70661/01
WyrokETPCz2003-12-11ECLI:CE:ECHR:2003:1211JUD007066101
Analiza orzeczenia
Sekcja wygenerowana przez AI na podstawie treści orzeczenia — nie stanowi cytatu.
Zagadnienie prawne
Czy przewlekłość postępowania karnego trwającego ponad 8 lat i 5 miesięcy, w tym ponad 4-letnie zawieszenie na potrzeby audytu, naruszyła prawo do rozpoznania sprawy w rozsądnym terminie z art. 6 ust. 1 Konwencji?Ratio decidendi
Trybunał uznał, że postępowanie karne, trwające ponad 8 lat i 5 miesięcy od daty wejścia w życie Konwencji dla Litwy, było nadmiernie długie. Mimo złożoności sprawy, rząd nie przedstawił uzasadnienia dla tak długiego okresu, w szczególności dla ponad czteroletniego zawieszenia postępowania na potrzeby audytu. Trybunał stwierdził, że władze krajowe nie wykazały należytej staranności i rzetelności w prowadzeniu sprawy, co stanowiło naruszenie prawa do rozpoznania sprawy w rozsądnym terminie.Stan faktyczny
Skarżący, Vytas Girdauskas, był oskarżony o przestępstwa finansowe na Litwie. Postępowanie karne przeciwko niemu rozpoczęło się w maju 1995 roku i trwało ponad 8 lat i 5 miesięcy, wciąż będąc w toku przed Sądem Najwyższym w momencie wydania wyroku ETPCz. W trakcie postępowania, od lutego 1997 do grudnia 2001 roku, sprawa była zawieszona na ponad cztery lata w celu przeprowadzenia audytu firmy skarżącego. Skarżący był dwukrotnie aresztowany i dwukrotnie zwalniany za kaucją.Rozstrzygnięcie
Trybunał jednogłośnie: uznał skargę dotyczącą długości postępowania za dopuszczalną, a pozostałą część skargi za niedopuszczalną; stwierdził naruszenie art. 6 ust. 1 Konwencji; zasądził od państwa pozwanego na rzecz skarżącego 4 000 EUR tytułem zadośćuczynienia za szkodę niemajątkową oraz 4 000 EUR tytułem zwrotu kosztów i wydatków; oddalił pozostałe roszczenia skarżącego dotyczące słusznego zadośćuczynienia.Pełny tekst orzeczenia
Neoficialus vertimas
EUROPOS TARYBA
EUROPOS ŢMOGAUS TEISIŲ TEISMAS
TREČIASIS SKYRIUS
BYLA GIRDAUSKAS PRIEŠ LIETUVĄ
(Pareiškimo Nr. 70661/01)
SPRENDIMAS
STRASBŪRAS m. gruodţio 11 d.
Byloje Girdauskas prieš Lietuvą
Europos Ţmogaus Teisių Teismas (Trečiasis skyrius), posėdţiaujant kolegijai,
sudarytai iš:
pirmininko G. RESS,
teisėjų I. CABRAL BARRETO,
L. CAFLISCH,
P. KŪRIO,
R. TÜRMEN,
M. TSATSA-NIKOLOVSKA,
H. S. GREVE
ir skyriaus kanclerio V. BERGER,
po svarstymo uţdarame posėdyje 2003 m. lapkričio 20 dieną
skelbia šį sprendimą, kuris buvo priimtas tą dieną:
PROCESAS
1. Byla buvo pradėta Lietuvos Respublikos piliečiui Vytui Girdauskui
(“pareiškėjui”) 2001 m. balandţio 23 dieną pateikus pareiškimą (Nr. 70661/01) Teismui
prieš Lietuvos Respubliką pagal Ţmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos (“Konvencijos”) 34 straipsnį.
2. Pareiškėjui atstovavo advokatas A. Miškinis, praktikuojantis Vilniuje. Lietuvos
Vyriausybei (“Vyriausybei”) atstovavo jos atstovė D. Jočienė.
3. 2003 m. sausio 23 dieną Teismas nusprendė skundą dėl baudţiamojo proceso
prieš pareiškėją trukmės komunikuoti Vyriausybei. Remdamasis Konvencijos 29
straipsnio 3 dalies nuostatomis, Teismas nusprendė nagrinėti pareiškimą iš esmės tuo
pačiu metu kaip ir jo priimtinumo klausimą.
FAKTAI
4. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimęs 1947 m., gyvenantis Kaune.
5. Pareiškėjas buvo įtariamas įvairių finansinių paţeidimų padarymu. Baudţiamoji
byla jam buvo iškelta 1995 m. geguţės 15 dieną. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo
suimtas.
6. 1995 m. geguţės 18 dieną pareiškėjas buvo paleistas uţ uţstatą.
7. 1996 m. geguţės 13 dieną pareiškėjui buvo pareikši kaltinimai dėl svetimo turto
pasisavinimo ir iššvaistymo. Tą pačią dieną jis buvo vėl suimtas.
8. 1996 m. liepos 9 dieną Kauno miesto apylinkės teismas atidavė pareiškėją
teismui.
9. 1996 m. spalio 11 dieną teismas grąţino bylą tardymui papildyti.
10. 1996 m. gruodţio 17 dieną Kauno apygardos teismas patenkino prokuroro
apeliacinį skundą I- panaikino aukščiau nurodytą sprendimą ir paskyrė bylą nagrinėti iš
naujo.
11. 1997 m. vasario 7 dieną Kauno miesto apylinkės teismas sustabdė bylos
nagrinėjimą tam, kad atlikti pareiškėjo įmonės reviziją. Tą pačią dieną pareiškėjas buvo
paleistas uţ uţstatą.
12. Nuo 1997 m. vasario 7 dienos iki 2001 m. gruodţio 13 dienos tyrimo organai
atlikinėjo pareiškėjo įmonės reviziją.
13. 2001 m. vasario 21 dieną procesas buvo atnaujintas.
14. 2002 m. balandţio 2 dieną Kauno miesto apylinkės teismas pripaţino pareiškėją
kaltu dėl dviejų kaltinimo punktų – svetimo turto pasisavinimo bei nesąţiningų operacijų
su valiuta ir paskyrė jam dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Jis taip pat buvo
įpareigotas atlyginti 811 560 litų ţalą.
15. 2002 m. spalio 10 dieną Kauno apygardos teismas patenkino pareiškėjo
apeliacinį skundą – panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir grąţino bylą iš naujo nagrinėti
pirmosios instancijos teisme.
16. 2003 m. vasario 25 dieną Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinio teismo
nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
17. 2003 m. balandţio 17 dieną Kauno apygardos teismas kaip apeliacinis teismas
paskelbė naują nuosprendį, kuriuo išteisino pareiškėją dėl vieno kaltinimo (svetimo turto
pasisavinimas). Tačiau apkaltinamasis nuosprendis dėl nesąţiningų operacijų su valiuta
paliktas. Bausmė buvo sumaţinta iki vienerių metų laisvės atėmimo. Pareiškėjas
neįpareigotas atlyginti ţalą.
18. Pareiškėjas pateikė kasacinį skundą, kuris šiuo metu nagrinėjamas
Aukščiausiame Teisme.
TEISĖ
I. DĖL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAŢEIDIMO
19. Pareiškėjas skundėsi, kad baudţiamasis procesas jo atţvilgiu buvo neteisingas
ir pernelyg ilgas, kas paţeidė Konvencijos 6 straipsnį, kuris, kiek tai reikšminga, numato:
„Kai yra sprendţiamas tam tikro asmens … jam pareikšto kokio nors baudţiamojo
kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką … teisingai
išnagrinėtų … teismas“.
20. Vyriausybė tvirtino, kad pareiškėjo skundas dėl tariamai pernelyg ilgo proceso
yra nepagrįstas, atsiţvelgiant į bylos sudėtingumą ir delsimo, priskirtino valdţios
institucijoms, nebuvimą.
21. Pareiškėjas Vyriausybės argumentus ginčijo.
A. Priimtinumas
1. Teisė į teisingą teismą
22. Dėl pareiškėjo skundo, kad jis neturėjo teisės į teisingą teismą pagal
Konvencijos 6 straipsnį Teismas primena, kad baudţiamojo proceso teisingumas
turi būti nagrinėjamas remiantis visu procesu. Teismas pastebi, kad ši byla dar
nagrinėjama. Taigi Teismu yra per anksti nagrinėti šį skundą, kol vidaus teismai
galutinai nenustatė nusikaltimų, kuriais jis įtariamas. Esant šioms aplinkybėms,
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas šioje stadijoje negali skųstis esantis aukščiau
nurodytos nuostatos auka, atsiţvelgiant į šį bylos aspektą.
23. Iš to seka, kad ši pareiškimo dalis turi būti paskelbta nepriimtina pagal
Konvencijos 34 straipsnį ir 35 straipsnio 3 dalį.
2. Teisė į teismą „per įmanomai trumpiausią laiką“
24. Teismas laiko, kad pareiškėjo skundas dėl proceso trukmės nėra aiškiai
nepagrįstas Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies prasme. Be to, jis pastebi, kad ji
nėra nepriimtina bet kuriuo kitu pagrindu. Todėl ji turi būti paskelta priimtina.
B. Nagrinėjimas iš esmės
25. Teismas pastebi, kad nepaisant to, jog baudţiamasis procesas prieš pareiškėjo
prasidėjo 1995 m. geguţės 15 dieną, nagrinėjamas laikotarpis prasidėjo tik 1995 m.
birţelio 20 dieną, kai Konvencija įsigaliojo Lietuvos atţvilgiu. Be to, Teismas paţymi,
kad dabar procesas vyksta Aukščiausiame Teisme. Ligi šiol jis trunka daugiau kaip 8
metus ir 5 mėnesius.
26. Pagal Teismo praktiką teismo proceso ilgumo pagrįstumas turi būti
vertinamas atsiţvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje išvystytus
kriterijus, konkrečiai į bylos sudėtingumą ir pareiškėjo bei valdţios institucijų elgesį
nagrinėjant bylą (ţr., tarp daugelio kitų šaltinių,. Šleževičius v. Lithuania, no. 55479/00,
2001-11-13, § 29).
27. Grįţtant prie šios bylos faktų, Teismas mano, kad byla gali būti vertinama
kaip sudėtinga dėl, inter alia, neva padarytų nusikaltimų pobūdţio, t.y. dėl pareiškėjo
padaryto finansinio paţeidimo. Tačiau, atsiţvelgiant į faktą, kad iki šiol byla nagrinėjama
daugiau kaip 8 metus ir 5 mėnesius, Teismas mano, jog Vyriausybė turėjo pateisinti tokį
ilgą laiko tarpą nuo teismo proceso pradţios. Tačiau Vyriausybė nepasiaiškino dėl
delsimo nagrinėjant bylą. Konkrečiai Teismas pastebi, kad daugiau kaip keturių metų
laikotarpiui nuo 1997 iki 2001 metų procesas buvo sustabdytas dėl pareiškėjo įmonės
revizijos atlikimo. Iš to seka, kad vidaus institucijos nagrinėjant bylą neparodė nei
uolumo, nei kruopštumo. Teismas laiko, kad ši situacija yra nepriimtina Konvencijos 6
straipsnio 1 dalies poţiūriu.
28. Todėl buvo paţeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
II.
KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS
29. Konvencijos 41 straipsnis numato:
“Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokolų paţeidimą ir jeigu Aukštosios
Susitariančiosios Šalies įstatymai leidţia tik iš dalies atlyginti paţeidimu padarytą ţalą, tai
prireikus Teismas gali priteisti nukentėjusiajai šaliai teisingą atlyginimą.”
A. Turtinė ţala
30. Pareiškėjas prašė 2 828 142 litų kompensacijos uţ dėl Konvencijos paţeidimo
prarastus uţdarbį ir galimybes
31. Vyriausybė šiuos reikalavimus laikė nepagrįstais.
32. Teismas laikosi nuomonės, kad tarp nustatyto paţeidimo ir nurodomos
turtinės ţalos nėra prieţastinio ryšio (ţr. aukščiau paminėtą bylą Šleževičius v. Lithuania,
§ 35). Todėl jis nemato prieţasties priteisti kokią nors sumą pareiškėjui pagal šį punktą.
B. Neturtinė ţala
33. Be to, pareiškėjas prašė Teismo priteisti jam 759 00 litų uţ patirtą neturtinę
ţalą.
34. Vyriausybė laikė, kad pareiškėjas reikalauja per daug.
35. Teismas pripaţįsta, kad pareiškėjas dėl pernelyg ilgo proceso iš tikrųjų patyrė
neturtinę ţalą, kurią nepakankamai atlygina paţeidimo pripaţinimas (loc. cit., § 38).
Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas pagal šį punktą priteisia pareiškėjui 4 000
eurų (EUR).
C. Kaštai ir išlaidos
36. Pareiškėjas reikalavo 20 000 litų bylinėjimosi kaštams Konvencijos organuose
ir 2 325 litų papildomoms pašto bei vertimo išlaidoms, susijusioms su procesu pagal
Konvenciją padengti.
37. Vyriausybė laikė, kad minėti reikalavimai yra per dideli.
38. Teismas primena, kad kaštai įtraukiami į pagal Konvencijos 41 straipsnį
priteisiamą sumą tik jeigu yra nustatyta, kad jie buvo būtini, realiai patirti ir protingo
dydţio (ţr. aukščiau paminėtą Šleževičiaus bylą, § 41).
39. Vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas priteisia pareiškėjui 4 000 eurų
(EUR) bylinėjimosi kaštams padengti.
D. Palūkanos įpareigojimų nevykdymo atveju
40. Teismas laiko tinkama, kad palūkanos įpareigojimų nevykdymo atveju turi
būti skaičiuojamos pagal ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą, pridedant 3
proc.
DĖL ŠIŲ PRIEŢASČIŲ TEISMAS VIENBALSIAI
1. Skelbia pareiškėjo skundą pagal Konvencijos 6 straipsnį dėl proceso trukmės
priimtinu ir likusią pareiškimo dalį nepriimtina;
2. Nustato, kad buvo paţeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis;
3. Nustato,
(a) kad Valstybė atsakovė turi sumokėti pareiškėjui per tris mėnesius nuo tos
dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dalį, 4 (keturis tūkstančius eurų) EUR neturtinei ţalai atlyginti ir 4 000 (keturis
tūkstančius eurų) kaštams ir išlaidoms padengti, taip pat bet kokį mokestį, kuris
gali būti taikomas šias sumas keičiant į litus pagal mokėjimo dienos kursą;
(b) kad nuo minėto trijų mėnesių termino pasibaigimo iki sprendimo įvykdymo
turės būti mokamos paprastosios palūkanos nuo pirmiau nurodytų sumų pagal
ribinę Europos Centrinio Banko skolinimo normą per visą uţdelstą laiką,
pridedant 3 proc.;
4. Atmeta kitus pareiškėjo reikalavimus dėl teisingo atlyginimo.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2003 m. gruodţio 11 dieną, remiantis
Teismo reglamento 77 straipsnio 2 ir 3 dalimis.
Vincent BERGER
Kancleris
Georg RESS
Pirmininkas
© Rada Europy / Europejski Trybunał Praw Człowieka, źródło: HUDOC (hudoc.echr.coe.int), pozyskano 14.07.2026. · Źródło