74357/01;26764/02;27434/02

Preliminarus vertimas EUROPOS TARYBA EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA KUOLELIS, BARTOSEVICIUS IR BUROKEVICIUS PRIES LIETUV (Pareiskim Nr. 74357/01, 26764/02 ir 27434/02) SPRENDIMAS STRASBRAS 2008 m. vasario 19 d. 2 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV Byloje Kuolelis, Bartosevicius ir Burokevicius pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (treciasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudaryta is: pirmininks F. TULKENS, teisj A. BAKA, J.-P. COSTA, paskirto dalyvauti nuo Lietuvos, I. CABRAL BARRETO, R. T�RMEN, M. UGREKHELIDZE, D. POPOVI, ir skyriaus kanclers S. DOLL�, po svarstymo 2008 m. sausio 29 d. udarame posdyje, skelbia pastarj dien priimt s sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo Juozas Kuolelis (pirmasis pareiskjas), Leonas Bartosevicius (antrasis pareiskjas) ir Mykolas Burokevicius (treciasis pareiskjas), kurie 2001 m. liepos 16 d. ir 2002 m. birelio 23 d. pateik Teismui tris pareiskimus (Nr. 74357/01, 26764/02 ir 27434/02) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Pareiskjams atstovavo Vilniuje praktikuojantys advokatai atitinkamai E. Sajaukait, A. Zamalaitis ir V.-R. Lekavicien. Pareiskjams buvo skirta teisin pagalba pagal Europos Tarybos schem. Lietuvos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov Elvyra Baltutyt. 3. Pareiskjai skundsi, kad jie buvo persekiojami baudiamj tvarka ir nuteisti u teiss paeidimus, kuri nebuvo galima numanyti bylai reiksmingu metu, ir kad baudiamj byl nagrinjimas buvo nepagrstai ilgas. 4. 2004 m. lapkricio 1 d. Teismas pakeit savo skyri sudt (25 taisykls 1 dalis). Si byla buvo priskirta naujai sudarytam antrajam skyriui (52 taisykls 1 dalis). Teisja, isrinkta nuo Lietuvos, D. Jocien nusisalino nuo bylos nagrinjimo (28 taisykl), todl Vyriausyb vietoje jos paskyr J.-P. Costa, nuo Pranczijos isrinkt teisj (Konvencijos 27 straipsnio 2 dalis ir 29 taisykls 1 dalis). 2006 m. sausio 5 d. nutarimu kolegija sujung pareiskimus (42 taisykls 1 dalis) ir paskelb juos is dalies priimtinais. 5. Pareiskjai ir Vyriausyb pateik savo papildomas rasytines pastabas (59 straipsnio 1 dalis). Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 3 FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 6. Pareiskjai yra Lietuvos Respublikos pilieciai, gim atitinkamai 1930 m., 1928 m. ir 1927 m. Pareiskim pateikimo metu pirmasis ir treciasis pareiskjai atlikinjo bausm kalinimo staigoje Ras g., Vilniuje (Vilniaus 2-ieji pataisos namai), o antrasis pareiskjas gyveno mintame mieste. A. Istorinis ir politinis kontekstas 7. Sios bylos istorinis ir politinis kontekstas, isdstytas toliau minimuose vidaus teism priimtuose sprendimuose, gali bti apibendrintas taip. 8. 1939 m. rugpjcio 23 d. Stalino vadovaujama Taryb Sjunga (toliau tekste kartais vadinama TSRS) pasiras nepuolimo sutart su hitlerine Vokietija (Molotovo-Ribentropo pakt). Pagal papildom slaptj protokol, sali patvirtint 1939 m. rugpjcio 23 d. ir pakeist 1939 m. rugsjo 28 d., Baltijos valstybs buvo priskirtos TSRS interes sferai tuo atveju, jeigu ateityje vykt si, tuo metu buvusi nepriklausom, valstybi teritoriniai ir politiniai pertvarkymai. teikusi ultimatum, reikalaujant leisti neapibrt kiek sovietini karini dalini apsistoti Baltijos salyse, 1940 m. birelio 15 d. soviet kariuomen siver Lietuv. Lietuvos Vyriausyb buvo nuversta ir Taryb Sjungos Komunist Partijos (TSKP), vienintels TSRS partijos, nurodymu buvo suformuota nauja vyriausyb. 1940 m. rugpjcio 3 d. Taryb Sjunga ubaig Lietuvos aneksij, priimdama akt, kuriuo Lietuva buvo inkorporuota TSRS sudt ir pavadinta Taryb Sjungos dalimi � Lietuvos Taryb Socialistine Respublika (LTSR). LTSR Vyriausyb paskyr ir kontroliavo TSKP regioninis padalinys Lietuvos Komunist Partija (LKP). 9. Devintojo desimtmecio pabaigoje Lietuvoje, kaip ir kitose Ryt Europos salyse, m reikstis socialinis spaudimas dl politinio gyvenimo demokratizavimo. Taryb Sjungoje vedus saviraiskos laisv, Lietuvoje m formuotis masiniai politiniai judjimai, kurie smerk salies aneksij ir skelb, kad reikia kurti nauj visuomen, inter alia paremt Lietuvos identitetu ir vertybmis, pabriant poreik atkurti valstybs nepriklausomyb. 10. 1989 m. gruodio 24 d. TSRS liaudies deputat suvaiavime buvo priimtas nutarimas ,,Dl 1939 m. Taryb Sjungos ir Vokietijos nepuolimo sutarties politinio ir teisinio vertinimo". Sutartis buvo pripainta neteista ir negaliojancia nuo pat jos pasirasymo dienos. Nutarime buvo skelbiama, kad teritorij padalijimas Taryb Sjungos ir Vokietijos takos sferas priestaravo keli kit sali, toki kaip Baltijos valstybs, suverenitetui ir nepriklausomybei. Po sio nutarimo LTSR Auksciausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. prim nutarim, kuriuo Lietuvos traukimas TSRS sudt 1940 m. buvo paskelbtas neteistu. 4 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 11. 1989 m. pabaigoje LKP nusprend atsiskirti nuo TSKP. Naujoji LKP is karto paskelb remianti Lietuvos nepriklausomyb ir daugiapartin politin sistem. Tuo paciu metu buvusios LKP nari mauma sukr nauj partij LKP/TSKP. Vienas is jos politins programos tiksl buvo islaikyti Lietuv TSRS sudtyje. 12. Pirmieji nepriklausomi parlamentiniai rinkimai Lietuvoje vyko 1990 m. vasario 24 d. dar valdant sovietams. Auksciausij Taryb (Parlament) nebuvo isrinktas nei vienas LKP/TSKP narys. 13. 1990 m. kovo 11 d. naujai isrinkta Auksciausioji Taryba prim Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akt, kuriuo Lietuvos Respublika buvo vl paskelbta nepriklausoma ir suverenia valstybe, o Lietuvos jungimas TSRS buvo pripaintas negaliojanciu. Auksciausioji Taryba taip pat atkr tam tikras 1938 m. Lietuvos Konstitucijos nuostatas ir prim Laikinj pagrindin statym, kuriame buvo numatyti Lietuvos valstybs konstituciniai principai (r. �� 63-71 toliau). T paci dien Auksciausioji Taryba patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausyb ir paskelb, kad galioja visi ankstesni statymai ir teiss aktai, nepriestaraujantys Laikinajam pagrindiniam statymui. 14. Taryb Sjunga daug kart spaud Lietuv atsisakyti nepriklausomybs ir 1990 m. balandio 14 d. pareikalavo panaikinti ,,Kovo statymus". Nepaklusus siam reikalavimui, is karto buvo pradta ekonomin blokada. Ieskodama kompromiso, 1990 m. balandio 18 d. Auksciausioji Taryba prim nutarim ,,Dl Lietuvos Respublikos ir Taryb Socialistini Respublik Sjungos santyki pltojimo", kuriame buvo skelbiama, kad preliminari parlamentini konsultacij tarp sali, jeigu jos prasidt, laikotarpiu iki 1990 m. gegus 1 d. Lietuva nepriims nauj politini teiss akt. TSRS tai nereagavo. Taigi, Vyriausybs atsakov manymu, sis nutarimas nesigaliojo. 15. 1990 m. gegus 23 d. Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba paskelb, kad prasidjus deryboms su Taryb Sjunga bus laikinai sustabdyti 1990 m. kovo 11 d. teiss akt realizavimo veiksmai ir sprendimai. Tokiu bdu buvo siekiama issprsti klausimus, kylancius dl nepriklausomos Lietuvos valstybs atkrimo (r. � 67 toliau). Taciau vlgi, pasak Vyriausybs, sis sustabdymas nesigaliojo, kadangi Taryb Sjunga neatsiunt formalaus atsakymo Lietuvos valdios institucijoms. 16. 1990 m. birelio 27 d. Kremliuje, Maskvoje, vyko dviej valstybi vadov susitikimas. Tuometinis Taryb Sjungos Prezidentas Michailas Gorbaciovas atsisak atsaukti ekonomin blokad, kadangi jis nesutiko, jog Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akto ,,moratoriumas" yra manomas. 1990 m. liepos 12 d. Lietuvos Auksciausioji Taryba kreipsi TSRS Auksciausij Taryb, prasydama paskelbti neteista 1940 m. rugpjcio 3 d. aneksij ir isbraukti Lietuvos vard is Taryb Sjungos Konstitucijos. 17. 1990 m. birelio 29 d. Auksciausioji Taryba prim pareiskim, kuriuo paskelb sustabdanti is Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akto kylancius teisinius veiksmus prasidjus formalioms deryboms su Taryb Sjunga (r. � 68 toliau). Taciau sios derybos nevyko, todl 1990 m. gruodio Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 5 28 d. Auksciausioji Taryba slygin moratorium paskelb nebegaliojanciu (r. � 70 toliau). Moratoriumas, kuris, pasak Vyriausybs, bet kuriuo atveju nesigaliojo, neturjo takos paties Akto teistumui. 18. 1990 m. lapkricio 10 d. buvo pakeistas Baudiamojo kodekso 70 straipsnis, kuriuo, inter alia, buvo numatytas draudimas trikdyti Lietuvos Respublikos konstitucin tvark, skirtingai nuo ankstesnio antisovietins veiklos draudimo (r. � 78 toliau). 19. 1991 m. sausio 10 d. TSRS Prezidentas Gorbaciovas viesai pareikalavo, kad Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba ,,nedelsiant atstatyt TSRS ir LTSR Konstitucij juridin gali Lietuvoje". 20. 1991 m. sausio 11 d. LKP/TSKP nusiunt Lietuvos Vyriausybei ultimatum, reikalaudama laikytis TSRS Prezidento pareiskimo. Priesingu atveju LKP/TSKP skelb steigsianti ,,Lietuvos nacionalinio gelbjimo komitet", ,,kuris pasirpins LTSR ateities klausimais". 1991 m. sausio 14 d. Auksciausioji Taryba paskelb minto komiteto veikl neteista, antikonstitucine, antivalstybine ir nusikalstama, tokios veiklos dalyviai buvo perspti, kad jie atsakys pagal Lietuvos Respublikos statymus. 21. 1991 m. sausio 11-13 d. sovietin kariuomen vykd karines operacijas pries Lietuvos Vyriausyb. Soviet karins pajgos jga okupavo Krasto apsaugos ministerijos pastat, Vilniaus televizijos bokst, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastat ir Vilniaus geleinkelio stot. Soviet kariuomen taip pat mgino uimti Lietuvos Parlamento rmus ir kitas valstybs valdymo staigas. Lietuvos Respublikos institucij ginti susirinko didiuls minios vietos gyventoj. Trylika Lietuvos civili gyventoj uvo ir virs tkstancio buvo sueisti konflikt su sovietine kariuomene metu 1991 met nakt is sausio 12osios 13-j. 22. 1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje nacionaliniu mastu buvo surengtas plebiscitas, kurio metu visuomens buvo prasoma atsakyti, ar ji pritaria tokiam teiginiui: ,,Lietuvos valstyb yra nepriklausoma ir demokratin respublika". Daugiau kaip trys ketvirtadaliai referendume dalyvavusi asmen klausim atsak teigiamai. 1991 m. vasario 11 d. Auksciausioji Taryba prim statym, kuriame numatyta, kad teiginys ,,Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika" yra pamatinis konstitucinis valstybs principas. 23. 1991 m. rugpjcio 19 d. Maskvoje bandytas vykdyti perversmas pucas. Pucistai, pasivadin Valstybiniu ypatingosios padties komitetu, paskelb, kad Prezidentas Gorbaciovas nusalinamas nuo pareig, paskyr save vienintele valdia ir ved ypatingj padt tam tikruose TSRS regionuose. Po dviej dien pucist perversmas lugo. 24. Is karto po Maskvos puco lugimo 1991 m. rugpjcio ir rugsjo mnesiais naujoji Lietuvos Vyriausyb sulauk diplomatinio pripainimo, inter alia is TSRS, Europos Bendrij bei Jungtini Amerikos Valstij. TSRS buvo 60-oji, kuri pripaino Lietuvos Respublik kaip tarptautins teiss subjekt ir suvereni valstyb, kaip ji yra apibrta ,,1990 m. kovo 11 d. pagrindiniuose 6 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV aktuose". TSRS panaikino 1940 m. statym, kuriuo Lietuva buvo inkorporuota TSRS sudt. 25. Kas dl Lietuvos Komunist Partijos veiklos, 1990 m. liepos 2 d. Teisingumo ministerija atmet prasym registruoti ,,LTSR pilieci komitet", kadangi jo tikslai laikyti nesuderinamais su Laikinuoju pagrindiniu statymu. 1991 m. rugpjcio 22 d. Auksciausioji Taryba prim nutarim dl LKP/TSKP veiklos Lietuvoje. Siuo nutarimu buvo patvirtintas LKP/TSKP neteistumas ir imtasi priemoni utikrinti, kad si organizacija bt likviduota ir sugrintas turtas, kur minta partija bei jos antrins organizacijos buvo konfiskavusios su sovietini karini dalini pagalba. Vyriausybs teigimu, iki tol, kol sovietins karins pajgos pradjo trauktis po puco Maskvoje lugimo, nebuvo galimybi imtis veiksming priemoni pries si organizacij. B. Parengtinis ir teisminis tyrimas 26. 1990 m. lapkricio mn. buvo iskelta pirmoji baudiamoji byla dl sovietini karini pajg veiksm pries protesto miting. Buvo tiriami keli paeidimai. Per 1991-uosius metus vairiems LKP/TSKP nariams ar kolaborantams is viso buvo iskeltos dar 8 baudiamosios bylos dl pasiksinim smurtu nuversti demokratiskai isrinkt Lietuvos valdi ir valstybs suvereniteto paeidimo. Is pradi baudiamojon atsakomybn buvo ketinta patraukti 49 asmenis, taciau keli is j paspruko Baltarusij ir Rusij, ir juos buvo atsisakyta isduoti, neirint Lietuvos pareign pastang vizit sias salis metu. Tyrimui trukd nepakankamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Galiausiai, teisiami buvo tik 6 asmenys, tarp j ir pareiskjai, kurie buvo LKP/TSKP vadovai ir buvo tariami diversine veikla. Devynios bylos vliau buvo sujungtos vien baudiamj byl. Si byla Lietuvos visuomenei buvo inoma kaip ,,sausio 13-osios byla", susijusi su tragiskais vykiais 1991 metais nakt is sausio 12-osios 13-j (r. � 21 pirmiau). 27. Pirmasis pareiskjas buvo kelis kartus apklaustas kaip liudytojas po Maskvos puco lugimo 1991 m. rugpjcio mn. 1994 m. birelio 28 d. jis buvo sulaikytas ir apklaustas kaip tariamasis. 1994 m. liepos 1 d. jis buvo paleistas, paskyrus kardomj priemon rasytin pasiadjim neisvykti. Jis buvo kalintas, pirmos instancijos teismui primus apkaltinamj nuosprend (r. � 51 toliau). 28. 1994 m. lapkricio 15 d. buvo priimtas nutarimas pareiksti kaltinimus antrajam pareiskjui pagal Baudiamojo kodekso 67 ir 70 straipsnius. Jis nebuvo suimtas, taciau jam buvo paskirta kardomoji priemon rasytinis pasiadjimas neisvykti is salies. Jis buvo kalintas po to, kai pirmos instancijos teismas prim apkaltinamj nuosprend (r. �� 52-53 toliau). 29. Treciasis pareiskjas buvo pripaintas tariamuoju 1991 m. rugpjcio 22 d. pradtoje baudiamojoje byloje. Siam pareiskjui pabgus, 1991 m. rugpjcio 27 d. buvo priimtas nutarimas skelbti kaltinamojo paiesk. Treciasis pareiskjas teig, kad nenustatyt 1994 m. dien Baltarusijoje j pagrob Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 7 Lietuvos valdios institucijos ir neteistai atgabeno atgal Lietuv. 1994 m. sausio 15 d. jis buvo suimtas ir buvo kalintas iki nuteisimo (r. �� 54-55 toliau). 30. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 1994 m. gruodio 5 d. Nuo 1994 m. gruodio 11 d. iki 1996 m. balandio 15 d. pirmajam ir antrajam pareiskjui buvo leista susipainti su bylos mediaga. Treciasis pareiskjas galjo susipainti su bylos mediaga nuo 1994 m. gruodio 10 d. iki 1996 m. gegus 31 d. 31. Parengiamojo tyrimo metu buvo apklausti 3 344 liudytojai ir 1 349 nukentjusieji. Be to, buvo atlikta 1 190 vairi ekspertizi. Atliktos 182 kratos ir 77 turto arestai. Pasak Vyriausybs, buvo bandym sunaikinti tam tikr, su byla susijusi, mediag ir kai kurios mediagos dalys buvo rastos sudegintos. Reikjo laiko mediagos turiniui nustatyti. Didel dalis mediagos buvo rus kalba, todl j reikjo isversti. Be to, apklausiant kelis kaltinamuosius taip pat buvo reikalingas vertimas. 32. 1996 m. birelio 19 d. sesiems kaltinamiesiems, tarp j ir pareiskjams, buvo patvirtinta kaltinamoji isvada. Byla, kuri sudar 332 rodym tomai, buvo perduota nagrinti Vilniaus apygardos teismui. 33. Teisminis bylos nagrinjimas prasidjo 1996 m. lapkricio 12 d. Nuo mintos dienos iki 1997 m. sausio 21 d. prokurorai skait kaltinamj isvad, kuri sudar 15 tom. Dl pareiskj ligos buvo paskelbta keli dien pertrauka. 34. 1996 m. gruodio 10 d., 1997 m. gegus 12 d., birelio 23 d., spalio 22 d., gruodio 4 d. ir 18 d. teisminis bylos nagrinjimas buvo atidtas dl kai kuri teisiamj sveikatos bkls. 35. Nuo 1997 m. gegus 29 d. iki birelio 2 d. teisminis bylos nagrinjimas buvo atidtas dl treciojo pareiskjo pablogjusios sveikatos bkls. 36. 1997 m. birelio 23 d. teismas patenkino 9 nukentjusij prasymus atlikti teismo medicinos ekspertizes. 37. Nuo 1997 m. birelio 30 d. iki rugpjcio 11 d. teismo atostogos. 38. 1997 m. spalio 22 d., lapkricio 17-18 d., gruodio 5-15 d., gruodio 1823 d. ir nuo 1997 m. gruodio 23 d. iki 1998 m. sausio 6 d. teisminis bylos nagrinjimas negaljo bti tsiamas dl vieno ar keli teisiamj ligos arba dl tam tikr liudytoj neatvykimo teismo posd. 39. 1998 m. sausio 27 d., vasario 2-10 d., vasario 13-18 d., nuo vasario 19 d. iki kovo 16 d., nuo kovo 26 d. iki balandio 20 d. ir gegus 12-15 d. teisminis bylos nagrinjimas buvo atidtas dl vieno ar keli teisiamj prastos sveikatos bkls. 40. Nuo 1998 m. birelio 1 d. iki 8 d. teisminis bylos nagrinjimas buvo atidtas, kadangi teismo posd neatvyko vienas is gynybos advokat. 41. Nuo 1998 m. liepos 9 d. iki rugsjo 3 d. bylos nagrinjimas buvo atidtas dl teismo atostog. 8 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 42. Nuo 1998 m. rugsjo 15 d. iki spalio 19 d. bylos nagrinjimas buvo atidtas treciojo pareiskjo ir jo advokato prasymu suteikti laiko pasirengti gynybai. 43. Nuo 1998 m. spalio 19 d. iki 27 d. teismas dar kart atidjo bylos nagrinjim treciojo pareiskjo ir jo advokat prasymu suteikti laiko pasirengti gynybai dl pakeist kaltinim. 44. Nuo 1998 m. lapkricio 9 d. iki gegus 7 d. salys galjo atsakyti viena kitos klausimus. 45. 1998 m. vasario 2 d., kovo 26 d., lapkricio 3, gruodio 14 d. ir 29 d., 1999 m. sausio 5 d. ir 25 d., kovo 15 d. ir balandio 19-26 d. teisminis bylos nagrinjimas buvo atidtas dl vieno ar kito teisiamojo arba j teisini atstov ligos. 46. Nuo 1999 m. gegus 7 d. iki liepos 15 d. pareiskjai pasak savo baigiamsias kalbas pirmosios instancijos teisme. 47. Teisminio bylos nagrinjimo metu buvo apklausti 3 093 liudytojai ir 1 461 nukentjusieji. 48. Remiantis Vyriausybs atsakovs apie byl pateikta informacija, bylos, kuriose dalyvavo soviet kariuomens personalas, kuriose keli kaltinamieji pabgo ir kuriuos isduoti TSRS atsisak, buvo vis dar nebaigtos 2006 m. kovo 1 d. Be to, kompensacijos yra kreipsi 77 asmenys, nukentj dl sovietins kariuomens intervencijos 1991 m. sausio mn. C. Pareiskj nuteisimas 1999 m. rugpjcio 23 d. 49. 1999 m. rugpjcio 23 d. Vilniaus apygardos teismas prim nuosprend byloje, kuri sudar 246 puslapiai. Teismo posdyje dalyvavo pareiskjai ir oficials j gynjai. 50. Savo nuosprendyje Vilniaus apygardos teismas paminjo istorin ir politin bylos kontekst (r. �� 7-25 pirmiau), pabrdamas, kad TSKP ir LKP/TSKP buvo pries Lietuvos visuomeninio gyvenimo demokratizacij ir vien tik siek islaikyti sovietinio reimo status quo. Per nagrinjam laikotarp nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akto iki lugusio puco Maskvoje 1991 m. rugpjcio mn. TSKP buvo galinga organizacija, kontroliuojanti soviet saugum, vidaus reikalus ir karines pajgas, dislokuojamas Lietuvos ir kitose teritorijose. TSKP naudojo LKP/TSKP savo kontrols ir karinms pajgoms remti Lietuvoje, siekiant nuversti teist Lietuvos Vyriausyb. TSKP ir LKP/TSKP, inodamos, kad j idjas remia tik mauma Lietuvos gyventoj, mgino jga nuversti demokratin reim. Nustatyta, kad pareiskjai, tuometiniai LKP/TSKP vadovai, asmeniskai priiminjo sprendimus ar dalyvavo veiksmuose, patvirtinanciuose j dalyvavim bandant vykdyti perversmus. Konkreciai, pirmos instancijos teismas nustat toki pareiskj veikl: i) pirmasis pareiskjas buvo LKP/TSKP Centro komiteto sekretorius; antrasis pareiskjas buvo LKP/TSKP Centro komiteto narys ir radijo stoties Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 9 ,,Taryb Lietuva" direktorius; treciasis pareiskjas buvo LKP/TSKP Centro komiteto pirmasis sekretorius; ii) 1990 m. balandio 21 d. LKP/TSKP steig ,,LTSR pilieci komitet"1, kurio tikslas buvo nuversti Lietuvos Vyriausyb, nepaklusti Auksciausiosios Tarybos priimtiems teiss aktams ir atstatyti TSRS Konstitucijos bei kit sovietini statym galiojim. Pirmasis ir treciasis pareiskjai buvo minto komiteto prezidiumo nariai; iii) 1990 m. gegus 12 d. treciojo pareiskjo iniciatyva buvo steigtas ,,LTSR VRM partinis komitetas", kurio tikslas buvo suformuoti nepriklausomus policijos padalinius, pavaldius LKP/TSKP; iv) 1990 m. vasar treciojo pareiskjo ir kit LKP/TSKP nari iniciatyva buvo sukurta taip vadinama ,,Laisvj verslinink asociacija", kurios tikslas buvo koordinuoti, kaip alternatyva veikianciai Lietuvos Vyriausybei, Lietuvoje sikrusi TSRS kio subjekt veikl; v) 1990 m. birelio mn. pareiskjai steig radijo stot ,,Taryb Lietuva" Vilniaus pedagoginio universiteto patalpose, kurias sovietin kariuomen buvo prievarta umusi; vi) 1990 m. rugpjcio 7 d. ,,LTSR pilieci komitetas" steig ,,darbinink draugoves", kuri viesai skelbiamas tikslas buvo ,,priesintis neteistiems priverstiniams veiksmams, jeigu bus likviduojama socialistin santvarka ar Lietuva neteistai atsiskirs nuo TSRS"; vii) 1990 m. gruodio 16 d. LKP/TSKP organizavo ,,Lietuvos demokratini jg kongres", kurio pirmininku buvo treciasis pareiskjas; viii) 1991 m. sausio mn. pradioje treciasis pareiskjas teik savo vadovams Maskvoje ,,TSRS prezidentinio valdymo vedimo Lietuvoje" plan. Treciasis pareiskjas taip pat dalyvavo organizuojant vairius mitingus ir streikus, kuriais buvo siekiama vykdyti mint plan. Vadovaudamasis mintu planu, 1991 m. sausio 10 d. Prezidentas Gorbaciovas viesai pareikalavo, kad Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba ,,nedelsiant atstatyt TSRS ir LTSR konstitucij juridin gali Lietuvoje"; ix) 1991 m. sausio 11 d. LKP/TSKP issiunt Lietuvos Vyriausybei ultimatum, kuriame nurodoma vykdyti TSRS Prezidento reikalavim. Priesingu atveju LKP/TSKP paskelb steigsianti ,,Lietuvos nacionalinio gelbjimo komitet", ,,kuris imsis rpintis LTSR ateitimi"; x) be 1991 m. sausio 11 d. ultimatumo per laikotarp nuo 1991 m. sausio 11 d. iki 19 d. LKP/TSKP paskelb penkias viesas deklaracijas, ragindama smurtu nuversti nepriklausomos Lietuvos Vyriausyb ir kitas valdios institucijas. Pirmasis ir treciasis pareiskjai buvo atsakingi u si deklaracij parengim, o antrasis pareiskjas buvo atsakingas u j isplatinim iniasklaidoje; 1 1990 m. liepos 2 d. Teisingumo ministerija atsisak registruoti si organizacij, kadangi jos tikslai buvo laikomi priestaraujanciais Laikinajam pagrindiniam statymui (r. � 25 pirmiau). 10 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV xi) per sovietins kariuomens siverima Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rmus ir kitus pastatus Vilniuje 1991 m. sausio 11 � 13 dienomis (r. � 21 pirmiau), treciasis pareiskjas aktyviai kolaboravo su TSKP ir TSRS valdia, kurstydamas karins jgos su draugovinink pagalba panaudojim pries beginklius civilius gyventojus, susirinkusius prie si pastat ginti Lietuvos nepriklausomybs. Tokiu bdu treciasis pareiskjas bendrininkavo su sovietins armijos kareiviais, kurie nuud 13 Lietuvos civili gyventoj, 16 moni sunkiai sueid ir sukl apysunk ar lengv kno sualojim 724 asmenims. Visi nukentjusieji ir sualojim, patirt 1991 m. nakt is sausio 12osios sausio 13-j, rsys buvo smulkiai isvardinti teismo nuosprendyje. Pareiskjai taip pat buvo nuteisti u neteist Lietuvos valstybei priklausanci pastat okupavim; xii) vienas is kartu su pareiskjais teist asmen, J.J., buvo laikomas ,,Lietuvos nacionalinio gelbjimo komiteto", kuris ypac aktyviai veik mginant vykdyti perversm 1991 m. sausio 11 � 13 dienomis, krju ir paciu aktyviausiu dalyviu. Nustatyta, kad pirmasis ir antrasis pareiskjai aktyviai dalyvavo sio komiteto veikloje, jo vardu skleisdami vairius viesus pareiskimus per radijo stot ,,Taryb Lietuva". Siais pareiskimais buvo skatinama jga nuversti teist Lietuvos Vyriausyb; xiii) 1991 m. sausio 14 d. Auksciausioji Taryba prim nutarim dl vadinamojo ,,Lietuvos nacionalinio gelbjimo komiteto", kuriuo paskelb komiteto steigim ir veikl ,,antikonstitucinio, antivalstybinio pobdio ir todl neteistais"; xiv) po 1991 m. sausio mn. vyki pareiskjai ir toliau, su soviet armijos pagalba, neteistai laik um kelis pastatus, tarp j ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastat Vilniuje; xv) 1991 m. kovo 17 d. LKP/TSKP neskmingai mgino organizuoti referendum dl Lietuvos pasilikimo TSRS sudtyje. Treciasis pareiskjas buvo ypac aktyviai dalyvavo sioje veikloje; xvi) pareiskjai ts antivalstybin veikl LKP/TSKP iki lugusio puco Maskvoje 1991 m. rugpjcio mn.; xvii) LKP/TSKP buvo pripainta antivalstybine organizacija tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 70 straipsnio poiriu (r. � 78 toliau). ,,LTSR pilieci komitetas", ,,LTSR VRM partinis komitetas", ,,Laisvj verslinink asociacija", radijo stotis ,,Taryb Lietuva", darbinink draugovs, ,,Lietuvos demokratini jg kongresas" ir ,,Lietuvos nacionalinio gelbjimo komitetas", kuriuos visus steig arba kontroliavo LKP/TSKP, taip pat buvo pripainti antivalstybiniais; xviii) dl pirmojo pareiskjo teismas konstatavo, kad, uimdamas LKP/TSKP Centro komiteto sekretoriaus pareigas, jis nuo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akto iki Maskvos puco lugimo 1991 m. rugpjcio mn. viesai ragino smurtu nuversti teist Lietuvos Vyriausyb ir apriboti Lietuvos valstybs suverenitet. Taip pat nustatyta, kad pirmasis pareiskjas trukd demokratiskai kurt nepriklausomos Lietuvos Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 11 institucij funkcionavimui ir dalyvavo pirmiau mint antivalstybini organizacij veikloje; 51. Pirmasis pareiskjas buvo nuteistas u nusikalstamas veikas, numatytas tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 68 (viesi raginimai smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet) ir 70 (antivalstybini organizacij krimas ir aktyvus dalyvavimas j veikloje) straipsniuose. Jis buvo nuteistas seseri met laisvs atmimo bausme. 52. Dl antrojo pareiskjo teismas konstatavo, kad, bdamas LKP/TSKP Centro komiteto nariu ir radijo stoties ,,Taryb Lietuva" direktoriumi, nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjcio mn. jis dalyvavo antivalstybini organizacij veikloje. Jis buvo atsakingas u vairi laid, inter alia raginanci smurtu nuversti teist Lietuvos Vyriausyb ir apriboti Lietuvos valstybs suverenitet, transliavim. 53. Antrasis pareiskjas buvo nuteistas u nusikaltim, numatyt tuometinio Baudiamojo kodekso 70 straipsnyje, ir nuteistas trej met laisvs atmimo bausme. Jis buvo isteisintas dl kenkimo (minto kodekso 67 straipsnis). 54. Dl treciojo pareiskjo pirmos instancijos teismas konstatavo, kad, uimdamas LKP/TSKP Centro komiteto pirmojo sekretoriaus pareigas, jis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjcio mn. dalyvavo antivalstybini organizacij veikloje ir trukd demokratiskai kurt nepriklausomos Lietuvos institucij funkcionavimui. Be to, jis viesai ragino smurtu nuversti teist Lietuvos Vyriausyb ir apriboti Lietuvos valstybs suverenitet. Taip pat buvo nustatyta, kad jis ragino panaudoti soviet karines pajgas pries beginklius civilius gyventojus 1991 m. sausio 12-osios ir 13-osios vyki metu ir todl yra atsakingas u mint vyki auk mirtis ir sualojimus. 55. Treciasis pareiskjas buvo nuteistas u nusikalstamas veikas, numatytas Baudiamojo kodekso 68 ir 70 straipsniuose. Jis taip pat buvo nuteistas u bendrininkavim nuudant sunkinanciomis aplinkybmis ir vairi kno sualojim padarym 1991 m. sausio 12-osios ir 13-osios vyki metu (tuo metu galiojusio Baudiamojo kodekso 105, 111, 112 ir 116 straipsniai, taikyti kartu su 18 straipsniu). Jis buvo isteisintas dl kenkimo ir nuteistas dvylikos met laisvs atmimo bausme. 56. Kartu su pareiskjais buvo nuteisti ir kiti trys teisiamieji. D. Bylos nagrinjimas apeliacins ir kasacins instancijos teisme 57. 2001 m. vasario 20 d. Apeliacinis teismas pakeit pareiskj apkaltinamj nuosprend pagal tuometinio Baudiamojo kodekso 70 straipsn, tiek, kiek tai buvo susij su pareiskj veikla LKP/TSKP ir jos antrinse organizacijose nuo 1990 m. kovo 11 d. iki lapkricio 10 d. Apeliacinis teismas konstatavo, kad iki 1990 m. lapkricio 10 d. statymini patais Baudiamojo kodekso 70 straipsnis buvo susijs su veikla antisovietinse organizacijose ir todl negali bti pagal analogij taikomas antilietuvisk organizacij atvilgiu. Taciau pakeitus statym, 70 straipsnyje buvo aiskiai apibrta baudiamoji 12 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV atsakomyb u veikl, nukreipt pries Lietuvos valstybs suverenitet (r. � 78 toliau). Taigi, teismas konstatavo, kad vidaus baudiamoji teis iki 1990 m. lapkricio 10 d. nenumat baudiamosios atsakomybs u pareiskj naryst LKP/TSKP, ir todl pareiskjai gali bti nuteisti u veikl mintoje partijoje ir kitose antivalstybinse organizacijose tik po sios datos. 58. Apeliacinis teismas taip pat panaikino treciojo pareiskjo apkaltinamojo nuosprendio dal, susijusi su jo bendrininkavimu padarant apysunkius ir lengvus kno sualojimus (tuometinio Baudiamojo kodekso 112 ir 116 straipsniai, taikyti kartu su 18 straipsniu), atsivelgs tai, kad buvo pasibaigs patraukimo baudiamojon atsakomybn senaties terminas dl si nusikaltim. Apkaltinamasis nuosprendis buvo paliktas galioti tiek, kiek tai susij su pareiskjo bendrininkavimu nuudant sunkinanciomis aplinkybmis ir sunki kno sualojim padarymu (tuometinio Baudiamojo kodekso 105 ir 111 straipsniai, taikyti kartu su 18 straipsniu). 59. Apkaltinamasis nuosprendis ir bausms, skirtos pirmajam ir treciajam pareiskjui pagal Kodekso 68 straipsnio 3 dal, buvo paliktos galioti. Antrajam pareiskjui laisvs atmimo bausms terminas buvo sumaintas iki vieneri met ir sesi mnesi. 60. Apeliacinis teismas patvirtino didij dal pirmosios instancijos teismo isvad ir konstatavo, kad pagal tarptautin teis naujoji Lietuvos Vyriausyb turjo teist valdi Lietuvos teritorijoje nuo 1990 m. kovo 11 d. ir kad t dien buvo nutraukta 50 met trukusi Taryb Sjungos okupacija ir aneksija. Tai, kad vliau s fakt pripaino usienio valstybs, buvo tik esamos realybs pripainimas, o tai, kad naujajai Vyriausybei reikjo laiko pakeisti ankstesnes sovietines struktras, nereiskia jokios tstins priklausomybs nuo TSRS. Taciau pareiskjai, bdami aktyvs antivalstybiniai veikjai ir komunist partijos vadovai, neteistai siek nuversti Lietuvos Vyriausyb ir atstatyti soviet valdi. 61. 2001 m. gruodio 28 d. Auksciausiasis teismas atmet pareiskj kasacinius skundus. Si nutartis buvo galutin. 62. Pirmojo pareiskjo mginimai pasiekti lygtinio paleidimo buvo neskmingi. Atrodo, kad jis galiausiai buvo paleistas laisv 2004 m. rugpjcio 23 d. Nenustatyt dien, atliks paskirt bausm, antrasis pareiskjas taip pat buvo paleistas laisv. Treciasis pareiskjas buvo paleistas laisv 2006 m. sausio 13 d. II. BYLAI REIKSMINGA VIDAUS TEIS IR PRAKTIKA 1. Konstitucins nuostatos dl Lietuvos Respublikos statuso 63. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo aktas skelb: Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 13 ,,Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba, reiksdama Tautos vali, nutaria ir iskilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos Valstybs suverenini gali vykdymas, ir nuo siol Lietuva vl yra Nepriklausoma valstyb. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas ir 1920 m. gegus 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs niekada nebuvo nustoj teisins galios ir yra Lietuvos Valstybs konstitucinis pamatas. Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedaloma, joje neveikia jokios kitos valstybs konstitucija. Lietuvos Valstyb pabria savo istikimyb visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta sien nelieciamum, kaip jis suformuluotas 1975 met Europos saugumo ir bendradarbiavimo pasitarimo Helsinkyje Baigiamajame akte, garantuoja mogaus, piliecio ir tautini bendrij teises. Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba kaip suvereni gali reiskja siuo aktu pradeda realizuoti vis Valstybs suverenitet." 64. 1990 m. kovo 11 d. Auksciausioji Taryba statymu dl 1938 m. gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo atkr esmines pirmins Lietuvos Konstitucijos nuostatas, panaikindama 1977 m. TSRS Konstitucijos ir 1978 m. LTSR Konstitucijos galiojim. 65. T paci dien Auksciausioji Taryba prim Laikinj pagrindin statym, nustatant naujai atkurtos Lietuvos valstybs konstitucinius principus. O btent, siame statyme Lietuva minima kaip suvereni demokratin respublika, kurioje valdia priklauso tautai ir yra vykdoma Parlamento, Vyriausybs bei teism. Be to, statyme buvo numatyta, kad visi ankstesni statymai ir teiss aktai lieka galioti tiek, kiek jie nepriestarauja naujajam Laikinajam pagrindiniam statymui. Sis statymas galiojo iki 1992 m. lapkricio 2 d. 66. 1990 m. kovo 11 d. ir 13 d. Auksciausioji Taryba nutar, kad visi TSRS ir LTSR valdios organai ir valstybs institucijos Lietuvos teritorijoje pereina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai. Siomis nuostatomis bei 1990 m. kovo 22 d. Vyriausybs statymu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo suteiktos visos galios kontroliuoti visas institucijas salies teritorijoje. 67. 1990 m. gegus 23 d. Auksciausioji Taryba prim Nutarim Nr. I226, pristabdant oficiali deryb su TSRS laikotarpiui is Lietuvos Auksciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11-osios akt kylancius j realizavimo veiksmus ir sprendimus. Nutarimas turjo sigalioti deryboms prasidjus. Taciau sis nutarimas buvo paskelbtas negaliojanciu 1990 m. birelio 29 priimtu Nutarimu Nr. I-340, sigaliojusiu nuo jo primimo. 68. Auksciau mint nutarim pakeit 1990 m. birelio 29 d. pareiskimas, kuris numat, kad siekiant deryb su TSRS nuo toki deryb pradios skelbiamas 100 dien pratstinas moratoriumas Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo aktui, tai yra sustabdomi is jo kylantys teisiniai veiksmai: 14 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV ,,Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba, Bdama ir likdama Tautos ir Valstybs suvereni gali reiskja, atkurdama nepriklausom Lietuvos valstyb ir vis t gali vykdymo tikslu siekdama tarpvalstybini Lietuvos Respublikos deryb su TSR Sjunga, Skelbia nuo toki deryb pradios 100 dien moratorium 1990 m. kovo 11 d. Aktui dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo, t.y., sustabdo is to kylancius teisinius veiksmus. Lietuvos Respublikos � TSR Sjungos deryb pradia, j tikslai ir slygos fiksuojami sali galiotj delegacij specialiu protokolu. Lietuvos Respublikos Auksciausioji Taryba gali moratorium pratsti arba atsaukti. Moratoriumas savaime netenka galios, nutrkus deryboms. Jeigu dl kuri nors vyki arba aplinkybi <...> Lietuvis Respublikos Auksciausioji Taryba negali normaliai vykdyti valstybins valdios funkcij, moratoriumas tuo paciu momentu netenka galios". 69. 1990 m. rugsjo 25 d. Auksciausioji Taryba prim Politini partij statym, kuriame buvo patvirtinta, kad kit valstybi politins partijos ir partijos, kuri veikla priestarauja Laikinajam pagrindiniam statymui, yra laikomos neteistomis. statymo 4 straipsnyje buvo numatyta, kad tokios partijos nra registruojamos, o registracija yra privaloma. Politins partijos registruojamos tik tuo atveju, jeigu j ,,veikla tarnau[ja] nepriklausomos demokratins Lietuvos valstybs stiprinimui". 70. 1990 m. gruodio 28 d. Auksciausioji Taryba paskelb 1990 m. birelio 29 d. pareiskim (moratorium) nebegaliojanciu ir jis daugiau nebebuvo minimas oficialiuose dokumentuose. Atsivelgiant tai, kad TSRS delegacija nesutiko pasirasyti tarpvalstybini deryb pradios protokolo, Auksciausioji Taryba atsisak tai procedrai numatyt princip, tarp j ir slyginio moratoriumo. Auksciausioji Taryba numat galimyb, kad derybos gali bti pradtos ir be protokolo pasirasymo, bet tik tuo atveju jeigu nebus paeistas Lietuvos valstybs suverenitetas. 71. Atsivelgdama daugumos Lietuvos gyventoj nuomon, isreikst salies mastu vykusio plebiscito metu, 1991 m. vasario 11 d. Auksciausioji Taryba prim statym, skelbiant, kad teiginys ,,Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika" yra pamatinis konstitucinis principas. 2. statym nuostatos dl LKP/TSKP ir antrini jos organizacij 72. 1991 m. sausio 14 d. Auksciausioji Taryba prim nutarim dl vadinamojo ,,Lietuvos nacionalinio gelbjimo komiteto", kuriuo paskelb komiteto steigim ir veikl ,,antikonstitucinio, antivalstybinio pobdio ir todl neteistais". 73. 1991 m. rugpjcio 22 d. Auksciausioji Taryba prim nutarim, kuriuo LKP/TSKP veikla buvo udrausta. Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 15 3. Materialioji baudziamoji teis 74. Pareiskjai buvo nuteisti pagal 1961 m. birelio 26 d. LTSR Auksciausiosios Tarybos priimt Baudiamj kodeks, kuris su daugeliu pakeitim galiojo Lietuvos teritorijoje iki 2003 m. gegus 1 d., kai buvo priimtas naujasis Baudiamasis kodeksas. 75. Remiantis Laikinuoju pagrindiniu statymu, po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo 1961 m. Baudiamojo kodekso (BK) nuostatos galiojo tiek, kiek jos nepriestaravo Laikinajam pagrindiniam statymui (r. � 65 pirmiau). 76. BK 18 straipsnis virtino nuostatas dl bendrininkavimo. 77. BK 68 straipsnis numat baudiamj atsakomyb u antisovietin agitacij ir propagand. Jame buvo numatyta bausm, inter alia, u itin pavojingus nusikaltimus pries Taryb Sjungos valstyb ir antisovietins, smeiikiskos literatros propagavim. 1990 m. spalio 4 d. statymo pakeitimu, sigaliojusiu 1990 m. lapkricio 10 d., buvo pakeistas BK 68 straipsnio tekstas, numatant baudiamj atsakomyb u veiksmus, nukreiptus pries Lietuvos Respublikos suverenitet. Sio straipsnio 3 dalis numat iki 10 met laisvs atmimo bausm u mintus veiksmus, padarytus vykdant kit usienio valstybi ar organizacij uduotis. 78. BK 70 straipsniu buvo draudiama kurti ir aktyviai dalyvauti antisovietinse organizacijose, siekiant parengti ar vykdyti itin pavojingus nusikaltimus pries valstyb. Po BK pakeitimo 1990 m. lapkricio 10 d. 70 straipsnis buvo pakeistas, numatant draudim dalyvauti veikloje, kuria siekiama sutrikdyti viesj ar socialin tvark, nustatyt Laikinajame pagrindiniame statyme (Konstitucijoje), apriboti suverenias Lietuvos valstybs teises (galias) ar jga atskirti jos teritorijos dal. 79. Pries Baudiamojo kodekso pakeitimus Auksciausioji Taryba 1990 m. gegus 2 d. prim Asmen, represuot u pasipriesinim okupaciniams reimams, teisi atkrimo statym. Tokiu bdu, asmenys, nuteisti pagal BK 68 ir 70 straipsni ankstesn antisovietin redakcij buvo paskelbti nekaltais Lietuvos Respublikai ir jiems buvo atkurtos j pilietins teiss. 80. BK 105 straipsnis numat baudiamj atsakomyb u tycin nuudym sunkinanciomis aplinkybmis. 81. BK 111 straipsnis numat baudiamj atsakomyb u veiksmus, kuriais padaromas tycinis sunkus kno sualojimas. III. EUROPOS TARYBOS ATASKAITA PARLAMENTINS ASAMBLJOS 82. Parlamentins Asambljos Teisini reikal ir mogaus teisi komitetas, vykdydamas mogaus teisi padties Lietuvoje prieiros procedr, atsiunt si sal delegacij, kuri susitiko su treciuoju pareiskju Lukiski tardymo 16 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV izoliatoriuje-kaljime. Vliau savo 2000 m. sausio 7 d. (AS/JUR(2000)02) ataskaitoje pranesjas nurod, kad: ,,40. Pagrindin isvada yra ta, kad teisingumo negalima naudoti kaip priemons modeliuoti nesen istorij, kur yra dar labai maai tyrinta. Kyla didel kersto troskimo inspiravimo ir patenkinimo grsm tautinje smonje ir pasmonje, taip sukuriant nauj neteisyb. 41. Pavyzdiui, nemanoma nustatyti provincins komunist partijos lyderio savarankiskumo, o taip pat ir atsakomybs laipsnio, kol neatliktas istorinis tyrimas, kuriuo bt vertintas tokio pareigno komunist partijos sistemoje, dominavusioje buvusioje Taryb Sjungoje, sprendim primimo savarankiskumo ir realios galios." TEIS I. DL KONVENCIJOS 6 STRAIPSNIO 1 DALIES PAEIDIMO 83. Pareiskjai skundsi, kad jiems iskelt baudiamj byl nagrinjimas buvo nepagrstai ilgas, tuo paeidiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dal, kurioje, kiek yra reiksminga, numatyta: ,,Kai yra sprendiamas <...> jam pareiksto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik <...> isnagrint <...> teismas. <...>" A. Sali teiginiai 1. Pareiskjai 84. Pareiskjai teig, kad baudiamasis byla buvo pradta 1991 m., taciau Vyriausyb nepateik tikinamo paaiskinimo, pateisinancio vilkinim, trukus 10 met iki galutinio bylos issprendimo. 2. Vyriausyb 85. Vyriausyb nurod, kad vertintinas laikotarpis prasidjo: - pirmajam pareiskjui 1994 m. birelio 28 d., kai jis buvo sulaikytas; - antrajam pareiskjui 1994 m. lapkricio 15 d., kai jam buvo pareiksti kaltinimai; - treciajam pareiskjui 1994 m. sausio 15 d., kai jis buvo suimtas. 86. Taciau Vyriausybs teigimu, Teismas negali atsivelgti laikotarp iki Konvencijos sigaliojimo Lietuvoje (t.y., 1995 m. birelio 20 d.). Vyriausyb pabr si baudiamj byl sudtingum kaip lemiam aspekt, vertinant j trukms pagrstum. Byl (kuri buvo pradta kaip 9 atskiri parengtiniai tyrimai, Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 17 kurie vliau buvo sujungti) pries sesis kaltinamuosius sudar 332 tomai parengtinio tyrimo mediagos. Parengiamojo tyrimo metu buvo apklausti 3 344 liudytojai ir 1 349 nukentjusieji, atlikta 1 190 ekspertizi ir 182 kratos. Teisminio bylos nagrinjimo metu apklausti 3 093 liudytojai ir 1 461 nukentjusieji. Be to, pareiskj susipainimas su bylos mediaga truko nuo 12 iki 18 mnesi. 87. Vyriausyb nurod, kad ikiteisminio tyrimo metu pareiskjai gana placiai naudojosi fizine laisve, ypac nuo 1991 m. iki 1994 m. Tyrimo ar teismo metu bylos nagrinjimas niekada nebuvo atidtas valstybs staig prasymu. Teisminis nagrinjimas buvo kelis kartus atidtas pareiskj prasymu dl j sveikatos problem. Byloje nebuvo reiksming vilkinim, kuriuos bt galima priskirti valstybs staig, kurios veik uoliai viso proceso metu, kaltei. Todl baudiamosios bylos nagrinjimas nebuvo pernelyg ilgas. 88. Pirmasis pareiskjas nurod, kad jis proces buvo trauktas nuo 1991 m. rugpjcio mn., nors tyrimai is esms buvo susij su TSRS auksciausio rango kariuomens vad veiksmais. Is 332 tom tyrimo mediagos su juo buvo susij tik 0,01 proc. Panasi dal sudar ir kit pareiskj bylos. Pareiskjai teig, kad du is j buvo gerbiami profesoriai, kuri sveikatos bkl buvo prasta, neturj jokios valdios sovietini karini pajg atvilgiu. Jie tvirtino, kad j gynybos teiss buvo apribotos, kadangi jie turjo susipainti su bylos mediaga per minimal laikotarp. 89. Antrasis pareiskjas teig, kad j procesas paliet nuo pat jo pradios 1991 m. sausio 13 d. Jis buvo vien kart apklaustas parengiamojo tyrimo metu ir vien kart teisme. Jo akistata su jokiais kitais liudytojais nebuvo surengta. Jis buvo kaltinamas tik 5 is 61 tirto epizodo, bet likus laik praleido kaljime, turdamas klausytis kitiems keliam kaltinim. Todl jo byla turjo bti atskirta nuo kit kaltinamj ir skubiai isnagrinta per kelis mnesius. Jis tvirtino, kad bylai turjo bti paskirta daugiau tyrj, siekiant paspartinti jos nagrinjim, ypac rimtesni paeidim, kuriais buvo kaltinamas treciasis pareiskjas, atvilgiu. 90. Treciasis pareiskjas taip pat pabr, kad apie 10 met truks tyrimas daugiausiai buvo susijs su sovietini karini pajg veiksmais, o pareiskjas, bdamas politiniu ideologu, neturjo joms jokios teisins valdios. Kadangi prokuratra konfiskavo daugyb neaktualios dokumentacijos, susijusios su, inter alia, komunist partija, bylos nagrinjimas buvo nepagrstai ilgas ir proceso dalyviai buvo skubinami kuo greiciau susipainti su bylos mediaga. Tyrimas buvo aplaidus daugeliu atvilgi, net ir pagrindini teiss dokument atvilgiu. Buvo pareiksti labai plats kaltinimai, kuri nebuvo galima rodyti, ir tai prilygo vilkinimui, neveiksmingumui ir neteisingumui pareiskj atvilgiu. B. Teismo vertinimas 91. Teismas atkreipia dmes, kad vertinant proceso trukms pagrstum sioje byloje turi bti atsivelgiama tik Teismo kompetencij laiko poiriu 18 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV patenkant laikotarp, kuris prasidjo 1995 m. birelio 20 d., kai Lietuva ratifikavo Konvencij. Sis laikotarpis baigsi Auksciausiojo teismo nutarties primimo dien 2001 m. gruodio 28 d. (r. � 61 pirmiau), t.y., po seseri su puse met bylos nagrinjimo trij instancij teismuose, apklausus liudytojais bei nukentjusiaisiais tkstancius moni (� 47 pirmiau). Is pradi byloje buvo numatyti 49 kaltinamieji. Kadangi Teismas taip pat gali atsivelgti bylos nagrinjimo bkl ratifikavimo dien, Teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo apklausti tkstanciai moni ir atlikta 1 190 vairi ekspertizi, kurioms reikjo daug laiko ir istekli nuo 1991 m. Tyrim sudar 332 tomai (r. � 32 pirmiau). Pareiskjai is ties buvo tariami nuo 1991 m., kai prokuratra pradjo tyrimus. Be to, treciasis pareiskjas nuo 1994 m. sausio 15 d. buvo suimtas. 92. Teismas primena, kad proceso trukms pagrstumas turi bti vertinamas atsivelgiant bylos aplinkybes ir Teismo praktikoje suformuotus kriterijus, konkreciai, bylos sudtingum ir pareiskjo bei atitinkam institucij elges (r., pavyzdiui, Zana v. Turkey, 1997-11-25, Reports of Judgments and Decisions 1997-VII, � 75; P�lissier and Sassi v. France, [GC], no. 25444/94, � 67, ECHR 1999-II). Teismas mano, kad si byla neabejotinai buvo labai sudtinga ir nra rodym, kad nacionalins institucijos veik nepakankamai kruopsciai. Be to, nepaisant keli atidjim pareiskj, kit teisiamj ar j atstov prasymu, Teismas mano, kad laikotarpis, kurio prireik bylai issprsti tokiomis aplinkybmis, vertinant proces kaip visum, nebuvo nepagrstas. 93. Todl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nebuvo paeista. II. DL KONVENCIJOS 7 STRAIPSNIO PAEIDIMO 94. Pareiskjai teig, kad buvo paeistas Konvencijos 7 straipsnis, kuriame numatyta: ,,1. Niekas negali bti nuteistas u veiksmus ar neveikim, kurie pagal j padarymo metu galiojusius valstybs statymus arba tarptautin teis nebuvo laikomi nusikaltimais. Taip pat negali bti skiriama sunkesn bausm negu ta, kuri buvo taikoma nusikaltimo padarymo metu. 2. Sis straipsnis nekliudo teisti ir nubausti kiekvien asmen u kokius nors veiksmus ar neveikim, kurie j padarymo metu pagal civilizuot taut visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus buvo laikomi nusikaltimais." A. Sali teiginiai 1. Pareiskjai 95. Pareiskjai tvirtino, kad jie buvo nuteisti u Lietuvos valstybei priesisk veikl, vykdyt 1990 m. ir 1991 m., nors tuo metu Lietuva nebuvo nepriklausoma valstyb. Is ties padtis salyje 1990-asiais ir 1991-aisiais buvo nestabili, atsivelgiant, inter alia, moratorium, sovietini karini dalini Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 19 intervencij ir neskmingas derybas su TSRS. Todl buvo sunku nuspti, kuri sistema isliks. Dl narysts TSRS vienintelis tikras subjektas buvo ankstesnis reimas ir jo statymai. Tai patvirtina faktas, kad pilieciai, norintys gauti pas ar viz isvykti is salies minto laikotarpio metu, turjo sias procedras tvarkyti per Maskv. 96. Todl, pareiskj nuomone, jie buvo nuteisti u veiksmus, kuri nusikalstamumas tuo metu negaljo bti numatomas pagal vidaus ar tarptautin teis. Iki puco Maskvoje lugimo 1991 m. rugpjcio mn. Lietuvos nepriklausomybs nebuvo pripainusi nei Taryb Sjunga, nei dauguma usienio sali; Lietuva neturjo savo teritorijos ar valiutos ir visi Lietuvos gyventojai buvo Taryb Sjungos pilieciai. Pareiskj nuomone, j, kaip LKP/TSKP nari, veikla buvo visiskai teista. Taciau prokuratra ir nacionaliniai teismai aiskiai ketino pasmerkti kiekvien Lietuvos komunist partijos lyder, iskreiptai apibdindami si partij kaip antivalstybin, nusikalstam ar usienio valstybs partij. 97. Lietuva tapo nepriklausoma tik po puco lugimo 1991 m. rugpjcio mn., ypac po to, kai 1991 m. rugsjo 6 d. Lietuvos nepriklausomyb pripaino Taryb Sjunga. Iki tol bet kokie Lietuvos ,,statymai", priimti remiantis vienasalisku 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo aktu, negaljo bti laikomi pakankamu teisiniu pagrindu Konvencijos 7 straipsnio poiriu, utraukianciu pareiskjams baudiamj atsakomyb ar pateisinanci j nuteisim. T patvirtina mintas ,,moratoriumas", priimtas Lietuvos Respublikos Auksciausiosios Tarybos dl minto akto 1990 m. liepos mn. (r. � 68 pirmiau). Moratoriumas parod Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akto trapum ir deklaruojamos nepriklausomybs nestabilum. Primus moratorium, teisin situacija gro ankstesn sovietin reim. Antrasis pareiskjas teig, kad apie deryb su TSRS lugim nebuvo paskelbta viesai. Todl moratoriumas galiojo iki TSRS subyrjimo atsistatydinus Prezidentui Gorbaciovui. 98. Be to, net jeigu Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo akt ir bt buv galima pavadinti teistu, jame buvo pripastamos politins partij laisvs ir todl pareiskjai neturjo bti baudiami u tai, kad ts buvusios komunist partijos veikl. Si partija nebuvo udrausta ir net nebuvo gavusi spjim. Todl pareiskjai negaljo numatyti, kad j veikla galiausiai bus kvalifikuojama kaip nusikalstama. 99. Nors apeliacinis teismas pripaino laikotarpio nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. lapkricio 10 d. teisinio tikrumo trkum Baudiamojo kodekso 68 ir 70 straipsni taikymui, pareiskjai skundsi, kad tai nebuvo atsivelgta skiriant jiems bausmes. Be to, pirmasis pareiskjas tvirtino, kad po apeliacinio teismo pakeitim 1991 m. sausio mn. tapo esminiu laikotarpiu byloje, o tuo metu jo is viso nebuvo salyje. Pareiskj nuomone, toks teisingumo princip ignoravimas viso bylos nagrinjimo metu prilygsta Konvencijos 7 straipsnio paeidimui. 20 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 100. Antrasis pareiskjas klaus, kaip jis galjs numanyti, kad usitrauks baudiamj atsakomyb vien u tai, kad vykd savo pareigas pagal darbo sutart su radijo stotimi, arba tik u tai, kad buvo Lietuvos komunist partijos narys. 101. Treciojo pareiskjo nuomone, Lietuva nebuvo nepriklausoma valstyb bylai reiksmingu metu ir todl ginti strateginius pastatus buvo sovietini karini pajg pareiga. 1990-aisiais ir 1991-aisiais TSRS isgyveno irimo laikotarp. Tarp besikuriancios Lietuvos Vyriausybs ir TSRS vyko ,,statym karas", ir pirmoji ilg laik neturjo veiksmingos valdios Lietuvoje. 2. Vyriausyb 102. Vyriausyb tvirtino, kad Lietuvos valstyb, taip pat kaip ir kitos Baltijos valstybs, buvo tarptautins teiss subjektu sovietins aneksijos metu nuo 1940 m. iki 1990 m. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo aktas (�� 13 ir 63 pirmiau) nesukr naujos valstybs, o tik grino suvereni gali, kurios buvo neteistai apribotos soviet okupacins valdios nuo 1940 m. iki 1990 m., vykdym Lietuvos Vyriausybei (r., inter alia, 1989 m. rugpjcio 22 d. Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos komisijos 1939 met Vokietijos - TSRS sutartims ir j padariniams istirti isvad; 1990 m. vasario 7 d. Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos nutarim dl Vokietijos TSRS sutarci ir j pasekmi Lietuvai likvidavimo; arba vairias Europos Tarybos Parlamentins Asambljos rezoliucijas nuo 1960 m., tokias kaip Rezoliucija Nr. 872(1987) dl Baltijos sali moni). Tarptautinje viesojoje teisje aiskiai nurodyta, kad aneksija ir okupacija nesukuria joki teisini pasekmi. Be to, tarptautinis pripainimas turjo atgalin poveik, k rodo TSRS sutikimas, jog Lietuva tapo nepriklausoma 1990 m. kovo 11 d. (r. � 24 in fine). 103. Taryb Sjunga neturjo suvereni teisi Lietuv dl principo ex injuria jus non oritur, t.y., is neteiss teis neatsiranda. Taigi, pagal tarptautin teis Lietuva niekada nebuvo teista TSRS dalis ir nepriklausomybs atkrimo metu Lietuvai negaljo bti taikomi jokie sovietiniai statymai (r. Tarptautins teiss komisijos Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projekt ir Ilacu and Others v. Moldova and Russia [GC], no. 48787/99, �� 320-321, ECHR 2004-VII). Vyriausyb nurod paralel su vykiais Latvijoje bylai reiksmingu metu, isdstytus Teismo sprendimuose Slivenko pries Latvij (no. 48321/99, �� 104-109, 111, 2003-10-09) ir Zdanoka pries Latvij bylose ([GC], no. 58278/00, � 97, ECHR 2006, ir atitinkamos krymins nuorodos). 104. 1990 m. vasario 24 d. rinkimai negincijamai buvo laisvi ir demokratiski, todl suteik visisk teistum Auksciausiajai Tarybai ir kitoms Lietuvos Respublikos institucijoms, kurtoms po mint rinkim, bei atitinkamiems j sprendimams. Todl Auksciausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimtos trys statymins priemons sudar tvirt pagrind tolimesniems naujai atkurtos suverenios valstybs valdios veiksmams. Lietuva atgavo Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 21 visisk vykdomj ir teismin statym leidybos kontrol, ir buvusios sovietins institucijos tapo pavaldios Lietuvos jurisdikcijai. Neapibrto pereinamojo laikotarpio nebuvo, kaip Teismas jau yra pripains savo praktikoje (Sidabras and Dziautas v. Lithuania, nos. 55480/00 ir 59330/00, �� 40, 54, 60, ECHR 2004-VIII; cf. mint Ilacu byl, �� 31, 325). Auksciausioji Taryba ir toliau veiksmingai kr ir leido statymus daugelyje srici. 105. Vyriausyb nesutiko su pareiskj teiginiu, kad Lietuva tapo nepriklausoma tik po to, kai s fakt 1991 m. rugsjo mn. pripaino TSRS, kuri tuo metu buvo 60-ja tai padariusia valstybe. Vyriausyb rmsi mintais tarptautins teiss argumentais (r. � 102) ir pakartojo, kad kitos valstybs pripainimas yra tik deklaratyvus politinio ir diskrecinio pobdio klausimas, neturintis jokios lemiamos takos nepriklausomybei, kuri faktiskai buvo atkurta 1990 m. kovo 11 d. Vyriausyb primin, kad pripainimo poveikis paprastai bna retroaktyvus jau egzistuojancios situacijos atvilgiu. 106. Be to, pas klausimas nebuvo toks vienareiksmiskas, kaip teigia pareiskjai (r. � 95 pirmiau). Lietuvos pilietyb reglamentavo specialus statymas, priimtas ankstesnio Parlamento 1989 m. lapkricio 3 d., kuriame jau buvo numatytas nepriklausomybs atkrimas, kadangi sis statymas skelb, kad Lietuvos pilieciai gali ir toliau naudoti turimus TSRS pasus laikinai, kol bus baigtas nepriklausomybs atkrimas, taciau jokios statymo nuostatos nenustat Lietuvos pilieciams koki nors sipareigojim TSRS atvilgiu. Be to, statymui gyvendinti buvo nustatytas dviej met terminas. 107. Auksciausios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. priimti konstituciniai teiss aktai, ypac Laikinasis pagrindinis statymas, aiskiai nustat, kad Baudiamasis kodeksas taikomas veikoms pries atkurtas Lietuvos valdios institucijas. Be to, atliktus Baudiamojo kodekso 68 ir 70 straipsni pataisas, nuo 1990 m. lapkricio 10 d. veikla, kuria siekiama pakenkti Lietuvos valstybei, buvo aiskiai oficialiai udrausta. Veikla LKP/TSKP bei jos antrinse organizacijose tik po mintos datos utrauk pareiskjams baudiamj atsakomyb ir btent u si veikl pagal mintas nuostatas jie buvo nuteisti pagal galutin Apeliacinio teismo priimt nuosprend. Pareiskjai negaljo remtis pradiniais antisovietiniais Kodekso 68 ir 70 straipsni tekstais, kadangi jie aiskiai neatitiko 1990 m. kovo 11 d. teiss akt. Be to, ankstesns redakcijos buvo nebenaudojamos, k rodo vis pagal jas nuteist asmen reabilitavimas Auksciausiajai Tarybai 1990 m. gegus 2 d. primus Asmen, represuot u pasipriesinim okupaciniams reimams, teisi atkrimo statym (r. � 79 pirmiau). 108. Bylai reiksmingu laikotarpiu pareiskj veikla buvo viesai ir sistemingai skelbiama kaip nusikalstama (r., pavyzdiui, �� 20 ir 25 pirmiau). Todl pareiskjai gerai inojo ir galjo numanyti, kad j veiksmai, nukreipti pries Lietuvos Respublikos suverenitet ir demokratiskai isrinktas jos institucijas, gali bti baudiami pagal sios valstybs materialij baudiamj teis. Kaip matyti is apkaltinamojo nuosprendio pareiskjams, organizuodami politinius mitingus ir streikus bei naudodami kitas Lietuvos valdios 22 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV destabilizavimo ir nuvertimo priemones, pareiskjai vaidino svarb vaidmen skatinant soviet agresij ir jgos panaudojim pries Lietuvos mones bei jos Vyriausyb. 109. Pareiskjai buvo profesionals politikai, kuriems turjo bti inomos istorins ir politins realijos bei, bent jau atitinkam teisini konsultacij pagalba, tai, kad teisiniu poiriu jie dalyvauja nusikaltime (cf. pagal analogij Chauvy and Others v. France, no. 64915/01, �� 44-45, 48, 2004-06-29). Neirint tai, kaip nustat vidaus teismai, pareiskjai ir toliau ts savo neteist veikl (r. �� 50-61 pirmiau), smoningai siekdami sutrikdyti viesj tvark ir Lietuvos Respublikos suvereni nepriklausomyb, skaitant usienio valstybs jg remiamo smurto dideliu mastu kurstym ir panaudojim. 110. Vyriausyb tvirtino, kad pareiskjai negaljo remtis moratoriumu, paskelbtu Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo aktui, kadangi jis niekada nebuvo sigaliojs dl to, kad TSRS nevykd privalomos isankstins slygos pradti dvisales derybas (r. �� 14-17 ir 67-68 pirmiau). Pareiskjai apie tai inojo, kadangi jie ir Taryb Sjunga ir toliau reikalavo, kad Lietuva denonsuot mint akt (r. �� 14, 19 ir 20 pirmiau). Bet kuriuo atveju, pats aktas nepateko minto moratoriumo, kuris taip ir liko nesigaliojs, taikymo srit. Be to, Auksciausioji Taryba nesustabd savo teiss akt leidybos ar kitos veiklos, skirt nepriklausomybs atkrimui tvirtinti. Todl slyginis moratoriumas neturjo jokios takos galimybei numatyti pareiskj elgesio nusikalstam pobd. Vietoj to pareiskjai siek ukirsti keli deryboms su TSRS, skirdami prioritet jgos panaudojimui. Tai, kad TSRS ir pareiskjai pripaino esam padt rodo daugkartiniai reikalavimai per laikotarp nuo 1990 m. birelio 29 iki gruodio 28 d. ir 1991 m. sausio � rugpjcio mnesiais, kad Lietuva panaikint 1990 m. kovo 11 d. teiss akt galiojim ir grint Taryb Sjungos konstitucijos teisin gali. 111. Pareiskjai aktyviai dalyvavo vadovaujant buvusiai Taryb Sjungos komunist partijai (LKP/TSKP) ir jos antrinms organizacijoms (LTSR pilieci komitetui, Nacionalinio gelbjimo komitetui, Laisvj verslinink asociacijai ir t.t.), kurios band atitaisyti visisk partijos pralaimjim 1990 m. vasario 24 d. demokratiniuose parlamento rinkimuose, prasydamos Taryb Sjungos pagalbos pakenkti naujai atkurtai Lietuvos valstybei ir susigrinti valdi (plg. r. mint Zdanoka byl, � 130). Pareiskj veikla paeid demokratijos principo esm, o taip pat ir Lietuvos Respublikos konstitucines bei kitas teisines nuostatas, ir truko iki pat puco Maskvoje lugimo 1991 m. rugpjcio 19 d. (r. �� 23-24 pirmiau). J naryst politinse organizacijose nebuvo teisiskai registruotas pagal Lietuvos statymus, priimtus po 1990 m. kovo 11 d., o tokios registracijos prasymai buvo atmesti dl toki organizacij sieki neatitikimo Laikinajam pagrindiniam statymui ir kitoms atitinkamoms teisinms nuostatoms (r. �� 25, 50 (ii) isnas ir 65 pirmiau). Todl pareiskjai turjo suvokti, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. sovietinis reimas Lietuvoje nebeturjo galios, ir btent todl jie siek Maskvos pagalbos atkurti s reim. Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 23 112. Vyriausyb pabr, kad, atsivelgus Baudiamojo kodekso pataisas (r. �� 74-78 pirmiau), pareiskjai buvo nuteisti Apeliacinio teismo nuosprendiu, patvirtintu kasacine tvarka, tik u sunkius nusikaltimus, padarytus po 1990 m. lapkricio 10 dienos. Iki to laiko pareiskj veikla buvo neteista, bet neutrauk baudiamosios atsakomybs. Nuo mintos dienos Auksciausioji Taryba ir kitos Lietuvos valdios institucijos nuolat primindavo visuomenei apie neteistus sovietins kariuomens ir LKP/TSKP bei jos antrini organizacij veiksmus. Pareiskj neteisti veiksmai LKP/TSKP sudtyje pasiek virsn 1991 m., kai jie paband jga perimti valdi su sovietini karini pajg pagalba. Taciau coup d'�tat (valstybinio perversmo) pasiksinimas lugo dl beginkli civili Lietuvos moni pasipriesinimo. Neirint tai, pareiskjai ir toliau veik tais paciais metodais. Galima teigti, kad LKP/TSKP ir pareiskjai veik kaip usienio valstybs (buvusios TSRS) agentai. Taigi, atsivelgiant visa tai bei vadovaujantis sveiku protu, pareiskjai turjo numatyti tokios neteistos veiklos pasekmes pagal baudiamj teis ir negali teigti veik pagal galiojusius sovietinius statymus. 113. Galiausiai, Vyriausyb tvirtino, kad treciasis pareiskjas buvo nuteistas u bendrininkavim nuudant sunkinanciomis aplinkybmis ir kno sualojim padarym, o tokie veiksmai buvo visais laikais aiskiai draudiami pagal vidaus baudiamj teis ir civilizuot taut visuotinai pripaintas bendrsias teiss normas. 114. Taigi, Vyriausybs nuomone, Konvencijos 7 straipsnis nebuvo paeistas. B. Teismo vertinimas 1. Bendrieji principai 115. Teismas primena bendruosius principus, nustatytus Teismo praktikoje dl Konvencijos 7 straipsnio taikymo ir isdstytus tokiose bylose, kaip Streletz, Kessler ir Krenz pries Vokietij ([GC], nos. 34044/96, Nr. 35532/97 and 44801/98, �� 49-50, ECHR 2001-II), kuriose remiamasi, inter alia, 1995 m. lapkricio 22 d. sprendimu byloje S.W. pries Jungtin Karalyst (Series A, no. 335-B, p. 41-42, �� 34-36): ,,Garantija, tvirtinta 7 straipsnyje, kuris yra esminis teisins valstybs elementas, uima svarbi viet Konvencijos apsaugos sistemoje, k pabria tas faktas, kad, remiantis Konvencijos 15 straipsniu, karo ar kitos nepaprastosios padties atveju neleidiama nukrypti nuo Konvencijos 7 straipsnio nuostat. Kaip seka is straipsnio objekto ir tikslo, jis aiskinamas ir taikomas tokiu bdu, kad suteikt veiksming apsaug nuo savavalisko baudiamojo persekiojimo, nuteisimo ir bausms. Taigi, kaip Teismas konstatavo 1993 m. gegus 25 d. sprendime byloje Kokkinakis pries Graikij (Series A, no. 260-A, p. 22, � 52) 7 straipsnis neapsiriboja draudimu retrospektyviai taikyti baudiamj statym kaltinamojo nenaudai: bendresne prasme jis 24 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV taip pat apima princip, kad tik statymas gali apibrti nusikaltim ir nustatyti bausm (nullum crimen, nulla poena sine lege), ir princip, kad baudiamojo statymo negalima aiskinti per daug placiai kaltinamojo nenaudai, pavyzdiui, pagal analogij. Is si princip seka, kad paeidimas turi bti tiksliai apibrtas statyme. Mintame sprendime Teismas taip pat nurod, kad si slyga vykdoma, jei asmuo is atitinkamos nuostatos teksto ir, jeigu reikia, teism isaiskinimo, gali inoti, u kokius veiksmus ar neveikim kyla baudiamoji atsakomyb. Siuo atvilgiu Teismas patikslino, kad kalbant apie ,,statym", 7 straipsnio poiriu turima omeny tokia pati svoka, koki Konvencija nukreipia ir kituose straipsniuose vartojant s termin, t.y. svoka, apimanti tiek rasytin, tiek ir nerasytin teis, kuriai keliami kokybiniai reikalavimai, o btent prieinamumo ir numatomumo (r. <...> Tolstoy Miloslavsky v. the United Kingdom, 1995-0713, Series A, no. 316-B, p. 7172, � 37). Taciau kaip aiskiai teisin nuostata bebt suformuluota bet kokioje teiss sistemoje, taip pat ir baudiamojoje teisje, teismins interpretacijos elementas yra neisvengiamas. Abejoni kelianci aspekt isaiskinimo ir pritaikymo prie besikeicianci aplinkybi poreikis isliks visada. Is ties, <...> Konvencijos dalyvse valstybse progresyvus baudiamosios teiss formavimas per teism teiskr yra giliai tvirtinta ir btina teisins tradicijos dalis. Konvencijos 7 straipsnio negalima aiskinti kaip draudiancio teismams aiskinti kintancias baudiamosios atsakomybs taikymo slygas, jei tik tokia raida atitinka paeidimo esm ir pagrstai gali bti numatyta." 2. Nurodyt princip taikymas sioje byloje 116. Atsivelgdamas auksciau nurodytus principus dl savo prieiros taikymo sferos, Teismas pastebi, kad nusprsti dl pareiskj individualios baudiamosios atsakomybs nra Teismo uduotis, kadangi tai vis pirma yra vidaus teism vertinimo klausimas. Vietoj to, Konvencijos 7 straipsnio 1 dalies poiriu Teismas turi isnagrinti, ar pareiskj veiksmai j vykdymo metu galjo bti vertinami kaip paeidimai, kurie buvo apibrti pakankamai prieinamai ir numatomai pagal Lietuvos statymus ar tarptautin teis. Nagrindamas mintus veiksmus, Teismas, privalo siuo isimtiniu atveju atsivelgti tam tikrus vykius, kilusius iki Konvencijos sigaliojimo (a contrario r. � 91 pirmiau). 117. Siuo atvilgiu Teismas pastebi, kad istorinis ir politinis kontekstas sioje byloje yra svarbus elementas, atspindintis tempt pereinamj laikotarp tarp dviej teisini sistem po Lietuvos Respublikos nepriklausomybs atkrimo. Todl laikotarpis nuo 1990 m. vasario 24 d. (kai vyko rinkimai parlament) iki 1991 m. rugpjcio mn. (kai pucas Maskvoje lugo ir TSRS pripaino Lietuvos nepriklausomyb) buvo gana nestabilus Lietuvoje, kadangi naujos demokratins jgos norjo uimti tvirt padt, o ankstesnis sovietinis reimas norjo islaikyti savo valdi. 118. Taciau Teismas mano, kad po triuskinancio rinkj bals pasikeitimo parlamentiniuose rinkimuose 1990 m. vasario mn. Lietuvos Auksciausioji Taryba turjo teist valdi. Pareiskj politin partija, t.y., buvusi sovietin komunist partija, patyr triuskinant pralaimjim mintuose rinkimuose ir todl buvo stipriai nustumta sal. Po to Auksciausioji Taryba 1990 m. kovo mn. prim esminius statymus, pries kuriuos Maskva, palaikoma pareiskj ir Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 25 j politinio unugario, protestavo. Protestas, kur dar labiau sustiprino ekonomin blokada, buvo toks nuomus, kad Lietuvos Vyriausyb turjo siekti deryb su TSRS, priimdama statym leidybos moratorium. 119. Btent siuo moratoriumu rmsi pareiskjai, tvirtindami, kad buv sovietiniai statymai buvo vieninteliai statymai, galiojantys bylai reiksmingu metu, ir todl jie negaljo numatyti tariamai nusikalstamo j veiklos pobdio pagal Lietuvos teis. Taciau Vyriausyb tvirtino, kad moratoriumas niekada nebuvo sigaliojs, kadangi jo sigaliojimo slyga buvo niekada nevykusi deryb su TSRS pradia. 120. Teismas nurodo, kad galiausiai pareiskjai buvo nuteisti pagal Baudiamojo kodekso, pakeisto 1990 m. lapkricio 10 d., 68 ir 70 straipsnius. Teismo nuomone, iki to laiko naujos Lietuvos Vyriausybs politin valia buvo aiskiai apibrta ir pareiskjams, kaip profesionaliems politiniams lyderiams, turjo bti inoma (cf. Dragotoniu and Militaru-Pidhorni v. Romania (no. 77193/01 and 77196/01, �� 35, 2007-05-24), kaip smarkiai jie rizikavo toliau tsdami veikl LKP/TSKP ir jos antrinse organizacijose, siekiant nuversti Vyriausyb. Jiems nebt reikj palaikyti sovietini karini pajg intervencijos 1991 m. sausio mn., jeigu situacija bt buvusi kitokia. Be to, 1990 m. gruodio 28 d., dar pries intervencij, moratoriumas buvo viesai ir oficialiai paskelbtas negaliojanciu (r. � 70 pirmiau). 121. Todl Teismas konstatuoja, kad pareiskjai buvo nuteisti u nusikaltimus, kurie buvo pakankamai aiskiai apibrti ir numatomi pagal atkurtos Lietuvos Respublikos statymus. Teismo nuomone, mint statym nesilaikymo pasekmes buvo galima adekvaciai numatyti is anksto ne tik teisini konsultacij pagalba, bet ir vadovaujantis sveiku protu. Be to, treciasis pareiskjas buvo nuteistas u bendrininkavim nuudant sunkinanciomis aplinkybmis ir kno sualojim padarym, o tokie nusikaltimai buvo draudiami viso aptariamo laikotarpio metu. 122. Atsivelgiant pateiktus svarstymus, Teismui nereikia nagrinti sali argument pagal tarptautin teis, kadangi vidaus teis buvo pakankamai aiski bylai reiksmingu metu Konvencijos 7 straipsnio poiriu. Todl Teismas daro isvad, kad minta nuostata nebuvo paeista. III. TARIAMI KONVENCIJOS 9, 10, 11, IR 14 STRAIPSNI PAEIDIMAI 123. Pareiskjai taip pat skundsi, kad j nuteisimas prilygo Konvencijos 9 straipsnio (sins laisv), 10 straipsnio (saviraiskos laisv), 11 straipsnio (susirinkim ir asociacijos laisv) ir 14 straipsnio (diskriminacijos udraudimas) paeidimams. Po vyki Maskvoje 1991 m. rugpjcio mn. LKP/TSKP buvo udrausta, o jos vadovai apkaltinti padar nusikaltimus pries valstyb. Taciau Konvencija garantuoja politini partij teises be jokios diskriminacijos. Pareiskjai tvirtino, kad vidaus teism fakto ir teiss vertinimai buvo neteisingi, kad LKP/TSKP buvo demokratijos principus remianti partija ir kad bylai reiksmingu metu nebuvo galima numatyti, jog j veikla LKP/TSKP ir 26 Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV jos antrinse organizacijose galt bti prilyginta baudiamiesiems teiss paeidimams. Pareiskjai teig, kad dl to jie buvo neteisingai nuteisti u komunistini politini sitikinim reiskim, u j, kaip urnalist, teist darb, u pasinaudojim savo teise jungtis asociacijas su kitais ir u tai, kad palaik Lietuvos tolimesns narysts TSRS sudtyje idj politini neramum laikais. 124. Vyriausyb teig, kad pareiskjai nenurod konkreci idj ar sinei reiksming klausim, kuriuos jie norjo isreiksti. Todl sis bylos aspektas yra ratione materiae poiriu nesuderinamas su Konvencijos nuostatomis. Pareiskjai buvo nuteisti u antivalstybin veikl pagal Baudiamojo kodekso 68 ir 70 straipsnius, o ne u koki nors j sitikinim reiskim. Jeigu ir buvo koks nors apribojimas pagal Konvencijos nuostatas, tai yra pateisinama nacionalinio saugumo, viesosios tvarkos ir kit asmen teisi bei laisvi apsaugos tikslais, o taip pat siekiant ukirsti keli nusikaltimams ir nubausti u juos. Pareiskj baudiamojo persekiojimo prieastis buvo ne j politiniai sitikinimai ar naryst komunist partijoje, bet j antivalstybin veikla, paeidianti Konvencijos 17 straipsn, pagal kur jauna Lietuvos demokratija turjo teis apsiginti pati (cf. pirmiau minta Zdanoka byla, � 100). 125. Dl skund pagal Konvencijos 9 straipsn Vyriausyb nurod, kad dalis Lietuvos komunist partijos atskilo nuo LKP/TSKP ir sukr naujas politines struktras, tokias kaip Lietuvos demokratin darbo partija ir Lietuvos socialist partija, kurios skmingai dalyvavo politiniame gyvenime. Taigi, komunistiniai sitikinimai Lietuvoje nebuvo negalimi ar draudiami. Dl pareiskj skund pagal Konvencijos 10 ir 11 straipsnius Vyriausyb tvirtino, kad Konvencija nesuteikia apsaugos viesiems pareiskj kurstymams smurtu ir sunki nusikalim pagalba paeisti Lietuvos suverenitet. Be to, pareiskjai nesilaik savo sipareigojim ir atsakomybs, numatytos Konvencijos 10 straipsnyje. Remdamasi tais paciais pagrindais, Vyriausyb teig, kad pareiskjai nebuvo diskriminuojami dl politini pair, o j baudiamasis persekiojimas turjo aisk tiksl ir pateisinam pagrind. 126. Vis pirma, Teismas mano, kad net jeigu pareiskj teiss pagal Konvencijos 9, 10 ir 11 straipsnius buvo apribotos, toks apribojimas buvo numatytas statymo. Antra, kalbant apie minto apribojimo tiksl teistum ir priemoni, kuri buvo imtasi t tiksl siekiant, proporcingum, Teismas konstatuoja, kad byloje, vertinant j kaip visum, nematyti joki Konvencijos 9, 10 ir 11 straipsni paeidim. Be to, Teismas nemano, kad pareiskjai buvo nepateisinamo skirtingo elgesio aukos, kas galt prilygti diskriminavimui, paeidianciam Konvencijos 14 straipsn. Todl Teismas nusprendia, kad Konvencijos 9, 10, 11 ar 14 straipsniai nebuvo paeisti. Sprendimas byloje KUOLELIS, BARTOSEVICIUS ir BUROKEVICIUS pries LIETUV 27 DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI 1. Nustato, kad nebuvo paeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis; 2. Nustato, kad nebuvo paeistas Konvencijos 7 straipsnis; 3. Nustato, kad nebuvo paeisti Konvencijos 9, 10, 11 ir 14 straipsniai. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2008 m. vasario 19 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Sally Doll� Kancler Fran�oise Tulkens Pirminink