53161/99

Neoficialus vertimas   EUROPOS TARYBA   EUROPOS ŢMOGAUS TEISIŲ TEISMAS   TREČIASIS SKYRIUS   BYLA MEILUS PRIEŠ LIETUVĄ   (Pareiškimo Nr. 53161/99)   SPRENDIMAS   STRASBŪRAS   m. lapkričio 6 d.   Byloje Meilus prieš Lietuvą   Europos Ţmogaus Teisių Teismas (Trečiasis skyrius), posėdţiaujant kolegijai,   sudarytai iš:   pirmininko G. RESS,   teisėjų I. CABRAL BARRETO,   L. CAFLISCH,   P. KŪRIO,   B. ZUPANČIČ,   J. HEDIGAN,   K. TRAJA   ir skyriaus kanclerio V. BERGER,   po svarstymo uţdarame posėdyje 2003 m. spalio 16 dieną   skelbia šį sprendimą, kuris buvo priimtas tą dieną:   PROCESAS   1. Bylą prieš Lietuvos Respubliką pradėjo jos pilietis Raimundas Meilus   (“pareiškėjui”) 1999 m. lapkričio 2 dieną pateikus pareiškimą (Nr. 53161/99) Teismui   prieš Lietuvos Respubliką pagal Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos   konvencijos (“Konvencijos”) 34 straipsnį.   2. Pareiškėjui atstovavo advokatas A. Josefsen, praktikuojantis Odensėje, Danijoje.   Lietuvos Vyriausybei (“Vyriausybei”) atstovavo jos Atstovė D. Jočienė.   3. Pareiškėjas teigė, jog baudţiamasis procesas jo atţvilgiu paţeidė Konvencijos 6   straipsnio 1 dalies „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimą.   4. Pareiškimas buvo paskirtas Teismo Trečiajam skyriui (Teismo reglamento 52   straipsnio 1 dalis). Šiame skyriuje, kaip numato Reglamento 26 straipsnio 1 dalis, buvo   sudaryta Kolegija bylai nagrinėti (Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).   5. 2001 m. lapkričio 1 dieną Teismas pakeitė savo Skyrių sudėtį (Reglamento 25   straipsnio 1 dalis). Ši byla buvo paskirta naujai sudarytam Trečiajam skyriui (Reglamento   straipsnio 1 dalis).   6. 2002 m. geguţės 30 dienos sprendimu Teismas paskelbė pareiškimą iš dalies   priimtinu.   7. Pareiškėjas ir Vyriausybė pateikė savo paaiškinimus dėl bylos esmės   (Reglamento 59 straipsnio 1 dalis).   FAKTAI   8. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs 1972 m. ir gyvenantis   Vilniuje.   9. 1994 m. lapkričio mėnesį pareiškėjas tapo įtariamuoju baudţiamojoje byloje dėl   sukčiavimo. 1994 m. lapkričio 29 dieną jo bute buvo atlikta krata.   10. 1996 m. rugpjūčio 14 dieną pareiškėjui buvo pateikti kaltinimai iš penkių   punktų, įskaitant sukčiavimą ir išeikvojimą. 1996 m. rugpjūčio 22 dieną jam buvo   paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasiţadėjimas neišvykti. Byloje buvo dar keturi   kaltinamieji.   11. 1996 m. rugsėjo 10 dieną parengtinis tyrimas buvo baigtas. Nuo 1996 m.   rugsėjo 10 dienos iki 1996 m. lapkričio 14 dienos pareiškėjas ir kiti kaltinamieji   susipaţino su bylos medţiaga. 1996 m. lapkričio 18 dieną Generalinio prokuroro   pavaduotojas patvirtino kaltinamąją išvadą. 1996 m. lapkričio 20 dieną byla buvo   perduota Kauno miesto apylinkės teismui.   12. 1997 m. sausio 3 dieną Kauno miesto apylinkės teismas atidavė pareiškėją   teismui. 1997 m. geguţės 23 dieną teismas paskyrė papildomą bylos tyrimą ir grąţino   bylą tyrimui papildyti.   13. Prokuratūra apskundė šį sprendimą, nurodydama, kad papildomas tyrimas   nėra reikalingas ir kad bylos teisminis nagrinėjimas gali tęstis. 1997 m. rugpjūčio 26   dieną Kauno apygardos teismas atmetė prokuratūros skundą, nusprendęs, kad papildomas   tyrimas reikalingas.   14. 1997 m. rugsėjo 26 dieną Generalinis prokuroras pateikė kasacinį skundą   prieš 1997 m. geguţės 23 dienos ir 1997 m. rugpjūčio 26 dienos nutartis, nurodydamas,   kad papildomas tyrimas nėra reikalingas ir kad teisminis nagrinėjimas turi būti   atnaujintas. 1998 m. sausio 29 dieną Apeliacinis teismas išnagrinėjo prokuratūros   kasacinį skundą. Kasacinis teismas panaikino 1997 m. geguţės 23 dienos ir 1997 m.   rugpjūčio 26 dienos nutartis, nusprendęs, kad teisminis nagrinėjimas gali būti atnaujintas.   Jis perdavė bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.   15. 1998 m. spalio 13 dieną pareiškėjas buvo hospitalizuotas ligoninėje dėl   skrandţio ligos.   16. 1998 m. spalio 15 dieną Kauno miesto apylinkės teismas, pareiškėjo gynėjui   dalyvaujant, pripaţino pareiškėją kaltu pagal keturis punktus. Jis buvo nuteistas   penkeriems metams laisvės atėmimo.   17. 1998 m. spalio 15 dienos teismo nuosprendţio pagrindu pareiškėjas 1998 m.   spalio 16 dieną iš ligoninės buvo perkeltas į kalėjimą.   18. Pareiškėjui padavus apeliacinį skundą, 1999 m. kovo 22 dieną Kauno   apygardos teismas pakeitė nuosprendį pareiškėjui, kiek tai buvo susiję su ţala, kurią jis   turėjo atlyginti. Bausmė pareiškėjui buvo nepakeista.   19. Pareiškėjui padavus kasacinį skundą, 1999 m. rugsėjo 30 dieną Aukščiausiasis   Teismas panaikino pirmos instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir apeliacinės   instancijos nutartį dėl gausių nacionalinio baudţiamojo proceso nuostatų paţeidimų.   Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad ţemesnės instancijos teismų išvados dėl pareiškėjo   kaltės pagal du punktus nebuvo tinkamai motyvuotos ir kad buvo neteisingai išspręstas jo   padarytos ţalos klausimas. Byla buvo grąţinta Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti   iš naujo. Aukščiausiasis teismas pakeitė kardomąją priemonę (suėmimą) pareiškėjui į   rašytinį pasiţadėjimą neišvykti. Kasacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas   nedalyvavo. Jis buvo paleistas kitą dieną po to, kai Aukščiausiojo Teismo nutartis buvo   išsiųsta į kalėjimą.   20. 1999 m. spalio 25 dieną Kauno miesto apylinkės teismas grąţino bylą   prokuratūrai papildomam tyrimui atlikti. Nenustatytą dieną parengtinis tyrimas buvo   uţbaigtas. Šiuo metu byla nagrinėjama pirmos instancijos teisme.   TEISĖ   I.   DĖL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAŢEIDIMO   21. Pareiškėjas skundėsi, kad baudţiamasis procesas jo atţvilgiu paţeidė jo teisę į   „teismą per įmanomai trumpiausią laiką“, nustatytą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.   22. Vyriausybė tvirtino, jog, atsiţvelgiant į bylos sudėtingumą ir delsimo,   priskirtino valdţios institucijoms, nebuvimą, „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimas   buvo garantuotas.   23. Teismas nurodo, kad, nors pareiškėjas tapo įtariamuoju baudţiamojoje byloje   m. lapkričio mėnesį, laikotarpis, kuris turi būti įvertintas, prasidėjo tik 1995 m.   birţelio 20 dieną, kai Konvencija įsigaliojo Lietuvos atţvilgiu. Be to, Teismas pastebi,   kad teismo procesas iki šiol nebaigtas. Ligi šiol jis truko daugiau kaip aštuonis metus ir   tris mėnesius.   24. Pagal Teismo praktiką, teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi būti   vertinamas atsiţvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje išvystytus   kriterijus, konkrečiai į bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdţios institucijų elgesį   nagrinėjant bylą (tarp daugelio kitų šaltinių, ţr. Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00,   2001-11-13, § 29).   25. Grįţtant prie šios bylos faktų, Teismas mano, kad byla gali būti vertinama   kaip sudėtinga dėl, inter alia, kaltinamųjų skaičiaus (penki) ir inkriminuojamų   nusikaltimų pobūdţio, t.y. finansinio aplaidumo (klaidos), tariamai padaryto pareiškėjo.   Atsiţvelgiant į faktą, kad iki šiol byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, Teismas   mano, jog Vyriausybė turėjo pateisinti tokį ilgą laiko tarpą nuo bylos proceso pradţios.   Tačiau Vyriausybė nepaaiškino dėl delsimo, nagrinėjant bylą. Teismas laiko, kad ši   situacija yra nepriimtina Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies poţiūriu.   26. Todėl buvo paţeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.   II.   KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS   27. Konvencijos 41 straipsnis numato:   “Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų paţeidimą ir jeigu Aukštosios   Susitariančiosios Šalies įstatymai leidţia tik iš dalies atlyginti paţeidimu padarytą ţalą, tai   prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.”   A. Turtinė ţala   28. Pareiškėjas reikalavo 58 000 JAV dolerių (USD) kompensacijos uţ prarastą   uţdarbį ir galimybes dėl proceso jo atţvilgiu ilgumo.   29. Vyriausybė šiuos reikalavimus laikė nepagrįstais.   30. Teismas laikosi nuomonės, kad tarp nustatyto paţeidimo ir nurodomos   turtinės ţalos nėra prieţastinio ryšio (ţr. aukščiau paminėtą bylą Šleževičius v. Lithuania,   § 35). Todėl jis neranda pagrindo priteisti kokią nors sumą pareiškėjui pagal šį punktą.   B. Neturtinė ţala   31. Be to, pareiškėjas prašė Teismo priteisti jam iš viso 185 000 JAV dolerių uţ   dėl per ilgos baudţiamojo proceso trukmės patirtą neturtinę ţalą.   32. Vyriausybė laikė, kad pareiškėjo reikalavimai yra pernelyg dideli.   33. Teismas pripaţįsta, kad pareiškėjas iš tikrųjų patyrė neturtinę ţalą, kurią   nepakankamai atlygina paţeidimo pripaţinimas (loc. cit., § 38). Vertindamas teisingumo   pagrindais, Teismas pagal šį punktą priteisia pareiškėjui 5 000 eurų (EUR).   C. Kaštai ir išlaidos   34. Pareiškėjas reikalavo 13 650 JAV dolerių bylinėjimosi kaštams vidaus   procese ir 16 050 JAV dolerių Konvencijos organuose padengti.   35. Vyriausybė laikė, kad minėti reikalavimai yra pernelyg dideli.   36. Teismas primena, kad kaštai įtraukiami į priteisiamą sumą pagal Konvencijos   straipsnį tik tuo atveju, jeigu yra nustatyta, kad jie buvo būtini, realiai patirti ir   protingo dydţio (ţr. aukščiau paminėtą Šleţevičiaus bylą, § 41).   37. Teismas pastebi, kad dalis uţmokesčio advokatui buvo susijusi su pareiškėjo   gynyba vidaus valdţios institucijose nuo jam pareikštų kaltinimų. Šis uţmokestis nebuvo   būtinos išlaidos, patirtos siekiant atitaisyti Konvencijos paţeidimą, kurį Teismas   pripaţino pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (ţr., mutatis mutandis, loc. cit., § 42).   Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas priteisia pareiškėjui 5 000 eurų (EUR)   bylinėjimosi kaštams padengti.   D. Palūkanos įpareigojimų nevykdymo atveju   38. Teismas laiko tinkama, kad palūkanos įpareigojimų nevykdymo atveju turi   būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, prie kurios   turi būti pridedami 3 procentai.   DĖL ŠIŲ PRIEŢASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI   1. Nustato, kad buvo paţeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis;   2. Nustato,   (a)   kad Valstybė atsakovė turi sumokėti pareiškėjui per tris mėnesius nuo tos   dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dalį, 5 000   (penkis tūkstančius eurų) EUR neturtinei ţalai atlyginti ir 5 000 (penkis tūkstančius   eurų) EUR teisiniams kaštams ir išlaidoms padengti, taip pat bet kokį mokestį, kuris   gali būti taikomas šias sumas keičiant į litus pagal mokėjimo dienos kursą;   (b)   kad nuo minėto trijų mėnesių termino pasibaigimo iki sprendimo įvykdymo   turės būti mokamos paprastosios palūkanos nuo pirmiau nurodytų sumų pagal ribinę   Europos Centrinio Banko skolinimo normą per visą uţdelstą laiką, pridedant 3 proc.;   3. Atmeta kitus pareiškėjo reikalavimus dėl teisingo atlyginimo.   Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2003 m. lapkričio 6 dieną, remiantis   Teismo reglamento 77 straipsnio 2 ir 3 dalimis.   Vincent BERGER   Kancleris   Georg RESS   Pirmininkas   5