74355/01
WyrokETPCz2008-06-24ECLI:CE:ECHR:2008:0624JUD007435501
Analiza orzeczenia
Sekcja wygenerowana przez AI na podstawie treści orzeczenia — nie stanowi cytatu.
Zagadnienie prawne
Czy działania funkcjonariuszy państwowych i osoby prywatnej, które doprowadziły do skazania skarżącej za przestępstwa korupcyjne, stanowiły prowokację naruszającą prawo do rzetelnego procesu z art. 6 ust. 1 Konwencji?Ratio decidendi
Trybunał, opierając się na zasadach wypracowanych w sprawie Ramanauskas przeciwko Litwie, rozróżnił między niedopuszczalną prowokacją a legalnymi metodami tajnego dochodzenia. Stwierdził, że prowokacja policyjna ma miejsce, gdy funkcjonariusze nie ograniczają się do pasywnego śledztwa, lecz wywierają taki wpływ na podmiot, że skłaniają go do popełnienia przestępstwa, którego w innym wypadku by nie popełnił. W niniejszej sprawie Trybunał uznał, że nie było dowodów na wcześniejszą działalność przestępczą skarżącej, ale inicjatywa wyszła od osoby prywatnej (S.S.), która zgłosiła się do funkcjonariuszy. Trybunał doszedł do wniosku, że funkcjonariusze "dołączyli" do już trwającej działalności przestępczej, a nie ją zainicjowali, co nie stanowiło prowokacji. Dodatkowo, skarżąca miała możliwość skutecznego podniesienia zarzutu prowokacji przed sądami krajowymi, które w sposób umotywowany odrzuciły jej argumenty.Stan faktyczny
Skarżąca, Eglė Milinienė, była sędzią w Wilnie. W 1998 r. osoba o inicjałach S.S. zgłosiła do Służby Dochodzeń Specjalnych (STT), że skarżąca żąda łapówki za korzystne rozstrzygnięcie jego sprawy cywilnej. STT, po uzyskaniu zgody zastępcy prokuratora generalnego, zastosowała "model imitujący zachowanie przestępcze", w ramach którego S.S. nagrywał rozmowy ze skarżącą i przekazywał jej pieniądze. Skarżąca została aresztowana, a następnie skazana za przyjęcie łapówki, usiłowanie przekupstwa sędziów wyższej instancji oraz nadużycie stanowiska. Sądy krajowe odrzuciły jej zarzuty prowokacji, uznając, że skarżąca była już gotowa do popełnienia przestępstwa.Rozstrzygnięcie
Trybunał jednogłośnie stwierdził, że nie doszło do naruszenia art. 6 ust. 1 Konwencji.Pełny tekst orzeczenia
Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA
EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS
BYLA MILINIEN pries LIETUV (Pareiskimo Nr. 74355/01)
SPRENDIMAS STRASBRAS 2008 m. birelio 24 d.
GALUTINIS 2008-09-24
2
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
Byloje Milinien pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (Antrasis skyrius), posdiaujant
kolegijai, sudarytai is: Pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Antonella Mularoni, paskirto nuo Lietuvos Jean-Paul Costa, Ireneu Cabral Barreto, Dragoljub Popovi, Nona Tsotsoria, Iil Karaka,
ir skyriaus kanclerio pavaduotojos Fran�oise Elens-Passos, po svarstymo 2008 m. birelio 3 d. udarame posdyje, skelbia t dien priimt sprendim:
PROCESAS
1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Lietuvos Respublikos piliet Egl Milinien (toliau � pareiskja), kuri 2001 m. balandio 20 d. Teismui pateik pareiskim (Nr. 74355/01) pries Lietuv pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau � Konvencija) 34 straipsn.
2. Pareiskjai atstovavo A. Liutvinskas, Vilniuje praktikuojantis advokatas. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau � Vyriausyb) atstovavo jos atstovs D. Jocien ir E. Baltutyt.
3. Pareiskja teig, kad, paeidiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, ji buvo sukurstyta padaryti nusikaltim, kurio, be valdios institucij sikisimo, nebt dariusi.
4. Pareiskimas buvo priskirtas Teismo Treciajam skyriui (Teismo Reglamento 52 taisykls 1 dalis). Is Skyriaus teisj pagal Reglamento 26 taisykls 1 dal buvo sudaryta Kolegija, nagrinsianti byl (Konvencijos 27 straipsnio 1 dalis).
5. 2004 m. lapkricio 1 d. Teismas pakeit skyri sudtis (Reglamento 25 taisykls 1 dalis). Byla buvo priskirta naujai suformuotam Antrajam skyriui (Reglamento 52 taisykls 1 dalis). Nuo Lietuvos isrinkta teisja Danut Jocien nusisalino nuo bylos nagrinjimo (Reglamento 28 taisykl). Dalyvauti vietoje jos Vyriausyb paskyr nuo Pranczijos isrinkt teisj Jean-Paul Costa (Konvencijos 27 straipsnio 2 dalis ir Reglamento 29 taisykls 1 dalis).
6. 2005 m. balandio 26 d. nutarimu Teismas pareiskim paskelb is dalies priimtinu.
7. Po tai, kai Kolegija, atsiklaususi sali nuomons, nutar, jog viesas svarstymas nereikalingas (Reglamento 59 taisykls 3 dalis), salys rastu pateik savo pastabas dl bylos esms.
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
FAKTAI
8. Pareiskja gim 1964 m., gyvena Vilniuje, kur anksciau dirbo teisja.
I. BYLOS APLINKYBS
9. Sali pateikti bylos faktai gali bti apibendrinti kaip nurodyta toliau. 10. 1998 m. birelio 10 d. pareiskj kreipsi pastamas asmuo S.S., su kuriuo, pasak pareiskjos, ji tik aptar savo automobilio pardavimo reikalus. Neinant pareiskjai, S.S. slapta ras sio susitikimo pokalb. 11. 1998 m. birelio 16 d. Specialij tyrim tarnyba (toliau � STT) gavo S.S. skund, kad pareiskja reikalauja kysio naujo automobilio pavidalu u S.S. civilinio ieskinio primim bei jo issprendim S.S. turto varytynes pripastant niekinmis ir negaliojanciomis. 12. T paci dien STT kreipsi generalinio prokuroro pavaduotoj sankcionuoti nusikalstam veik imituojancio elgesio model (toliau � modelis) vieneri met laikotarpiui. Teikime STT nurod:
,,[STT] gavo [S.S.] pareiskim dl [pareiskjos] prievartavimo duoti kys u ieskininio pareiskimo primim savo inion ir jo isnagrinjim [S.S.] naudai.
[Pareiskja] (...) garantavo, kad jos priimtu teismo sprendimu varytyns bus panaikintos. U tai [pareiskja] pareikalavo gero automobilio, kur [S.S.] turi nupirkti u savo pinigus.
Siekiant dokumentuoti bei nutraukti [pareiskjos] neteist veik, (...) su STT pareignais sutiks bendradarbiauti [S.S.] (...) imituot siuos nusikaltimus: papirkim ir operacij su pinigais ar vertybiniais popieriais normini akt paeidim (...), [pagal] LR BK 284 ir 329 str.
[Modelis] bus realizuotas pagal atskir operatyvini priemoni plan, kur vykdys STT pareignai.
Pagrindas � [S.S.] pareiskimas (...)."
13. Generalinio prokuroro pavaduotojas 1998 m. birelio 17 d. sankcionavo model. Modelio tekstas pakartojo 1998 m. birelio 16 d. STT teikimo tekst.
14. 1998 m. spalio 8 d. STT generaliniam prokurorui paras laisk, kuriame informavo apie emiau nurodytus faktus, nustatytus is slapta, panaudojant STT suteikt technin rang, S.S. rasyt pokalbi:
a) iki 1998 m. birelio 16 d. S.S. buvo tris kartus susitiks su pareiskja: birelio 10 d. jos darbo kabinete, birelio 16 d. 11 val. 30 min. dar kart jos darbo kabinete, birelio 16 d. 17 val. S.S. automobilyje. Susitikim metu pareiskja reikalavo 10 000 JAV doleri kysio u S.S. civilinio ginco issprendim jo naudai. 1998 m. birelio 17 d. sankcionavus model, STT pareignai dav pinigus S.S. Mintos dienos ryte S.S. pareiskjai perdav
4
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV JAV doleri, o tos pacios dienos popiet � dar 9000 JAV doleri, kurie buvo skirti naujam pareiskjos automobiliui. 1998 m. birelio 17 d. vakare susitikimo metu pareiskja suras S.S. civilin ieskin ir paaiskino jam tolesn proceso eig. 1998 m. birelio 30 d. pareiskja papildomai paaiskino S.S. apie proceso eig, garantuodama jam palankaus sprendimo primim.
b) 1998 m. rugsjo 11 d. pareiskja papras S.S. nupirkti naujas iemines padangas jos automobiliui. 1998 m. rugsjo 24 ir 25 d. pareiskja informavo S.S., kad gali prireikti daugiau pinig papirkti kai kuriuos aukstesns instancijos teismo teisjus. 1998 m. rugsjo 28 d. pareiskja is S.S. prim 500 JAV doleri kys ieminms padangoms. Ta paci dien pareiskja is jo gavo ir 1000 JAV doleri, skirtus papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus. Taigi is viso pareiskja prim 10 500 JAV doleri kys, taip pat 1000 JAV doleri kys, skirt papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus.
15. STT taip pat teig, kad bylos mediagoje nra duomen, kad pareiskja bt kaip nors netinkamai provokuojama, nes pareiskja:
- rekomendavo S.S. advokat civilinei bylai; - suras S.S. ieskin, garantuodama jam palankaus sprendimo primim; - uregistravo S.S. byl teisme ir pasim j sau nagrinti; - po kysio primimo nusipirko nauj automobil bei - savo iniciatyva kelet kart susitiko su S.S., garantuodama jam palankaus sprendimo primim. 16. 1998 m. spalio 10 d. pareiskja buvo sulaikyta savo darbo kabinete imanti 4000 JAV doleri kys is S.S. T paci dien dl pareiskjos patraukimo baudiamojon atsakomybn STT rastu kreipsi generalin prokuror, kuris nutar pareiskjai iskelti baudiamj byl u kysio primim (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 282 straipsnis). 17. 1998 m. spalio 12 d. generalinis prokuroras kreipsi Seim, prasydamas panaikinti pareiskjos teisjos imunitet ir sustabdyti jos galiojimus iki baudiamosios bylos pabaigos. Kreipimesi paymta, kad pareiskja reikalavo ir prim kys is S.S. 1998 m. lapkricio 5 d. Seimas panaikino pareiskjos imunitet. Prezidentas 1998 m. lapkricio 10 d. dekretu atleido pareiskj is teisjos pareig. 18. S.S. mir 1999 m. balandio 12 d. 19. 1999 m. gegus 25 d. pareiskjai buvo pareiksti kaltinimai stambaus masto kysio primimu (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 282 straipsnio 2 dalis), sukciavimu (274 straipsnis) ir piktnaudiavimu tarnyba (285 straipsnis). 1999 m. rugpjcio 4 d. prokuratra atmet pareiskjos prasym nutraukti byl. 1999 m. rugpjcio 9 d. byla buvo perduota Vilniaus apygardos teismui, kurio teisjas 1999 m. rugpjcio 17 d. atidav pareiskj teismui dl auksciau nurodyt kaltinim. 20. 1999 m. spalio 7 d. pareiskja papras Vilniaus apygardos teism kreiptis Konstitucin Teism, kad sis istirt Operatyvins veiklos statymo atitikim Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiskja teig, kad
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
statymas tinkamai neapsaugo asmen nuo galimo pareign kurstymo padaryti nusikalstamas veikas. Be to, buvo teigiama, kad statymo prokurorams suteikti galiojimai sankcionuoti model, kuris leido privatiems asmenims, tokiems kaip S.S., imituoti nusikalstamus veiksmus ir isvengti baudiamosios atsakomybs, virsija Konstitucijoje nustatyt prokuror kompetencij. Tad modelius sankcionuoti turt tik teismai. Pareiskja taip pat tvirtino, kad tokioms priemonms, kaip slaptas telefonini pokalbi klausymasis, pagal statym reikalinga teisjo sankcija.
21. 1999 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos teismas patenkino mint prasym ir kreipsi Konstitucin Teism, prasydamas istirti, ar Operatyvins veiklos statymas nepriestarauja Konstitucijai. 2000 m. gegus 8 d. Konstitucinis Teismas nutar, kad mintas teiss aktas is esms nepriestarauja Konstitucijai (r. Ramanauskas pries Lietuv, [GC], Nr. 74420/01, 34 p.).
22. Bylos nagrinjimo metu Vilniaus apygardos teismas kaltinim sukciavimu perkvalifikavo pasiksinim papirkti valstybs pareignus.
23. 2000 m. rugsjo 22 d. Vilniaus apygardos teismas nuteis pareiskj u stambaus masto kysio primim (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 282 straipsnio 2 dalis), pasiksinim papirkti valstybs pareignus (16 ir 284 straipsniai) bei piktnaudiavim tarnyba (285 straipsnis). Pareiskja buvo isteisinta dl sukciavimo (274 straipsnis). Pareiskjai buvo paskirta ketveri met laisvs atmimo bausm, atimta teis penkerius metus dirbti valstybinse teissaugos institucijose, konfiskuojant jai nuosavybs teise priklausant turt. Teismas, nustatydamas pareiskjos kalt, daugiausia rmsi modelio realizavimo metu S.S. darytais rasais ir padar isvad, kad pareiskja is jo 1998 m. birelio 17 d. prim 10 000 JAV doleri bei vliau 1998 m. rugsjo 28 d. 500 JAV doleri kys. 1998 m. rugsjo 28 d. pareiskja is S.S. gavo dar 1000 JAV doleri, kurie buvo skirti papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus, kad sie apeliacinio skundo atveju utikrint S.S. palankaus sprendimo primim. Teismas nustat, kad u kys pareiskja suras S.S. civilin ieskin (1998 m. birelio 7 d. vakare), pasirpino, kad bt paskirta nagrinti si byl ir pradjo j nagrinti. Teismas nenustat, kad 4000 JAV doleri, 1998 m. spalio 9 d. pareiskjos gauti is S.S., bt buv panaudoti kokiam nors nusikalstamam tikslui. Todl pareiskja dalyje dl mint pinig primimo buvo isteisinta.
24. Dl pareiskjos nurodyto kurstymo teismas pasisak:
"[S.S.] veiksm[ai] visumoje nevertin[tini] kaip provokacij[a], nes jis veik pagal statymo nustatyta tvarka sankcionuot [model], is jo [1998 m. birelio 16 d.] pareiskimo matosi, kad statymo nustatyta tvarka kreipsi teissaugos pareignus dl [pareiskjos], jo nuomone, nusikalstam veiksm. (...) Byloje nra objektyvi rodym, kad tarp [pareiskjos] ir [S.S.] buvo artimi ar net intymaus pobdio santykiai, kad teisiamajai [S.S.] bt realiai [grasins] (...).
(...) Modelis buvo sankcionuotas 1998 06 17 d., o [S.S.] STT pareignus kreipsi 1998 06 16 d. ir t paci dien su pareign duotu diktofonu padar pokalbio su
6
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
[pareiskja] garso rasus (...). (...) [S]ie garso rasai yra tinkami rodymai byloje, nes jie buvo daromi kaip operatyviniai veiksmai pirminei informacijai apie nusikaltim gauti, patikrinti (...). (...) [Tik] STT pareigna[ms] isanalizav[us] jau turim pirmin informacij apie [pareiskjos] nusikalstamus ketinimus, statymo nustatyta tvarka sankcionavus [m]odel, 1998 06 17 d. [S.S.] ,,prisijung" prie [pareiskjos] besitsianci, bet nepasibaigusi, nusikaltim (...). Kolegijos nuomone, [S.S.] [m]odelyje nustatyt rib nepereng."
25. Teismas kaip pareiskjos kalt pagrindiant rodym atmet 1998 m. birelio 16 d. 9 val. slapta padaryt telefoninio pokalbio tarp pareiskjos ir S.S. garso ras, nes sis darytas nesant teisjo sankcijos. Taciau teismas nerado pagrindo pripainti neleistinais kit S.S. rasyt pokalbi su pareiskja.
26. Pareiskjai padavus apeliacin skund, 2000 m. lapkricio 23 d. Apeliacinis teismas pakeit emesns instancijos teismo nuosprend: panaikino nuosprendio dal dl pareiskjos nuteisimo u piktnaudiavim tarnyba, taciau paliko galioti nuosprend dl pareiskjos nuteisimo u kysio primim ir pasiksinim papirkti. Laisvs atmimo bausm liko nepakeista. Apeliacinis teismas taip pat atmet 1998 m. birelio 16 d. anksti ryte daryt telefoninio pokalbio ras, taciau teismas nusprend, kad kiti S.S. slapta daryti pokalbi su pareiskja rasai bei kiti rodymai, surinkti realizuojant model, yra teisti, juose nra duomen, leidianci teigti, jog pareiskja buvo sukurstyta padaryti nusikalstamas veikas.
27. Pareiskja pateik kasacin skund, kuriame teig nuo 1998 m. birelio 10 d. iki 1998 m. spalio 9 d. daryt pokalbi su S.S. rasus esant neteistus, tvirtino, kad jie negaljo bti tinkami rodymai, pagrindiantys jos kalt. Pareiskja taip pat tvirtino, kad S.S. ir pareignai isprovokavo j padaryti nusikalstamas veikas, kuri ji nesireng daryti. Dl pastarojo aspekto pareiskja skundsi, kad pareignai neturjo pagrindo tarti j rengiantis priimti kys, nes jos 1998 m. birelio 10 d. pokalbis su S.S. patvirtina tik tai, kad jie aptar pareiskjos ketinim parduoti automobil. Pareiskja tvirtino, kad S.S. savo 1998 m. birelio 16 d. pareiskime STT smarkiai iskraip faktus. Pareiskja taip pat teig, kad pareignai, realizuodami model, virsijo jo ribas, kadangi dav ymiai didesn pinig sum nei reikalinga pareiskj nuteisti u kysio primim. Pareiskja tvirtino, kad visi S.S. ir pareign tyrimo veiksmai turjo bti nutraukti pareiskjai gavus pirmuosius 1000 JAV doleri 1998 m. birelio 17 d. ryte. Vlesni mokjimai buvo skirti neproporcingai pasunkinti kaltinim (kysio primim) ir pasiekti, kad pareiskja padaryt nauj nusikaltim (pasiksinim papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus), kuris nebuvo numatytas sankcionuojant model.
28. 2001 m. kovo 13 d. Auksciausiasis Teismas pakeit apeliacins instancijos teismo nuosprend, taciau paliko galioti j dalyje dl pareiskjos nuteisimo u kysio primim bei pasiksinim papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus. Bausm pareiskjai nebuvo pakeista. Dl
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
pareiskjos nurodyto kurstymo, Auksciausiasis Teismas, inter alia, konstatavo:
,,1998 m. birelio 10 d. pokalbio (...) garso rase ufiksuota, jog [S.S.] praso [pareiskjos] priimti jo ieskin ir varytines (...) pripainti negaliojanciomis. [Pareiskja] nors ir nenoriai, bet sutinka priimti [S.S.] ieskin, o pati papraso [S.S.] parduoti jos masin. S garso ras [S.S.] kartu su savo pareiskimu pateik [STT], pareiskime nurodydamas, kad [pareiskja] reikalauja is jo kysio (...). Tai buvo pirmin informacija apie rengiam nusikaltim (Operatyvins veiklos statymo � toliau tekste OV 4 str. 1 d.). Kadangi [informacija] buvo nepakankama operatyviniam tyrimui atlikti, STT pareignai nutar j patikrinti (OV 4 str. 2 d. 2 p.). Tuo tikslu 1998 m. birelio 16 d. [S.S.] buvo duotas diktofonas slaptam jo [kit] pokalbi su [pareiskja] fiksavimui. Sio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad [pareiskja] jau kuris laikas pageidauja sigyti naujesn automobil (...). (...) Ji pras [S.S.] parduoti jos turim automobil, o u gautus pinigus nupirkti jai naujesn automobil. [S.S.] [pareiskjai] paaiskino, kad [tarp] parduodamo ir pageidaujamo automobili kain [bus] skirtumas (...) ir (...) pasil kain skirtum kompensuoti savo pinigais u tai, kad [pareiskja] priims (...) ir jo naudai issprs civilin ieskin (...). Su siuo pasilymu [pareiskja] sutiko, t. y. pasitvirtino pirmin informacija, kad [pareiskja] rengiasi priimti kys. Kasacini skund argumentai, kad [pareiskja] buvo provokuojama padaryti nusikaltim, yra nepagrsti. Aptartos aplinkybs patvirtina, kad [pareiskja] norjo gauti kys, nes niekieno neverciama tuoj pat po pasilymo sutiko j priimti. Audioras turinys patvirtina, kad dar 1998 m. birelio 16 d. [S.S.] su [pareiskja] susitar dl konkretaus kysio dalyko � dl (...) automobilio (...), kurio kaina 10000 JAV doleri (...). Konkretus susitarimas dl kysio atitinka rengimosi padaryti nusikaltim, numatyt LR BK 282 str., stadij. Nusikalstam veik imituojantis elgesio modelis buvo patvirtintas tik sekanci dien, t. y. 1998 m. birelio 17 d. Todl juo [pareignai] (...) ,,[prisijung]" prie jau daromo nusikaltimo, kas atitinka (...) Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimo reikalavimus. (...) [Nors] [S.S.] interesas paduoti ieskin (...) pastamai teisjai (...) buvo neteistas [,] (...) taciau ir si aplinkyb nedaro nusikalstam veik imituojancio elgesio modelio neteistu, nes (...) buvo siekiama apginti svarbesn valstybs interes � kad teisju nedirbt asmuo, sutiks priimti kys (...). (...) Pasilymo priimti kys negalima laikyti aktyviu spaudimu padaryti nusikaltim, k operatyvins veiklos subjektams draudia daryti OV 8 str. 1 d. 3 p., kas priestaraut ir 2000 m. gegues 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatoms. (...) Nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelis (...) [toks, koks buvo sankcionuotas sioje byloje] patvirtina, kad jo ribos buvo apibrtos ne veiksm skaiciumi, o nurodant BK straipsnius, numatancius atsakomyb u leidiamus imituoti nusikaltimus (...). 1998 m. birelio 17 d. STT pareignai negaljo nutraukti modelio realizavimo, nes buvo btina nustatyti, ar [pareiskja] tess savo paad � ar priims [S.S.] ieskin savo inion ir ar j issprs ieskovo naudai. Nuo tolesnio [pareiskjos] elgesio priklaus jos veiksm kvalifikavimas: [pareiskjai] atsisakius priimti ieskin savo inion, jos veik but reikj kvalifikuoti ne pagal LR BK 282 str. 2 d., o pagal LR BK 274 str. 3 d. (sukciavimas padarytas stambiu mastu). Laiko poiriu modelio ribos taip pat nebuvo virsytos, nes (...) modelis sankcionuo[tas] vieneri met laikotarpiui (...). Realizuojant model surinkti rodymai (...) patvirtina, kad [pareiskja] uoliai stengsi vykdyti [S.S.] duot paad, be teismo pirmininko inios (...) prim ir patais [S.S.] ieskininio pareiskimo projekt, rinko ieskovui palankius rodymus, siuo klausimu konsultavosi su savo motina, (...) advokate, su [S.S.] aptarinjo jo civilins bylos klausimus net savo atostog metu."
29. Auksciausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad S.S. padaryti rasai buvo pagrstai pripainti leistinais rodymais, o neteistai gautas rodymas
8
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
(slapta darytas 1998 m. birelio 16 d. telefoninis pokalbis; 26 p. auksciau) pagrstai atmestas. Tokia nutartis buvo galutin.
30. Atlikusi bausm pareiskja buvo paleista is kalinimo staigos.
II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA, TAIP PAT TARPTAUTIN TEIS
31. Bylai reiksminga vidaus teis ir praktika, taip pat tarptautin teis pateiktos 2008 m. vasario 5 d. sprendime byloje Ramanauskas pries Lietuv ([GC] Nr. 74420/01, 31-37 p.).
TEIS
I. TARIAMAS KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO PAEIDIMAS
32. Pareiskja tvirtino, kad buvo sukurstyta padaryti nusikaltim, paeidiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kuris, be kita ko, numato:
,,Kai yra sprendiamas tam [tikram asmeniui] (...) pareiksto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl (...) teisingai isnagrint (...) teismas. (...)"
33. Vyriausyb teig, kad Teismas nekompetentingas sprsti pareiskjos skundo, nes jis susijs daugiausia su fakto klausimais ir vidaus teiss taikymu, tad skundo nagrinjimas tapt ,,ketvirta instancija". Vyriausyb tvirtino, kad bet kuriuo atveju pareignai neprovokavo pareiskjos, todl realizuojant nusikalstam veik imituojancio elgesio model sioje byloje Konvencijos 6 straipsnis nebuvo paeistas. Vyriausyb pabr, kad S.S. kreipsi pareignus, sksdamasis dl tariamai neteisto pareiskjos elgesio. Dl to, siekiant apginti visuomens interesus, remiantis pirmine S.S. pateikta informacija, kad pareiskja reikalauja kysio, buvo sankcionuotas modelis. Sankcionuojant ir realizuojant model buvo siekiama ,,prisijungti" prie nusikalstam veiksm, kuriuos pareiskja rengsi daryti ir kontroliavo. Aktyvs pareiskjos veiksmai � S.S. civilinio ieskinio surasymas, primimas jo nagrinti teisme ir paadjimas papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus � rodo, kad pareiskja siuos nusikaltimus bt padariusi net ir be S.S. bei pareign sikisimo. Pareignai pareiskjai negrasino, nedar jokio kito neleistino spaudimo. Aplinkyb, kad pareiskja buvo teissaugos pareign, pasunkino jos kalt, nes ji gerai suprato savo veiksm neteistum. Todl darytina isvada, kad nebuvo jokio kurstymo padaryti nusikaltim.
34. Pareiskja teig, kad sankcionuojant ir realizuojant model jos atvilgiu buvo paeista jos teis teising teism. Pareiskja tvirtino, kad
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
modelis panaudotas paeidiant nacionalins teiss reikalavimus. Ji taip tvirtino, kad pradin S.S. 1998 m. birelio 16 d. pareignams pateikta informacija buvo nepakankama tarti j rengiantis priimti kys. Tad sioje byloje modelio sankcionavimas buvo skirtas gauti rodymus apie nauj nusikalstam veik, o ne istirti rengiam daryti nusikaltim. Pareiskja tvirtino, kad dl to ji buvo isprovokuota padaryti nusikaltim � priimti kys, kur suorganizavo S.S. su pareignais. Be to, veiksmai modelyje nebuvo tinkamai suformuoti, nes pareiskjos pradinio 1000 JAV doleri kysio primimas bt buvs pakankamas pagrindas j suimti ir nutraukti neteistus veiksmus, kaip nurodyta modelyje. Vietoj to pareignai leido pareiskjai toliau tsti veiksmus, kol ji prim kysi u 10 500 JAV doleri ir padar nauj nusikaltim (pasiksino papirkti aukstesns instancijos teismo teisjus). Pareiskja teig, kad be pareign sikisimo mint nusikaltim nebt padariusi. Pareiskja skundsi dl to, kad nacionaliniai teismai nepasisak dl pareign atsakomybs u pareiskjos provokavim klausimo. Dl to pareiskja padar isvad, kad buvo paeista jos teis teising teism pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal.
35. Teismas vadovaujasi neseniai priimtu Ramanausko sprendimu (loc. cit., 49-74 p.), kuriame ispltojo kurstymo, priestaraujancio Konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, bei teist slapt specialij tyrimo metod, naudojam ikiteisminiame tyrime, koncepcij atskyrim. Pastarj metod atvilgiu turi bti numatytos priemons, kaip isvengti piktnaudiavimo. Teismas jau yra konstatavs, kad jo funkcija pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal yra patikrinti, ar nacionaliniai teismai tinkamai vertino tariam kurstym, ir utikrinti tinkam kaltinamojo gynybos teisi gyvendinim, ypac proceso rungtyniskumo ir sali lygiateisiskumo principus (sprendimas byloje Edwards ir Lewis pries Jungtin Karalyst, [GC], Nr. 39647/98 ir 40461/98, 46-48 p., ECHR 2004-X). Siuo poiriu mintas vertinimas nra nagrinjimas ,,ketvirtj instancija", kaip teig Vyriausyb.
36. Ramanausko sprendimo 55 p. Teismas konstatavo:
,,Policijos kurstymu laikytini tokie pareign veiksmai, kurie (nepaisant to, ar pareignai bt saugumo pajg atstovai ar asmenys, veik pagal j instrukcijas) neapsiriboja is esms pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro subjektui toki tak, kad, siekiant rodyti nusikalstam veik, t. y. surinkti rodymus ir pradti baudiamj persekiojim, sukursto j padaryti nusikaltim, kuris priesingu atveju nebt padarytas (r. Teixeira de Castro [1998 m. birelio 9 d. sprendim, Reports of Judgments and Decisions 1998-IV], (...) p. 1463, 38 p. ir, priesingai, Eurofinacom pries Pranczij (nut.), Nr. 58753/00, ECHR 2004-VII)."
37. Vertindamas, ar pareignai apsiribojo ,,is esms pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu", Teismas atsivelg emiau nurodytas aplinkybes. Nebuvo duomen, kad pareiskja anksciau bt padariusi nusikalstam veik, ypac susijusi su korupcija. Kita vertus, iniciatyvos msi privatus asmuo S.S., kuris, suprats, kad pareiskja reikalaut kysio u bylos issprendim jo naudai, kreipsi pareignus. Po to pareignai kreipsi generalinio prokuroro pavaduotoj, kuris sankcionavo model ir
10
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
vykd tolesn tyrim nusikalstam veik imituojancio elgesio modelio, kuris suteik S.S. imunitet nuo baudiamojo persekiojimo mainais u rodym pries tariam nusikaltimo padarymu asmen utikrinim, ribose.
38. Atsivelgiant tai, kad S.S., policijos pareign leidimu, sil dideles finansines paskatas ir buvo j aprpintas technine ranga S.S. ir pareiskjos pokalbiams rasyti, akivaizdu, kad policijos pareignai dar tak vyki eigai. Taciau, atsivelgiant tai, kad pareignai turjo pareig patikrinti pareiskimus dl nusikaltim, bei tai, kad yra svarbu ukirsti keli neigiamai teism korupcijos takai teiss virsenybs principui demokratinje visuomenje, Teismas nenustato, kad pareignai piktnaudiavo. Teismas taip pat nenustato, kad pareign vaidmuo buvo lemiamas. Lemiamas veiksnys buvo S.S. ir pareiskjos elgesys. Todl, Teismas pripasta, kad, atsivelgus visk, galima teigti, kad pareignai ,,prisijung" prie nusikalstamos veikos, o ne j inicijavo. Tad j veiksmai nepereng slaptj agent veiklos ir neprilygo agents provocateurs veiksmams, galimai paeidiantiems Konvencijos 6 straipsnio 1 dal (palyg. auksciau mintas Teixeira de Castro pries Portugalij sprendimas, 31-39 p.; Sequeira pries Portugalij, (nut.), Nr. 73557/01, ECHR 2003-VI).
39. Vis dlto Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebt paeista tik tuo atveju, jei pareiskja galjo veiksmingai kelti kurstymo klausim. Siuo atvilgiu Teismas paymi, kad pareiskja nacionaliniuose teismuose galjo pateikti aiskius argumentus dl provokacijos (r. 28 p. auksciau). Teismas pastebi, kad dl si argument buvo motyvuotai pasisakyta, ypac Auksciausiojo Teismo, atmetusio pareiskjos kasacin skund (istraukos pacituotos 29 p. auksciau). Kaip Teismas jau yra paymjs, S.S. pareignams pranesus apie pareiskj, atsirado pakankamas pagrindas pradti tyrim. Buvo nustatyta, kad S.S. su pareiskja nesiejo jokie santykiai, dl kuri galima bt daryti isvad, jog S.S. slapta ketino sksti pareiskj (r. 25 p. auksciau ir pirmosios instancijos teismo nuosprendio istrauk). Modelis buvo teistai suplanuotas ir gyvendintas. Be to, prokuratra model tinkamai kontroliavo, nors teismin kontrol tokiam slaptam tyrimui bt buvusi tinkamesn.
40. Teismas dar kart pabria, kad, sprsdamas pareiskjos ginc, negali pakeisti nacionalini teism nustatyt fakt. Pakanka paymti, kad pareiskja turjo galimyb gincyti pries j surinkt rodym tikrum ir teisingum. Ir pati pareiskja specialiai nesiskund Teismui dl rungtyniskumo ar lygiateisiskumo trkumo procese (r. a contrario jau mint sprendim byloje Edwards ir Lewis pries Jungtin Karalyst, 46 p.; Shannon pries Jungtin Karalyst (nut.), Nr. 67537/01, ECHR 2004-IV).
41. Atsivelgdamas nurodytus argumentus, Teismas konstatuoja, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo paeista.
SPRENDIMAS MILINIEN PRIES LIETUV
DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI
Nustato, kad nebuvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.
Surasyta angl kalba, paskelbta rastu 2008 m. birelio 24 d., remiantis Teismo Reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis.
Fran�oise Elens-Passos Kanclerio pavaduotoja
Fran�oise Tulkens Pirminink
© Rada Europy / Europejski Trybunał Praw Człowieka, źródło: HUDOC (hudoc.echr.coe.int), pozyskano 13.07.2026. · Źródło