 �). Siuo poiriu Teismas pastebi, kad nagrinjamoje byloje prokuroras savo iniciatyva pradjo vykio aplinkybi tyrim t paci dien, kai buvo saudoma. Dar daugiau, t paci ir per kelias kitas dienas buvo atlikta daug kit tyrimo veiksm (r. 9 ir 10 punktus pirmiau). Taigi manyti, kad tyrimo eiga buvo gera. Teismas taip pat paymi, kad 2001 m. rugsjo 27 d. LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS prokuroras pripaino pareiskj nukentjusija dl nusikaltimo, taip suteikdamas jai dalyvaujancio baudiamojoje byloje asmens status ir leisdamas dalyvauti tyrime ir teisme. Be to, laikytina, kad oficialus tyrimas buvo tinkamas ir veiksmingas, nes jis galino nustatyti ir pareiskjos snaus mirties prieast, ir u j atsakingo asmens tapatyb. Dl bylos nagrinjimo teisme � pirmosios instancijos teismas 2003 m. kovo 14 d. T.B. pripaino kaltu ir nuteis, o teisminis nagrinjimas baigsi Auksciausiajam Teismui primus 2004 m. birelio 1 d. sprendim, kur, atsivelgdamas bylos aplinkybes, Teismas mano esant priimt pakankamai greitai. 52. Pareiskjos teiginys dl to, kad policijos pareignas T.B. turjo bti nuteistas u tycin nuudym, o ne u nuudym dl neatsargumo, ir kad jam paskirta bausm nebuvo tinkama, Teismo manymu, negali bti priimtas. Siuo poiriu jis pakartoja, kad 2 straipsnis nesuteikia pareiskjai teiss trecij asmen baudiamj persekiojim ar j nuteisim u nusikaltimo padarym ar nenustato pareigos prokurorams siekti apkaltinamojo nuosprendio ar net konkrecios sankcijos (r. 50 punkt pirmiau). Kita vertus, Teismas taip pat konstatuoja, kad nors tiesa yra tai, kad nagrinti vidaus teiss klausimus dl individualios baudiamosios atsakomybs nra jo uduotis, kaip ir nusprsti dl asmens kalts ar nekaltumo, siekiant nustatyti, ar Vyriausyb atsakov vykd savo tarptautins teiss sipareigojimus pagal Konvencij, Teismas turi atsivelgti Lietuvos teism isvadas, nuteisiant policijos pareign ir j nuteisus jam paskirt bausm. Tai darydamas Teismas turi ypatingai pagarbiai elgtis nacionalini teism parinktos tam tikros sankcijos atvilgiu u valstybs pareigno sukelt mirt. Taciau jis taip pat privalo vykdyti tam tikr prieir ir sikisti esant akivaizdiam pusiausvyros trkumui tarp veikos sunkumo ir paskirtos bausms (r. Ali ir Aye Duran v. Turkij, Nr. 42942/02, 66 �, 2008 m. balandio 8 d.). 53. Remdamasis tuo, kas isdstyta, Teismas pastebi, kad vidaus teismai pakankamai atsivelg isskirtinai rimtus vykio padarinius ir pateik pakankam motyvacij, kodl jie pareigno padaryt veik kvalifikavo kaip nuudym dl neatsargumo, taip pat tiksliai motyvuodami, kodl buvo paskirtas vidutins trukms leidiamas pagal statym laisvs atmimas ir savo apsisprendim j atidti (r. 20 ir 23 punktus pirmiau). Konkreciai baudiamoji byla buvo susijusi su teiss gyvyb apsauga, atsivelgiant tai, kad valstybs pareignas buvo persekiojamas baudiamja tvarka ir galiausiai nuteistas ne tik u piktnaudiavim tarnyba, bet ir u nuudym dl neatsargumo (r., a contrario, pirmiau cituot �neryildiz, 116 �, ECHR 2004-XII), paskiriant jam 2 met ir 6 mnesi laisvs atmim. Teismas negali neatsivelgti tai, kad bausms vykdymas buvo atidtas; taciau jis buvo atidtas 3 metams, t.y. didiausiam leistinam bausms vykdymo atidjimo laikui pagal naujo Baudiamojo kodekso 75 straipsn. Be to, praeityje Teismas yra konstatavs, kad bausms vykdymo atidjimas LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS bylose, kuriose buvo nagrinjamas valdios institucij mginimas sulaikyti tariamj, per se nepriestarauja valstybs pozityviai pareigai nubausti tuos, kurie neteistai atima kito asmens gyvyb (r. D�lek v. Turkij, Nr. 39541/98, 79-83 ��, 2007 m. spalio 2 d., ir, a contrario, Ali ir pirmiau cituot Aye Duran, 66-72 ��). Teismas taip pat paymi, kad jis anksciau yra nustats 2 straipsnio paeidim tose bylose, kuriose savo veiksmais mirt sukl policijos pareignai ir toliau tarnavo policijoje (r. Nikolova ir Velichkova v. Bulgarij, Nr. 7888/03, 63 �, 2007 m. gruodio 20 d.). Taciau nagrinjamu atveju valdios institucijos atleido T.B. is tarnybos policijoje ir Teismas neturi duomen, kad jis kada nors vl bt pradjs tarnauti policijoje ar kokiose nors kitose teissaugos institucijose2. Atsivelgiant tai, kas isdstyta, Teismas negali teigti, kad valstybs paskirta T.B. bausm buvo neproporcinga jo padarytos veikos sunkumui. 54. Atsivelgdamas visa tai, kas isdstyta pirmiau, Teismas daro isvad, kad procesinis Konvencijos 2 straipsnio paeidimas nebuvo padarytas. DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI 1. Nustato, kad dl vidaus teisini gynybos priemoni nepanaudojimo jis negali nagrinti bylos is esms pagal materialj Konvencijos 2 straipsnio aspekt; 2. Atmeta Vyriausybs isankstin priestaravim dl vidaus teisins gynybos priemoni panaudojimo procesinio Konvencijos 2 straipsnio aspekto poiriu; 3. Nustato, kad procesinis Konvencijos 2 straipsnio paeidimas nebuvo padarytas. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2009 m. liepos 7 d. pagal Teismo reglamento 77 taisykls 2 bei 3 dalis. Santiago Quesada Kancleris Josep Casadevall Pirmininkas Taisyta 2009 m. liepos 9 d.: buvs tekstas ,,Taciau nagrinjamu atveju valdios institucijos atleido T.B. is tarnybos policijoje ir Teismas neturi duomen, kad pareiskja kada nors vl bt pradjusi tarnauti policijoje ar kokiose nors kitose teissaugos institucijose." LEPARSKIEN pries LIETUV SPRENDIMAS 15