5457/03

Preliminarus vertimas EUROPOS MOGAUS TEIS TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA JUCYS pries LIETUV (Pareiskimo Nr. 5457/03) SPRENDIMAS STRASBRAS 2008 m. sausio 8 d. SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV Byloje Jucys pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininko Jean-Paul Costa, teisj Andr�s Baka, Ireneu Cabral Barreto, Riza T�rmen, Mindia Ugrekhelidze, Antonella Mularoni, Danuts Jociens, ir skyriaus kanclerio pavaduotojos Fran�oise Elens-Passos, po svarstym 2006 m. spalio 24 d. ir 2007 m. gruodio 4 d. udaruose posdiuose, skelbia pastarj dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos pilietis Pranas Jucys (pareiskjas), kuris 2003 m. vasario 7 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 5457/03) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjui atstovavo Vilniuje praktikuojantis advokatas J. Jasiulevicius. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov E. Baltutyt. 3. 2005 m. rugsjo 7 d. Teismas nusprend perduoti pareiskim Vyriausybei. Vadovaudamasis Konvencijos 29 straipsnio 3 dalimi, Teismas nutar is karto sprsti dl pareiskimo priimtinumo ir jo esms. FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 4. Pareiskjas gim 1953 m. ir gyvena Birstone. 5. Sali pateikti bylos faktai gali bti apibendrinti, kaip isdstyta toliau. 6. 1995 m. gruodio 23 d. pareiskjas buvo sulaikytas kertantis Lietuvos sien. Jis buvo tariamas bandant kontrabanda perveti neisdirbtus audini kailiukus. Kailiukai buvo paimti kaip rodymas baudiamojoje byloje. 7. Remiantis prokuratros tardytojo nutarimu, 1996 m. kovo 14 d. kailiukai, kaip gendancios preks, realizuotos aukcione u 882 173 litus (apie 255 495 eurus1). Gauti pinigai pervesti valstybs biudet. 8. 1997 m. sausio 30 d. Klaipdos apygardos teismas pareiskj isteisino nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudties. Teismas neissprend paimt rodym klausimo. 9. Pareiskjas pateik apeliacin skund, reikalaudamas, kad sis klausimas bt issprstas. Taciau 1997 m. kovo 26 d. Apeliacinis teismas atsisak nagrinti s 1 Pagal dabartin valiut keitimo kurs SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV klausim, nutartyje nurodydamas, kad kailiukai jau buvo realizuoti, todl gaut ls tvarkymas nebepriklauss baudiamsias bylas nagrinjanci teism kompetencijai. 10. Tuomet pareiskjas pateik prasym Vilniaus2 apygardos teismui, reikalaudamas kompensacijos u paimtus kailiukus. 1997 m. spalio 8 d. teismas nusprend, kad klausimas turi bti sprendiamas civilinio proceso tvarka. 11. Nenurodyt dien pareiskjas pateik civilin ieskin, reikalaudamas 749 847 lit (apie 217 171 eur), t.y. suma atmus aukciono islaidas is gaut pajam u parduotus kailiukus. 12. Nenurodyt dien jis pateik atskir civilin ieskin, reikalaudamas priteisti 327 542,57 JAV dolerius (arba pagal tuometin valiut keitimo kurs 1 310 170 lit, t.y. 379 451 eur), tariamai sumokt u kailiukus Kopenhagos kaili centre. 13. 1997 m. lapkricio 7 d. Klaipdos miesto apylinks teismas nustat, kad mokesci inspekcija privalo sumokti pareiskjui 749 847 litus (217 171 eur). 1998 m. kovo 25 d. Klaipdos apygardos teismas panaikino mint sprendim dl procesini pagrind. Teismas nurod, kad pareiskjas turjo kreiptis bendrosios kompetencijos teism Vilniuje3. 1998 m. rugsjo 29 d. Apeliacinis teismas Klaipdos apygardos teismo nutart paliko nepakeist. 14. 1998 m. kovo 25 d.4 pareiskjas pakartotinai kreipsi teism, s kart savo ieskin pateikdamas Vilniaus apygardos teismui ir reikalaudamas priteisti vis aukcione gaut sum � 882 173 litus (apie 255 495 eurus). 15. 2000 m. sausio 28 d. teismas atsisak priimti pareiskjo ieskin, nurodydamas, kad jis turjo kreiptis naujai steigtus administracinius teismus (kurie pradjo veikti nuo 1999 met). Taciau 2000 m. kovo 2 d. Apeliacinis teismas panaikino 2000 m. sausio 28 d. nutart ir grino byl nagrinti is naujo civilinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme. 16. 2000 m. balandio 21 d. Klaipdos apygardos teismas nusprend sustabdyti pareiskjo ieskinio nagrinjim, kol vyksta pareiskjo bylos dl aukcione gaut ls priteisimo nagrinjimas. 17. 2000 m. liepos 28 d. Vilniaus apygardos teismas patenkino pareiskjo ieskin, priteisdamas jam 882 173 litus (apytiksliai 255 495 eurus) is Valstybins mokesci inspekcijos5. 18. Mokesci inspekcija pateik apeliacin skund. 2000 m. spalio 17 d. Apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo sprendim, kadangi tinkamu atsakovu procese turjo bti Teisingumo ministerija6. Teismas grino byl is naujo nagrinti pirmosios instancijos teisme. 19. 2001 m. vasario 28 d. Auksciausiasis Teismas paliko apeliacins instancijos teismo nutart nepakeist, nurodydamas, kad atsakovais sioje byloje turt bti Valstybin mokesci inspekcija ir Teisingumo ministerija7. Auksciausiasis Teismas 2 Klaipdos (vert.past.) 3 Teismas nenurod, kad turi bti kreipiamasi teism Vilniuje, nutartyje nurodyta, kad P. Juciui turi bti isaiskinta, kad jis turi teis paduoti ieskin bendrais pagrindais (vert.past.). 4 1999 m. lapkricio 4 d. (vert.past.) 5 Lietuvos valstybs (vert.past.) 6 Apeliacinis teismas paymjo, kad pirmosios instancijos teismas, pavesdamas sprendimo vykdym Teisingumo ministerijai, kuri nra byloje dalyvaujanciu asmeniu, paeid CPK 218 str. reikalavimus. Nutartyje taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, turi pasilyti ieskovui pakeisti atsakov [Generalin prokuratra] tinkamu. 7 Auksciausiasis teismas nurod, kad pirmosios instancijos teismas negaljo pavesti sprendimo vykdymo Teisingumo ministerijai. Nutartyje nurodyta, kad tinkamu atsakovu turi bti patraukta Valstybin mokesci inspekcija. SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV taip pat paymjo, kad pirmosios instancijos teismas turt nusprsti, ar prie sios bylos neprijungtina kita pareiskjo byla dl alos atlyginimo pagal jo pateikt 1 310 170 lit (327 542,57 JAV doleri) ieskin. Teismas pastebjo, kad abiejose bylose yra tos pacios salys, tas pats ieskinio pagrindas � tikrosios daiktini rodym (kailiuk) verts priteisimas. 20. 2004 m. gegus 1 d. pareiskjas pateik patikslint 882 173 lit ieskin Vilniaus apygardos teismui. Atsakovais nurodyti Valstyb, Generalin prokuratra, Finans ministerija ir Valstybin mokesci inspekcija8. 21. 2005 m. birelio 20 d. Vilniaus apygardos teismas atmet pareiskjo ieskin, nes pareiskjas nerod, kad kailiukai priklaus jam nuosavybs teise. 22. 2005 m. lapkricio 2 d. Apeliacinis teismas paliko s sprendim nepakeist. 23. Pareiskjas pateik kasacin skund, pakartodamas reikalavim dl 882 173 lit priteisimo. 2006 m. gegus 26 d. nutartimi Auksciausiasis Teismas panaikino emesni instancij teism sprendimus ir patenkino pareiskjo kasacin skund. Teismas nutar, kad isteisinus pareiskj pastarasis gijo teis kompensacij u aukcione gautas lsas. Siuo poiriu Auksciausiasis Teismas pabr: ,,Asmuo, kuris be statymo ar sandoriu nustatyto pagrindo gijo turto kito sskaita, privalo grinti pastarajam be pagrindo gyt turt. Tokia pat pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo gytas turtas, vliau isnyksta. Tai gali bti daiktai, pvz., gabentos preks, paimtos is asmens kaip daiktiniai rodymai dl tarim nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu asmens veika nepripastama nusikalstama asmen reabilituojanciu pagrindu, <...> tai valstyb neturi teisinio pagrindo nei pasilikti tyrimo metu paimto daikto, nei jo verts, kai daiktas buvo realizuotas kaip greitai gendantis. <...> Praturtjimas kito asmens sskaita vyksta pirmiausia to asmens, kurio turtas paimtas, sskaita. <...> Grinant be pagrindo gyt turt, siuo atveju � greitai gendanci realizuot daiktini rodym vert, skolininkas turi teis reikalauti, kad jam bt atlygintos btinos islaidos turtui islaikyti (CK 513 straipsnis). Si teis priklauso siningam skolininkui. Turi bti vertinta, ar valstyb turjo pagrind pradti ir vykdyti tyrim, kuriam utikrinti reikjo paimti is asmens greitai gendancias prekes. Vien faktas, kad padaryti paeidimai nebuvo kvalifikuoti kaip nusikaltimas, nra pagrindas laikyti valstyb, kaip skolinink, nesininga. <...> jis [pareiskjas] pateik gabenam preki deklaracij su neteisingais duomenimis <...> tai buvo pakankamas pagrindas valstybs institucijoms pradti tyrim ir paimti daiktinius rodymus, o santykiuose dl j verts isreikalavimo valstyb pripainti siningu gijju ir pripainti jai teis btinj islaid atlyginim pagal CK 513 straipsnio 2 dal. Realizavimo islaidos pripastamos btinomis, nes greitai gendanci preki, paimt kaip daiktiniai rodymai tyrimo metu, realizavimas yra reikalingas turtui islaikyti nuo sugedimo, nes daiktai leidiami apyvart <...> ir j vertingos savybs panaudojamos, o ne prarandamos." 24. Galiausiai pareiskjui buvo priteistas 590 056,05 lit (apie 170 892 eur) turtins alos atlyginimas, atitinkantis aukcione parduot kailiuk vert, is kurios atskaiciuotos aukciono islaidos (132 325,95 litai arba apie 38 324 eurai) ir pridtins verts mokestis (158 791 litas arba apie 45 989 eurai), kur pareiskjas bet kuriuo atveju bt privaljs sumokti, importuodamas kailiukus Lietuv. 25. Atrodo, kad pareiskjo 1 310 170 lit (327 542,57 JAV doleri) ieskinio dl visos kailiuk verts nagrinjimas, kuris buvo sustabdytas 2000 m. balandio 21 d., nebuvo atnaujintas (12, 16 ir 19 punktai pirmiau). (Salys nepateik Teismui atnaujintos informacijos dl sio bylos). 8 Atsakovais nurodyti: Generalin prokuratra, Finans ministerija, Valstybin mokesci inspekcija, Klaipdos apskrities valstybin mokesci inspekcija (vert.past.). SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV 26. Nenurodyt dien pareiskjas pareikalavo palkan nuo 882 173 lit (visa aukciono metu gaut ls suma), skaiciuojam nuo isteisinimo momento. 2006 m. lapkricio 21 d. Vilniaus apygardos teismas priteis jam 1 616 lit (apie 468 eurus) palkan � sum, atitinkanci 5% palkan, apskaiciuot Auksciausiojo Teismo 2006 m. gegus 26 d. nuostoli padengimui priteistos sumos pagrindu (590 056 litai), nuo sios sumos priteisimo momento iki jos faktisko sumokjimo po 20 dien. Teismas atmet pareiskjo teigin, kad palkanos turt bti skaiciuojamos visos aukcione gaut ls sumos pagrindu. Teismas taip pat atsisak priteisti palkanas u vis bylinjimosi dl alos atlyginimo laikotarp. Teismo nuomone, valstyb privaljo sumokti palkanas tik nuo tos datos, kai neteisto praturtjimo faktas tapo inomas � t.y. kai taip nusprend Auksciausias Teismas 2006 m. gegus 26 d. Iki tol valstyb, net ir po pareiskjo isteisinimo, buvo laikoma siningu gijju. 2007 m. kovo 30 d. Apeliacinis teismas paliko sprendim nepakeist. 2007 m. spalio 12 d. Auksciausiasis Teismas paliko nepakeistus emesni instancij teism sprendimus, nurodydamas, kad pagal baudiamojo proceso tvark, paimtos preks turt bti grintos isteisintam asmeniui po jo isteisinimo. Toliau teigiama, kad valstyb, kaip siningas aukciono ls gijjas, neprivalo mokti palkan iki baudiamojo proceso pabaigos. 27. Pareiskjas pateik 1995 m. gruodio 15 d. Kopenhagos kaili centro isduot sskait, kurioje nurodyta, kad kailiai buvo pirkti u 327 542,57 JAV dolerius (apie 232 254 eurus). II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 28. Pagal Baudiamojo proceso kodekso 92 straipsn (galiojus bylai reiksmingu metu) baudiamojo proceso metu paimti daiktiniai rodymai, kurie gali greitai sugesti, tuojau parduodami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 29. Senojo Civilinio kodekso (galiojusio iki 2001 m. birelio 30 d.) 512 straipsnyje buvo reglamentuoti nepagrsto praturtjimo atvejai ir tvirtinta pareiga grinti be teisinio pagrindo gyt turt arba atlyginti jo vert. 513 straipsnyje buvo numatyta: ,,Be pagrindo gavusis turt asmuo privalo grinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turjo gauti is sio turto nuo to laiko, kada jis suinojo ar turjo suinoti apie turto gijimo nepagrstum. Sis asmuo savo ruotu turi teis reikalauti, kad jam bt atlygintos jo padarytos btinos islaidos be pagrindo gytam turtui per t pat laik islaikyti." 30. Naujojo Civilinio kodekso (sigaliojusio 2001 m. liepos 1 d.) 6.272 straipsnio 1 dalyje tvirtinta galimyb civilinio proceso tvarka reikalauti turtins ir neturtins alos, atsiradusios dl neteist ikiteisminio tyrimo pareign ar teismo veiksm baudiamojoje byloje, atlyginimo. Siame straipsnyje tvirtinta nuostata apima alos, atsiradusios dl neteisto nuteisimo, neteisto sulaikymo ar sumimo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteisto administracins nuobaudos paskyrimo, atlyginim. SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV TEIS I. DL KONVENCIJOS 1 PROTOKOLO 1 STRAIPSNIO PAEIDIMO 31. Pareiskjas skundsi, kad patyr al dl jo atvilgiu vykusio baudiamojo proceso, pradto pamus jo audini kailiukus ir valstybei juos pardavus, ir suklusio pareiskjui didelius finansinius nuostolius, trukms. Jis teig, kad dl nekompetentingo valstybs ekspert vertinimo kailiukai buvo parduoti u maesn nei rinkos kain. Jis taip pat skundsi, kad ilg laik negaljo naudotis savo nuosavybe ir negavo pelno. Be to, jis skundsi, kad u prekes negaljo gauti tinkamos kompensacijos, bent jau aukcione gaut ls sumos, o dl utrukusio civilinio proceso sios kompensacijos vert sumajo. Pareiskjas teig, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis, kuris numato: ,,Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teis disponuoti savo nuosavybe. Is nieko negali bti atimta jo nuosavyb, nebent visuomens interesais ir tik remiantis statymu arba tarptautins teiss bendraisiais principais. Auksciau isdstytos nuostatos jokiu bdu neturi riboti valstybs teiss leisti statymus, koki jai reikia, kad galt kontroliuoti, ar nuosavyb naudojama remiantis visuomens interesais arba kad garantuot mokesci, kit rinkliav ir baud mokjim." A. Priimtinumas 32. Teismas mano, kad sioje byloje pagrindins problemos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio poiriu buvo tai, kad pareiskjas � kuris buvo isteisintas � turjo sunkum gaunant kompensacij, atitinkanci aukcione valstybs parduot preki vert, ir su tuo susijusio proceso trukm. 33. Sie pareiskjo skundai nra aiskiai nepagrsti Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies poiriu. Jie nra nepriimtini ir kitais pagrindais, todl turi bti paskelbti priimtinais. B. Esm 34. Teismas mano, kad kailiuk pamimas ir pardavimas, nors ir apimantis nuosavybs atmim, pagal sios bylos aplinkybes buvo muitins pareign atliekamos importuojam preki kontrols procedros dalis. Taigi sios priemons taip pat apima preki judjimo apribojim, kuris patenka Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio taikymo sfer, susijusi su ,,naudojimosi nuosavybe kontrole" (r., AGOSI v. the United Kingdom, 1986-10-24, Series A no. 108, � 51). 35. Pareiskjas negincijo, kad jo kailiuk pamimas ir pardavimas buvo ,,teistas", kaip to reikalaujama pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn. 36. Teismas primena, kad dl pamimo ar konfiskavimo sukeliama ala. Tam, kad atitikt Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio reikalavimus, realiai patirta ala neturi bti didesn nei neisvengiama (r. Raimondo v. Italy, 1994-02-22, Series A no. 281A, � 33). Teismas mano, kad ,,nekaltam" kontrabanda gabent preki savininkui turt bti grintos paimtos preks. Sis principas taip pat taikytinas ir tais atvejais, kai savininkas isteisintas dl kaltinim kontrabanda. 37. Teismas pastebi, kad po to, kai pareiskjas buvo isteisintas, jis galjo reikalauti pajam, gaut aukcione pardavus kailiukus. Taciau nepaisant to, kad byla nebuvo SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV sudtinga, teismams prireik daugiau nei astuoneri su puse met, kad issprst s klausim. Faktai buvo nustatyti pries tai vykusio baudiamojo proceso pries pareiskj metu (6-8 punktai pirmiau). Vietoje to teismai kelet met djo pastangas, sprsdami teismingumo (9-10 ir 13-15 punktai pirmiau) ar tinkamo atsakovo klausim (18-19 punktai pirmiau). Nra joki duomen, rodanci netinkam pareiskjo elges. 38. Taigi po nepagrsto baudiamojo persekiojimo bei neteks galimybs naudotis savo nuosavybe, kuri buvo skubiai realizuota kaip greitai gendancios preks, pareiskjas daugel met neturjo galimybs naudotis pajamomis, gautomis realizavus sias prekes aukcione. 39. Atsivelgdamas pirmiau isdstytas aplinkybes, o ypac usitsus proces, Teismas mano, kad tokiomis aplinkybmis pareiskjui teko neproporcingai didel nasta. Issprends pagrindin pareiskjo pateikt skund, Teismas mano nesant reikalinga nagrinti kitus jo skundo aspektus pagal Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsn. Taigi buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. II. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO DL PROCESO TRUKMS 40. Pareiskjas skundsi, kad civilinis procesas dl alos atlyginimo neatitiko ,,manomai trumpiausio laiko" reikalavimo, tvirtinto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, kuri numato: ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig <...> klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik <...> isnagrint <...> teismas <...>" A. Priimtinumas 41. Vyriausyb teig, kad pareiskjas nepanaudojo vidaus teisins gynybos priemoni, nes turjo kreiptis alos atlyginimo civilinio proceso tvarka pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsn bei bendras teiss akt nuostatas dl kompensacijos u asmens teisi paeidim. Taciau Teismas atmeta Vyriausybs argument dl t paci prieasci, kaip nurodyta Simonavicius pries Lietuv sprendime (no. 37415/02, �� 3234, 2006-06-27; taip pat r. naujesn sprendim, Baskien v. Lithuania, no. 11529/04, �� 67-74, 2007-07-24). 42. Teismas mano, kad sis skundas nra aiskiai nepagrstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies poiriu. Jis nra nepriimtinas ir kitais pagrindais, todl turi bti paskelbtas priimtinu. Taciau atsivelgiant tai, kad konstatuotas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidimas (36-38 punktai), Teismas nemano esant reikalinga sprsti dl to paties dalyko esms pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal. III. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 43. Konvencijos 41 straipsnyje numatyta: SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitariancios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. Zala 44. Pareiskjas reikalavo 2 174 253,60 lit (apie 629 707 eur) turtins alos atlyginimui. Jis taip pat pras 1 000 000 lit (apie 289 168 eur) neturtins alos atlyginimui. 45. Vyriausyb siuos reikalavimus laik nepagrstais. 46. Teismas mano, kad atsivelgiant Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidim, pareiskjas patyr ir turtin, ir neturtin al. Vertindamas teisingumo pagrindais, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 41 straipsn, Teismas priteisia pareiskjui bendr 25 000 eur sum turtinei ir neturtinei alai atlyginti. B. Kastai ir islaidos 47. Pareiskjas taip pat reikalavo 2 800 lit (810,94 eur) bylinjimosi kastams ir islaidoms padengti; s reikalavim pagrindia pareiskjui pateikta jo advokato sskaita u procesini dokumet parengim. 48. Vyriausyb gincijo s reikalavim. 49. Pagal Teismo praktik pareiskjas turi teis, kad jam bt padengti bylinjimosi kastai ir islaidos, jei yra rodyta, kad jie buvo realiai patirti, btini ir protingo dydio. Sioje byloje Teismas, atsivelgdamas jo turim informacij bei mintus kriterijus, priteisia pareiskjui vis jo prasom sum. C. Palkanos nevykdant sipareigojim 50. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI 1. Skelbia pareiskim priimtinu; 2. Nustato, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis; 3. Nustato, kad nebtina sprsti dl pareiskjo skundo pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal esms atskirai; 4. Nustato: a) kad per tris mnesius nuo datos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov pareiskjui turi sumokti i) 25 000 (dvidesimt penkis tkstancius) eur turtinei ir neturtinei alai atlyginti, ir ii) 810,94 eur (astuonis simtus desimt eur ir devyniasdesimt keturis centus) bylinjimosi kastams ir islaidoms padengti, SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV iii) bet kok mokest, kuris gali bti taikomas sioms sumoms. Sios sumos turi bti konvertuotos valstybs atsakovs valiut pagal sprendimo vykdymo dienos kurs; b) nuo minto trij mnesio termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per pareigojim nevykdymo laik nuo mintos sumos turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus; 5. Atmeta kitus pareiskjo reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2008 m. sausio 8 d. vadovaujantis Teismo Reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Fran�oise Elens-Passos Kanclerio pavaduotoja Jean-Paul Costa Pirmininkas Vadovaujantis Konvencijos 45 straipsnio 2 dalimi ir Teismo reglamento 74 taisykls 2 dalimi, prie sio sprendimo pridedamos atskirosios nuomons: a) teisjo I. Cabral Barreto nuomon (sutampanti); b) teisjos D. Jociens nuomon (is dalies sutampanti). SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV SUTAMPANTI TEISJO IRENEU CABRAL BARRETO NUOMON (Vertimas) Nepaisant to, kad balsavau su dauguma u Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidimo konstatavim sioje byloje, as negaliu sutikti su sprendimo motyvais. Negaliu sutikti su daugumos argumentais dl si prieasci: 1. Sutinku, kad po isteisinimo pareiskjas turjo teis atgauti savo nuosavyb; valstybs institucijos to niekada negincijo; todl pareiskjas galjo tiktis is valstybs gauti kompensacij, atitinkanci kailiuk rinkos vert. Taigi pareiskjas pateik ieskin valstybei. Taciau konkretus kompensacijos dydis nebuvo apibrtas: o btent parduot kailiuk kaina ir mokesciai, atskaitomi is pardavimo metu gaut ls. Kailiukai buvo parduoti dl prieasci, kurias nereikia atsivelgti, u sum, kuri turjo bti priteista pareiskjui. Skola pareiskjui turjo bti ,,likviduota" j sumokant; iki 2006 m. gegus 26 d. Auksciausiojo Teismo nutarties nebuvo inoma suma, kuri valstyb turjo sumokti pareiskjui, be to, skola negaljo bti vykdymo proceso dalykas. Priesingai aplinkybms, nagrintoms sprendimuose AGOSI pries Jungtin Karalyst (1986-10-24, Series A no. 108) ir Raimondo pries Italij (1994-02-22, Series A no. 281-A), kuriose gincijamos lsos buvo aiskiai apibrtos, sioje byloje skola iki jos ,,likvidavimo" stadijos buvo neabejotina ir pripainta, bet nevykdytina. Teismas pakartojo, kad ,,reikalavimas negali bti ,,nuosavybe" Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio poiriu, nebent jis pripaintas ir apibrtas sigaliojusiu teismo sprendimu. Tai yra slyga, keliama nustatant ar reikalavimas gali bti aiskus, neabejotinas ir vykdytinas bei ginamas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio (r. Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis v. Greece, 1994-12-09, Series A no. 301-B)" (Fernandez-Molina Gonzalez and Others v. Spain (dec.), no. 64359/01, ECHR 2002-IX, p. 299). Po to, kai Auksciausiasis Teismas nurod sum, kuri turi bti sumokta pareiskjui, turima informacija leidia teigti, kad pareiskjas gavo kompensacij per trump laik; Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio, kuris taikytinas nuo Auksciausiojo Teismo nutarties sigaliojimo momento, reikalavim sioje byloje buvo paisoma, kai valstyb neabejotinai pakluso Auksciausiojo Teismo nutarciai. 2. Tiesa, kad pareiskjo teiss ,,likvidavimo" stadija truko nuo 1997 m. sausio 30 d. (jo isteisinimo data) iki 2006 m. gegus (Auksciausiojo Teismo nutarties primimo data), kitaip tariant, daugiau nei devynerius metus. Tai yra ilgas laikotarpis, truks daugiausia dl valstybs institucij veiksm, o ypac teism veiklos ne itin sudtingo proceso metu. Todl maniau, kad buvo paeistas Konvencijos 6 straipsnis. Taciau remdamasis kita Teismo praktikos pozicija, suformuota sprendimuose Akku pries Turkij (1997-07-09, Reports of Judgments and Decisions 1997-IV, pp. 1309-1310, � 29) ir Almeida Garrett, Mascarenhas Falc�o ir kiti pries Portugalij (nos. 29813/96, 30229/96, pp. 130-131, � 54, ECHR 2000-I), as taip pat darau isvad, kad buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis, bet remdamasis, mano nuomone, tvirtesniais motyvais. Manau, kad pareiskjas galjo teikti ieskin dl skolos isieskojimo valstybei, tai leist daryti isvad, kad taikytinas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV Mano nuomone, gincijama situacija patenka minto straipsnio pirmojo sakinio, tvirtinancio netrukdomo naudojimosi nuosavybe princip, srit (r. Matos e Silva, Lda., and Others v. Portugal, 1996-09-16, Reports 1996-IV, p. 1113, � 81, nurodyta pirmiau mintame Almeida Garret, Mascarenhas Falc�o and Others sprendime, � 48). Belieka nusprsti dl to, ar buvo laikytasi sios nuostatos. Atsivelgiant argumentus, pateiktus Almeida Garret, Mascarenhas Falc�o ir kiti sprendime, btina nustatyti, ar buvo utikrinta reikiama pusiausvyra tarp bendrojo visuomens intereso ir asmens pagrindini teisi apsaugos reikalavim. Pabriu, kad pareiskjas devynerius metus negavo kailiuk vert atitinkancios sumos. Neabejotina, kad laiko trukm priskirtina valstybs atsakomybei ir tam nra jokio tikinamo pateisinimo. Be to, kompensacijos tinkamumas sumat, jeigu ji bt sumokta, neatsivelgiant vairias aplinkybes, dl kuri sumat kompensacijos vert, pavyzdiui, nepagrstas vlavimas (r. Akku, nurodyta pirmiau, pp. 1309-1310, � 29; ir, mutatis mutandis, auksciau mint Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis, nurodyta pirmiau, p. 90, � 82). Dl skirtumo, kuris atsirado tarp pareiskjo ieskinio verts jo isteisinimo metu ir faktisko kompensacijos sumokjimo, pareiskjas patyr nuostoli, kurie nebuvo kompensuoti tinkamais delspinigiais. Atiddamos gincytinos kompensacijos ismokjim devyneriems metams, valstybs institucijos paliko pareiskj neinioje ir todl, manau, kad jam vienam buvo ukrauta pernelyg didel nasta, sutrikdiusi reikiam pusiausvyr tarp bendrojo intereso ir teiss netrukdomai naudotis nuosavybe apsaugos reikalavim. Todl buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV IS DALIES SUTAMPANTI TEISJOS DANUTS JOCIENS NUOMON 1. As sutinku su daugumos isvada, kad sioje byloje buvo paeistas Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis. Taciau mano isvada grindiama papildomais argumentais, kuriuos pateikiu toliau. Nepritariu daugumos isvadai, kad nustacius Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidim nebtina atskirai nagrinti skundo esms Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teis bylos nagrinjim per manomai trumpiausi laik) poiriu. Mano nuomone, Konvencijos 6 straipsnis ir Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis atspindi skirtingas Konvencijos vertybes, kurios abi yra labai svarbios, t.y. pirmoji atspindi teiss virsenybs ir siningo teisingumo vykdymo svarb, o antroji � netrukdomo naudojimosi nuosavybe svarb; jos abi sioje byloje turi bti nagrinjamos atskirai. 2. Reikt priminti, kad Susitariancios Salys turi organizuoti savo teisin sistem taip, kad teismai, sprsdami asmens civilinio pobdio teisi ir pareig klausim, galt garantuoti teis galutin sprendim per manomai trumpiausi laik (r. Caillot v. France, no. 36932/97, � 27, 1999-06-04, unreported). Niekas nepriestarauja, kad sioje byloje buvo gincijamos pareiskjo civilins pobdio teiss. Be to, pagal Europos mogaus Teisi Teismo praktik proceso trukms ,,pagrstumas" turi bti vertinamas, atsivelgiant bylos aplinkybes ir siuos kriterijus: bylos sudtingum, pareiskjo ir valstybs institucij elges bei proceso tak pareiskjui (r., tarp kit saltini, Comingersoll S.A. v. Portugal [GC], no. 35382/97, � 19, ECHR 2000-IV; Frydlender v. France, no. 30979/96, �� 43, 45, 2000-0627; Simonavicius v. Lithuania, no. 374158/02, � 39, 2006-06-27, etc.). 3. Sioje byloje pareiskjas isteisintas dl jam pateikt kaltinim ir siek atgauti is jo paimt nuosavyb daugiau nei astuonerius su puse met (r. sprendimo 11, 23 ir 24 punktus). Mano nuomone, visi Teismo argumentai, isdstyti 37 punkte, atspindi teiss, tvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, t.y. teiss, kad per manomai trumpiausi laik bt issprstas asmens civilini teisi klausimas, paeidim. Sprendimo 37 punkte Teismas savo tyrim grindia tokiais faktoriais kaip: laikas, prajs nuo 749 847 lit civilinio ieskinio pateikimo ir galutinio sprendimo byloje primimo; bylos nesudtingumas; teism gincai dl teismingumo ir tinkam atsakov; pareiskjo tinkamas, kruopstus elgesys proceso metu � kas pagal mintus Teismo isvystytus principus turi bti nagrinjama tiriant proceso trukms ,,pagrstum". Taigi as nesilaikau savo koleg nuomons, kad nebtina atskirai nenagrinti skundo esms Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies poiriu dl proceso trukms ,,pagrstumo", nes mano nuomone, si nuostata buvo paeista atskirai. 4. Nors sutinku dl Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio paeidimo, taciau as pridciau dar kelet minci, paskatinusi mane balsuoti u sios nuostatos paeidim. SPRENDIMAS byloje JUCYS pries LIETUV 5. Mano nuomone, Teismas turt labiau pabrti ypac svarb pareiskjo skundo aspekt � fakt, kad jis ilg laik negaljo gauti tinkamos kompensacijos, bent jau aukcione gaut ls sumos. Manau, sis aspektas apima du elementus. Pirmiausia, reikt prisiminti, kad 2006 m. gegus 26 d. Auksciausiojo Teismo nutartimi pareiskjui priteistas 590 056,05 lit turtins alos atlyginimas (r. sprendimo 23 ir 24 punktus). Reikia nustatyti, ar siomis aplinkybmis bendros aukciono islaid sumos (132 325,95 lit) atskaitymas is pareiskjui priteistos sumos turi bti laikomas neproporcinga ir pernelyg didele nasta, tenkancia tik pareiskjui, net ir galutinai j isteisinus. Mano nuomone, s klausim turi bti atsakyta teigiamai, nepaisant to, kad valstyb veik kaip siningas gijjas, ir kad ji turjo teistus pagrindus pradti tyrim bei teis reikalauti kompensacijos u turto prieir pagal Lietuvos Respublikos civilin kodeks. Taciau galiausiai pareiskjas buvo isteisintas dl jam pateikt kaltinim baudiamojoje byloje. Sis esminis faktorius turjo nulemti valstybs apsisprendim sutikti sumokti bent dal aukciono islaid, kurios dabar gula vien ant pareiskjo peci. 6. Antra, mano nuomone, pagrindin problema sioje byloje yra susijusi su palkanomis, kurios pareiskjui buvo sumoktos tik u 20 dien (r. sprendimo 26 punkt). Negaliu sutikti su vidaus teism vertinimu dl laikotarpio, u kur valstyb privaljo mokti palkanas. Sutinku su argumentu, kad valstyb privalo mokti palkanas tik u laikotarp nuo datos, kai tapo inoma apie nepagrst praturtjim. Taciau as nepritariu teism isvadai, kad ta data buvo 2006 m. gegus 26 d., kai buvo priimta Auksciausiojo Teismo nutartis, pagal kuri pareiskjui turjo bti sumokta kompensacija u is jo paimtus audini kailiukus. Manau, termin reikt skaiciuoti nuo pareiskjo galutinio isteisinimo. Paymtina, kad teism motyvuose galima pastebti tam tikr priestaravim. Viena vertus, 2007 m. spalio 12 d. nutartimi palikdamas galioti emesns instancijos teism sprendimus, Auksciausiasis Teismas (r. sprendimo 26 punkt) aiskiai konstatavo, kad pagal baudiamojo proceso taisykles paimtos preks turi bti grintos isteisintam asmeniui po jo isteisinimo. Be to, sis Teismas taip pat nurod, kad valstyb, kaip siningas aukciono ls gijjas, neprivalo mokti palkan ,,iki baudiamojo proceso pabaigos". Kita vertus, valstyb buvo laikoma siningu gijju net ir po pareiskjo isteisinimo. Todl kyla klausimas, tiksliau, faktas, kad pareiskjas buvo isteisintas 1997 m. sausio mnes, bet valstyb buvo laikoma siningu gijju net ir po tos datos, kol aukciono ls kompensacijos klausim civilinio proceso tvarka po madaug devyneri met issprend teismai. Manau, tai reiskia, kad pareiskjui palkanos turjo bti mokamos u vis laikotarp nuo jo isteisinimo 1997 m. sausio 30 d. iki jam faktiskai sumoktos kompensacijos u paimtus audini kailiukus (20 dien po Auksciausiojo Teismo 2006 m. gegus 26 d. nutarties primimo).