871/02

Preliminarus vertimas EUROPOS MOGAUS TEISI TEISMAS ANTRASIS SKYRIUS BYLA SAVENKOVAS PRIES LIETUV (Pareiskimo Nr. 871/02) SPRENDIMAS STRASBRAS 2008 m. lapkricio 18 d. SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV Byloje Savenkovas pries Lietuv, Europos mogaus Teisi Teismas (antrasis skyrius), posdiaujant kolegijai, sudarytai is: pirmininks Fran�oise Tulkens, teisj Ireneu Cabral Barreto, Vladimiro Zagrebelsky, Danuts Jociens, Dragoljub Popovi, Andr�s Saj�, Nona Tsotsoria, pavaduojancios teisjos Iil Karaka, ir skyriaus kanclers Sally Doll�, po svarstymo udarame posdyje 2008 m. spalio 21 d., skelbia t dien priimt sprendim: PROCESAS 1. Byl pries Lietuvos Respublik pradjo baltarusi kilms Lietuvos Respublikos pilietis Valerijus Savenkovas (pareiskjas), kuris 2001 m. liepos 27 d. Teismui pateik didels apimties pareiskim (Nr. 871/02) pagal mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (Konvencija) 34 straipsn. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Vyriausyb) atstovavo jos atstov Elvyra Baltutyt. 3. Pareiskjas skundsi, inter alia, dl kalinimo slyg dviejose Vilniaus kalinimo staigose, taip pat dl su tuo susijusio bylinjimosi bei baudiamojo proceso jo atvilgiu. Jis rmsi daugeliu Konvencijos ir 1 Protokolo nuostatomis, ypac Konvencijos 3 ir 8 straipsniais. 4. Pareiskjas ir Vyriausyb pateik pastabas dl pareiskimo esms (59 taisykls 1 dalis). 5. Pareiskjas daug kart pras Teismo surengti vies posd, suteikti teisin atstov ir visus jam siunciamus dokumentus isversti rus kalb. 2008 m. spalio 21 d. siuos prasymus Teismas atmet. FAKTAI I. BYLOS APLINKYBS 6. Pareiskjas gim 1957 m., gyvena Vilniuje. Pareiskimo padavimo metu jis atlikinjo laisvs atmimo bausm. SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV A. Pareiskjui iskelta baudiamoji byla 7. Pareiskjas, anksciau teistas, buvo tariamas padars plsim. 1999 m. rugsjo 8 d. policijos pareignai atliko krat pareiskjo namuose. Pareiskjas pateik skund prokuratrai dl kratos neteistumo. Jis taip pat teig, kad policijos pareignai pam kai kuriuos dokumentus ir kompiuterines laikmenas, kurios priklaus Baltarusi jaunimo sjungai (BJS) � pareiskjo vadovaujamai nevyriausybinei organizacijai. 8. T paci dien pareiskjas buvo sulaikytas. 1999 m. rugsjo 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinks teismas sankcionavo pareiskjo kardomj kalinim (sumim). Vliau kardomojo kalinimo (sumimo) terminas buvo kelet kart pratstas. 9. 1999 m. rugsjo 20 d. pareiskjas buvo perkeltas Lukiski tardymo izoliatori � kaljim. 10. 1999 m. gruodio 28 d.1 pareiskjas band neskmingai pabgti is konvojaus transporto priemons. 11. 1999 m. gruodio 23 d. prokuroras atmet pareiskjo skund dl kratos jo namuose. Pareiskjas nepateik skundo. 12. Nenurodyt dien parengtinis tyrimas buvo baigtas ir byla buvo perduota teismui. 13. 2000 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto 3 apylinks teismas pripaino pareiskj kaltu dl plsimo, neteisto saudmen laikymo, upuolimo bei pasiksinimo pabgti is sulaikymo vietos2. Jam paskirta penkeri met ir desimties mnesi laisvs atmimo bausm su turto konfiskavimu3. Bylos nagrinjimo teisme metu kartu su pareiskju dalyvavo valstybs paskirtas gynjas bei vertjas (rus � lietuvi kalb). Skaiciuodamas galutin bausm, teismas prie skirtinos laisvs atmimo bausms pridjo pareiskjo neatliktos laisvs atmimo bausms, paskirtos u ankstesn nusikaltim, trukm, kadangi pareiskjas buvo paleistas lygtinai 1998 m. gegus 6 d. 14. Pareiskjas pateik apeliacin skund, teigdamas, inter alia, kad byla buvo sufabrikuota, teismas savo isvadas grind rodymais, gautais panaudojant jg, ir kad buvo savavaliskai nuteistas. 2001 m. kovo 8 d. Vilniaus apygardos teismas pareiskjo skund atmet kaip nepagrst. Apeliacins instancijos teismo posdyje pareiskjas nedalyvavo, taciau j atstovavo valstybs paskirtas gynjas. 1999 m. spalio 28 d. (vert. past.) 2 2000 m. spalio 17 d. nuosprendiu pareiskjas pripaintas kaltu padarius senajame LR BK numatytus siuos nusikaltimus: eidim (133 str. 1 d.), 271 str. 2 d. (pakartotinai padaryta vagyst), 272 str. 2 d. (pakartotinai padarytas plsimas), 207 str. 1 d. (oficiali dokument suklastojimas ir j panaudojimas), 234 str. 1 d. (neteistas saudmen gijimas ir laikymas), bei 16 str. 2 d. kartu su 300 str. 1 d. (pasiksinimas pabgti is sulaikymo vietos metu) (vert. past.) 3 2000 m. spalio 17 d. nuosprendiu V. Savenkovui paskirtos bausms subendrintos j apmimo bdu ir subendrinta bausm nustatyta laisvs atmimas seseriems metams su viso jo turto konfiskavimu. SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV 15. Pareiskjas pateik kasacin skund, kuriame nurod, kad kaltinimai buvo sufabrikuoti, siekiant sulugdyti BJS veikl, kad rodymai buvo surinkti panaudojant smurt, kad pirmosios instancijos teismas atmet jo prasym teisminio nagrinjimo metu nuimti jam antrankius, kad nebuvo apklausti kai kurie liudytojai ir kad teismo posdi protokolai buvo klaidingai. Pareiskjas taip pat skundsi, kad 1999 m. rugsjo 10 d. akistatos metu buvo paeista jo teis gynyb ir kad dauguma parengtinio tyrimo veiksm buvo atlikti nedalyvaujant jo gynjui. Be to, jis skundsi dl valstybs paskirt advokat teikiam paslaug kokybs. Galiausiai pareiskjas skundsi dl to, kad apeliacins instancijos teismas isnagrinjo byl jam nedalyvaujant. 16. 2001 m. rugsjo 11 d., dalyvaujant pareiskjo advokatui, Auksciausiasis Teismas pareiskjo kasacin skund atmet. Auksciausiasis Teismas pabr, kad pirmos instancijos teismas pagrstai atsisak iskviesti naujus liudytojus. Pareiskjas turjo galimyb apklausti teismo pasauktus liudytojus. Pareiskjas taip pat galjo pateikti pastabas dl teisiamojo posdio protokolo. Auksciausiasis Teismas nustat, kad pareiskjo advokatas dalyvavo 1999 m. rugsjo 10 d. akistatoje bei visuose teismo posdiuose vliau. Auksciausiasis Teismas konstatavo, kad, atsivelgiant nagrinjam klausim pobd, tai, kad apeliacins instancijos teismui nereikjo pareiskjo apklausti dl klausim, kurie negalt bti nustatyti dalyvaujant tik jo advokatui, pareiskjo dalyvavimas apeliacins instancijos teisme nebuvo btinas. 17. 2002 m. balandio 17 d. Auksciausiasis Teismas pareiskjo prasym atnaujinti baudiamj byl atmet kaip visiskai nepagrst. 18. Vilniaus miesto 3 apylinks teismo 2003 m. gegus 22 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birelio 23 d. nutartimis pareiskjui palikta laisvs atmimo bausm, taciau jis atleistas nuo turto konfiskavimo bausms. 19. 2003 m. liepos 30 d. pareiskjas, atliks bausm, paleistas laisv. 20. Nenurodyt dien pareiskjas vl buvo sulaikytas, tariant j laikant vogt kompiuter. Sali pateiktais bylos duomenimis pareiskjas dl minto kaltinimo iki teisminio nagrinjimo buvo suimtas. B. Pareiskjo kalinimo slygos iki 2003 m. liepos mn. 21. Pareiskjas buvo kalinamas Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime, esanciame Vilniaus centre, nuo 1999 m. rugsjo 20 d. iki 2000 m. spalio 27 d., kai buvo perkeltas taip pat Vilniuje esanci kalinimo staig Ras gatvje4 (Vilniaus 2-j grietojo reimo pataisos darb kolonij, 4 Oficialiame tekste vartojama ,,Ras Prison". Iki 2001 m. spalio 1 d. tai buvo Vilniaus 1oji grietojo reimo pataisos darb kolonija, vliau � Vilniaus 2-oji grietojo rimo pataisos darb kolonija, o nuo 2003 m. birelio 14 d. pavadinta Vilniaus 2-aisiais pataisos namais (vert. past.) SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV kartais sali vadinam Vilniaus 2-aisiais pataisos namais). Ten jis buvo iki 2001 m. sausio 5 d., kai buvo savaitei (nuo 2001 m. sausio 5 iki 12 d.) grintas Lukiski tardymo izoliatori � kaljim. Paskui nuo 2001 m. sausio 12 d. iki 2002 m. birelio 6 d. pareiskjas buvo Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, isskyrus laikotarp nuo 2001 m. birelio 29 d. iki 2001 m. rugpjcio 10 d., kai pareiskjas guljo Laisvs atmimo viet ligoninje. 22. Vliau iki paleidimo 2003 m. liepos 30 d. pareiskjas buvo kalinamas Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime, isskyrus trumpus periodinius perklimus kitas kalinimo staigas. 1. Lukiski tardymo izoliatorius � kaljimas 23. Pareiskjas Teismui teig, kad kameros buvo labai perpildytos. Nuo 2 iki 8 moni turjo dalintis madaug 9 kvadratini metr (m�) dydio kamera, kurioje kalinamieji turdavo praleisti didij dienos dal. Pareiskjas buvo danai perkeliamas is vienos kameros kit, slygos kamerose buvo labai panasios. Tualetai kamerose buvo beveik atviri, todl kalinamieji buvo priversti gamtinius reikalus atlikti vieni kit akivaizdoje. Tai eid moniskj orum. Kameros buvo labai purvinos, jose buvo tarakon ir grauik. Ciuiniai ir patalyn buvo retai skalbiami. Kalinamieji patys skalb (isskyrus patalyn), todl nuo diovinam drabui kameros danai bdavo drgnos. Nebuvo tinkamos ventiliacijos sistemos, pareiskjas buvo priverstas kameroje bti kartu su rkanciais asmenimis. Dl pasyvaus rkymo nukentjo jo sveikata. Jis pats cigaretes pirko tik tam, kad galt jas mainyti su kitais kalinamaisiais. Atidaryti langai sudarydavo sveikatai kenksmingus skersvjus. 24. Atsakydama Teismui, savo pastabose Vyriausyb pripaino, kad kameros buvo truput perpildytos, taciau ne tiek daug, kiek tvirtino pareiskjas. Dl aplinkybi, nepriklausanci nuo Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo administracijos, vietoj teiss aktuose nustatyt 5 m� (r. � 56 toliau) vienam kalinamajam teko apie 2,86 m� gyvenamojo ploto. Vyriausyb tvirtino, kad siuo metu vienam kalinamajam tenka apie 3,93 m� gyvenamojo ploto. Dl nuolatins kalinamj kaitos pareiskjui nebuvo galima paskirti pastovios kameros izoliatoriuje � kaljime. 25. Vyriausyb Teismui paaiskino, kad Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime nuolat buvo atliekami patikrinimai, patalpos kiekvien mnes buvo profilaktiskai dezinfekuojamos (kartais skubiai, taciau ne pareiskjo kalinimo metu). Patikrinim aktuose buvo konstatuoti kamer perpildymai, taciau kit sveikatos apsaugos ar mitybos norm paeidim nepastebta. Skund dl rkymo kamerose ar nepakankamo aprpinimo muilu ar tualetiniu popieriumi tuo laikotarpiu neuregistruota. Buvo pastebta maareiksmi higienos norm paeidim, kuriuos reikjo istaisyti, taciau jie buvo pasalinti per nustatytus terminus. Kiekvienam kalinamajam per mnes bdavo isduodamas nustatytas kiekis muilo ir tualetinio popieriaus, patalyn SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV buvo keiciama kart per savait. Ciuiniai buvo reguliariai dezinfekuojami, o jiems nusidvjus, buvo keiciami. 26. Pareiskjas skundsi Teismui, kad jam nebuvo suteikta prasyta socialin pasalpa, kad galt sigyti asmens higienos reikmen. Jis retai gaudavo tik muilo ir tualetinio popieriaus. Pagal nustatyt kiek teikiamo gaballio muilo ir vieno ritinlio tualetinio popieriaus per mnes visiskai nepakako. Dant pastos ar panasi reikmen nebuvo duodama. Izoliatoriaus � kaljimo administracija tariamai neleido pareiskjui u jo pinigus nusipirkti tam tikr higienos preki. Dl taikyt savavalisk drausmini priemoni mintiems pirkiniams skirta socialin pasalpa is jo danai bdavo atimama. Tai buvo daroma siekiant neleisti jam pirkti kanceliarijos reikmen, reikaling skundams rasyti. O jo menkos pinigins lsos buvo isleidiamos teisinio atstovavimo islaidoms. Is viso per trejus metus pareiskjas gavo socialini pasalp u apytiksliai 20 eur sum ir dl to patyr dideli sunkum. 27. Pareiskjas taip pat skundsi, kad pries jo vali jam plikai nuskuto galv, kad izoliatoriaus � kaljimo maistas buvo labai prastos kokybs ir kad izoliatori � kaljim nebuvo kvieciamas staciatiki sventikas. Galimybs gauti informacijos is isorinio pasaulio buvo grietai apribotos. Pareiskjas teig, kad jam nebuvo leidiama lankytis bibliotekoje, o jo prasymai atnesti knyg kamer buvo ignoruojami. Jam tik retkarciais buvo duodama sen knyg ir laikrasci. Izoliatoriaus � kaljimo administracija taip pat atsisak jam duoti teiss akt kopijas. 28. Vyriausyb atsak, kad pareiskjas, kaip suimtasis, turjo galimyb vietos parduotuvje sigyti maisto produkt bei btiniausi reikmen u jo asmeninje sskaitoje buvusius pinigus. Sia galimybe jis pasinaudojo tik kart ir pirko muilo, skalbimo milteli bei, nepaisant jo skundo dl rkymo kamerose, cigareci. Priesingai pareiskjo tvirtinimams, jis turjo teis pagal prasym is Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo bibliotekos gauti teisins literatros ir kitos mediagos. Be to, asmeniskai jam pirmadieniais buvo pristatomi laikrasciai lietuvi ir rus kalbomis, o kartais pareiskjui vairios mediagos atsisdavo is u izoliatoriaus - kaljimo rib. Staciatiki sventikas nuolat lankydavosi izoliatoriuje � kaljime ir laikydavo misias. Kalinamieji turi nesioti trump plauk sukuosen, taciau jie nebuvo nuskusti. 29. Pareiskjas buvo maitinamas tris kartus per dien pagal nustatytas mitybos normas, kas buvo nuolat tikrinama. Nors pareiskjas turjo teis pasimatymus su giminaiciais ir teis gauti siuntinius, taciau gincijamu laikotarpiu dl pasimatym niekas nesikreip, siuntini nesiunt. 30. Pareiskjas taip pat teig, kad izoliatoriaus � kaljimo administracija jo siunciamus laiskus ulaikydavo arba sulaikydavo. Todl jam buvo trukdoma skstis, taip pat jam buvo neleista gauti atsakym skundus is vairi institucij. Pareiskjas teig ir tai, kad izoliatoriaus � kaljimo SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV administracija niekada neregistruodavo jo skund dl kalinimo slyg bei dl kai kuri izoliatoriaus � kaljimo priirtoj veiksm. 31. 2001 m. sausio 3 d. pareiskjas padav Lukiski tardymo izoliatori � kaljimo administracij teism, teigdamas, kad buvo paeistos jo teiss dl netinkam bendrj kalinimo slyg bei dl konkretaus izoliatoriaus � kaljimo administracijos elgesio su juo. Dauguma skund panass tuos, kurie nurodyti 26 ir 27 punktuose, nuolat pasikartoja skundas dl perpildymo. Vliau 2001 m. kovo 1 d. pareiskjas patikslino savo skund. 32. 2001 m. lapkricio 22 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiskjo skund atmet trumpais ir labai bendrais motyvais, konstatuodamas, jog pareiskjas ,,[ne]rod[], kad [izoliatoriaus � kaljimo administracija] padar veikas, kuriomis paeid norminius aktus". Teismas taip pat nurod, kad izoliatoriaus � kaljimo administracija ,,savo argumentus pagrind rodymais". Teismo posdyje dalyvavo pareiskjas, jam buvo suteikta vertjo pagalba. 33. Pareiskjas pateik apeliacin skund, kuriame teig, kad teismas atsisak vertinti kai kuriuos rodymus ar skirti nepriklausomus ekspertus. Pareiskjas taip pat teig, kad teismas buvo saliskas, nes ignoravo faktus, kuriuos pripaino pati izoliatoriaus � kaljimo administracija (t. y. gyvenamojo ploto trkum kamerose, rkancij laikym kartu su nerkanciaisiais bei netinkamas sanitarines slygas). 34. 2002 m. sausio 22 d. Vyriausiasis administracinis teismas pareiskjo apeliacin skund atmet. Teismas konstatavo, inter alia: ,,Pareiskjas <...> [s]kunde nurodo, kad jo teises paeid [Lukiski tardymo izoliatoriaus-kaljimo] pareignai. Todl siuo atveju taikytinas LR civilinio kodekso, galiojusio pareiskjo nurodomo teisi paeidimo metu, 485 str. � kai ala padaroma neteistais valstybs <...> pareign <...> veiksmais ar neveikimu viesojo valdymo srityje. Pareiskjas praso atlyginti moralin al. Minto straipsnio 2 d. nustato, kad be turtins alos atlyginimo siais atvejais taip pat atlyginama ir moralin ala. Taigi, slyga moralinei alai atlyginti yra turtins alos atlyginimas <...>". 35. Teismas, kaip ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, taip pat neaiskiai padar isvad, kad atsivelgiant tai, jog pareiskjas nepatyr turtins alos, nra teisinio pagrindo jam atlyginti neturtin al. Pareiskjo skund teismas is esms netyr. Teismas nepasisak, ar dl tariamai netinkam kalinimo slyg buvo paeistos pareiskjo teiss. Teismo posdyje dalyvavo pareiskjas kartu su vertja. 36. Pareiskjas Strasbro Teismui taip pat teig, kad izoliatoriuje � kaljime jam buvo neteistai atliktos kratos ir kad jam buvo didel grsm usikrsti IV. Taciau vidaus teismams skund dl to pareiskjas nepateik. 2. Vilniaus 2-ieji pataisos namai 37. Pareiskjas Teismui pateik panasius skundus ir dl jo kalinimo slyg Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. Vyriausyb si kalinimo SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV staig vadino Vilniaus 2-aisiais pataisos namais (buvusios Vilniaus 1-oji ir 2-oji grietojo reimo pataisos darb kolonijos). Tai grietojo rimo pataisos darb kolonija, skirta recidyvistams, nuteistiems laisvs atmimo bausme. Pareiskjas cia atliko dal bausms. 38. Teismo nagrinjimui reiksmingi sie laikotarpiai: nuo 2000 m. spalio 27 iki 2001 m. sausio 5 d., nuo 2001 m. sausio 12 d. iki birelio 29 d. bei nuo 2001 m. rugpjcio 10 d. iki 2002 m. birelio 6 d. 39. Atsakydama pareiskjo skundus, Vyriausyb teig, kad pareiskjas buvo laikomas sektoriuje, kuriame buvo 14 nerakinam kambari, juose gyveno apie 300 nuteistj. Nuteistieji nuo 7 iki 23 valandos darbo dienomis ir nuo 8 iki 24 valandos savaitgaliais bei svenci dienomis galjo laisvai judti po sektoriaus teritorij, bendrauti su kitais, irti televizori, aisti aidimus ir pan. Nuteistieji pagal prasymus buvo isleidiami is sektoriaus mokytis ar lavintis, skalbykl, koplyci, bibliotek bei valgykl, dirbti ir pan. 40. Nuteistj skaicius nuo 2001 met pabaigos iki 2002 m. pradios isaugo apytiksliai nuo 500 iki 600. Vis gincijam laik minimali 3 m� gyvenamojo ploto norma vienam nuteistajam nebuvo paeista, ji netgi buvo virsyta. 2001 m. spalio mn. patikrinimo metu nustatyta, kad staigoje bausm atlikinjo 606 nuteistieji, vienam nuteistajam teko apie 3,75 m� kamer tipo patalpose ir 4,5 m� baudos izoliatoriuose. 2001 m. lapkricio mn. patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamasis plotas vienam nuteistajam kamer tipo patalpose padidjo iki 5,4 m�, o baudos izoliatoriuose iki 18,8 m�. 2002 m. gegus mn. pastarasis plotas sumajo iki 7,08 m�. Buvo pradtas patalp remontas. 41. Nuteistieji turjo galimyb susipainti su bausmi vykdym reglamentuojanciais teiss aktais. Pareiskjas kart per savait galdavo lankytis bibliotekoje, jam buvo silomas vairus darbas, taciau pareiskjas jo atsisak. Gincijamu laikotarpiu pareiskjas buvo mokus, nes gaudavo pinig perlaidas ir socialines ismokas, todl turjo galimyb pirkti vietos parduotuvje. 42. Pataisos namai buvo nuolat tikrinami. Patikrinim metu nustatyta, kad higienos bei maitinimo norm paeidim nebuvo. 43. Nepaisant to, 2001 metais pareiskjas kelis kartus skundsi Seimo kontrolieriui, taciau kontrolierius konstatavo, kad dauguma pareiskjo skund buvo nepagrsti. Pareiskjui buvo pasilyta gerinti savo elges ir gerbti kit asmen teises, atsivelgiant statymo nustatytas pareigas. 44. 2001 m. spalio 25 d. pareiskjas pateik skund administraciniam teismui dl bendrj kalinimo slyg ir konkretaus Vilniaus 2-j pataisos nam administracijos elgesio su juo. 2001 m. lapkricio 23 d. pareiskjas skund papild. Atsakovai sioje byloje buvo Teisingumo ministerija ir Vilniaus 2-j pataisos nam administracija. Pareiskjas skundsi dl to, kad: SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV - buvo atsisakyta suteikti jam socialin pasalp sigyti tualeto reikmenis ir kai kuriuos btiniausius higienos reikmenis; - pataisos namuose nebuvo galimybi dirbti, kad usidirbti pinig, todl jis nuolat buvo alkanas bei negaljo palaikyti asmens higienos; - jis buvo priverstas vienoje kameroje gyventi su priesiskais ar infekcinmis ligomis serganciais asmenimis; - giminaiciams nebuvo leidiama pasimatyti su juo; - jam nebuvo leidiama laisvai paskambinti telefonu, nes buvo reikalaujama upildyti klausimyn, nurodyti kam ir kodl kiekvien kart skambina; kartais, net upildius klausimyn, jam nebuvo leidiama paskambinti; - pataisos nam administracija atsisak jam duoti tam tikrus oficialius dokumentus, skaitant ir tuos, kurie reikalingi kreipiantis teism; - jis negaljo pasidaryti kopij, jam nemokamai nedav pasto enkl, reikaling skundams issisti, nedav popieriaus, vok bei rasikli; - pataisos nam administracija neleido jam turti asmeninio antspaudo su vardu, diskets su mokomosiomis programomis, taip pat udraud naudoti asmenin kompiuter vairiems skundams dl kalinimo slyg rasyti; - pataisos nam administracija atm is jo popieri, kur pareiskjas gavo siuntinyje; - ji neteistai istryn pareiskjo asmeninius urasus is elektronins uras knygels; - pataisos nam administracija atsisak suteikti jam informacijos apie pataisos nam vidaus tvarkos taisykles ir teiss aktuose numatytus nuteistj maitinimo reikalavimus; - jam nebuvo suteikta nemokama teisin bei vertjo pagalba rengiantis vairiems teismo procesams dl tariamai paeist teisi gynimo; - pataisos nam administracija ulaikydavo jo laiskus, o kai kuriuos net sulaikydavo; jam nebuvo atiduoti keli jam sisti laiskai, o kai kurie jo laiskai ir dokumentai buvo sunaikinti; - pataisos nam administracija j persekiojo dl to, kad jis kritikavo kalinimo slygas, neteistai skyr jam drausmines nuobaudas, tokias kaip udarymas kamer tipo patalpas (nenustatytam terminui); - kamer tipo patalpose oro temperatra buvo labai ema, tualetas dvok; udarytam kamer tipo patalpas jam nebuvo leista dalyvauti mokymo kursuose, banycios apeigose, visuomeninje veikloje, skaityti ir naudoti elektroninius renginius. 45. Pareiskjas teig, kad institucijos ignoravo siuos skundus dl kalinimo slyg ir neinformavo, kokie sprendimai dl j priimti. 46. 2001 m. gruodio 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisak priimti dal pareiskjo skund dl gausi drausmini nuobaud skyrimo, nes pareiskjas to neskund institucine tvarka Kaljim SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV departamentui prie Vidaus reikal ministerijos5, ir dl to, kad pareiskjas praleido statymo nustatyt vieno mnesio apskundimo teismui termin. Pareiskjas nesugebjo tinkamai pateikti skundo dl 2001 m. gruodio 5 d. nutarties pagal statyme nustatytus reikalavimus suformuluoti konkrecius skundo reikalavimus. 47. Taciau teismas nusprend nagrinti pareiskjo skundus dl kit jo kalinimo slyg ir pareigojo pateikti dokumentus, rodancius, jog jis patyr al. Tai buvo skundai, inter alia, dl tariamo persekiojimo u skundus, kuriais kritikuojama pataisos nam administracija, dl teisins pagalbos nesuteikimo, ilgalaiki pasimatym bei telefono skambuci, dl dokument kopij bei vok nedavimo, dl nematuojamos kamer temperatros, susirasinjimo cenzros, dl galimybi lankyti mokymo kursus nebuvimo ir pan. (cf. 44 punktas pirmiau). 2002 m. kovo 18 d. vyko Vilniaus apygardos administracinio teismo posdis, kuriame dalyvavo pareiskjas kartu su vertja. Pareiskjo skundas buvo atmestas kaip nepagrstas. Teismas: ,,nenustat Vilniaus 2 grietojo reimo pataisos darb kolonijos ir Kaljim departamento prie LR teisingumo ministerijos darbuotoj neteist veiksm ar neveikimo, bei alos padarymo pareiskjui <...>. Byloje nra rodym, kad pareiskjas bt persekiojamas, kerstaujant, darant jam moralin spaudim u jo skundus ir kritik [dl jo kalinimo slyg], bei bt [kitaip] paeidiamos jo teiss. [Todl] [p]areiskjo teiginiai dl moralinio � psichologinio spaudimo ir jo teisi paeidimo yra nepagrsti." 48. Sis sprendimas buvo paskelbtas teismo posdio metu. Vliau pareiskjui buvo teikta rasytin sprendimo kopija lietuvi kalba. 49. Pareiskjas pateik apeliacin skund, kuriame teig, inter alia, kad pirmosios instancijos teismas buvo saliskas, atsisak apklausti kai kuriuos liudytojus bei vertinti tam tikrus rodymus bei ignoravo vairius faktus. Apeliaciniame skunde pareiskjas pateik ir nauj skund. Jis teig, kad jam nebuvo duodama tiek maisto, kiek priklauso, atimta teis skambinti vienu konkreciu telefono numeriu ir kad pataisos nam administracija atsisak su juo bendrauti rus kalba. 50. 2002 m. liepos 11 d. Vyriausiasis administracinis teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendim nepakeist. Teismas pabr, kad pareiskjas nerod savo skund dl tariamo jo teisi paeidimo. Siuo klausimu teismas atsivelg toliau nurodytus Teisingumo ministerijos ir Vilniaus 2-j pataisos nam administracijos (atsakov) pateiktus paaiskinimus: - Atsakovai tvirtino, kad nuteistj maitinimas atitiko 1990 m. gruodio 29 d. Vyriausybs nutarimo Nr. 393 dl mitybos norm reikalavimus, taip pat atitiko 1991 m. rugpjcio 19 d. Vyriausybs potvark Nr. 528. Nuteistj maitinimas buvo organizuojamas Teisingumo ministerijos (vert. past.) SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV vadovaujantis Teisingumo ministro 2002 m. rugpjcio 16 d.6 sakymu Nr. 172 nustatyta tvarka. Slygas reguliariai tikrino kompetentingi sveikatos apsaugos prieiros specialistai. Paskutinis toks patikrinimas atliktas 2002 m. balandio 8 d.; jo metu nustatyta, kad maisto kokyb buvo patenkinama, mitybos norm paeidim nenustatyta. - Dl pareiskjo skundo, kad jis negaljo skambinti tam tikru telefono numeriu, atsakovai nurod, kad skambinimo tvark nustat Pataisos darb staig vidaus tvarkos taisykls (201-207 punktai) bei Pataisos darb kodekso 453 straipsnis, numat, kad u telefoninius pokalbius nuteistieji apmoka savo lsomis. - Pagal vidaus teiss aktus pataisos namuose buvo oficialiai bendraujama ir dokumentai tvarkomi lietuvi kalba. Nuo 2001 m. pareiskjui buvo suteikta galimyb ismokti lietuvi kalb. - Dl atsisakymo pareiskjui suteikti socialin pasalp teismas pabr, kad socialins pasalpos nuteistiesiems skiriamos pagal Socialins paramos nuteistiesiems fondo naudojimo tvark, patvirtint 1998 m. sausio 10 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 24. Tvarkoje buvo numatyta, kad pasalpos mokamos tik nuteistiesiems, kurie einamj mnes asmeninje sskaitoje neturi pinig ar turi j maiau kaip 0,3 minimalaus gyvenimo lygio ir neturi drausmini nuobaud. Konkretus pasalpos dydis kiekvienu atveju priklaus nuo turim fondo ls. Nepaisant to, kad pareiskjas turjo galiojanci drausmini nuobaud, pataisos nam administracija atsivelg sudting pareiskjo materialin padt ir keturis kartus skyr jam po 12 lit (apie 3,4 euro): 2001 m. rugpjcio ir lapkricio mn. bei 2002 m. sausio ir gegus mn. - Pareiskjo skundai dl pataisos nam administracijos atsisakymo skirti jam nemokam teisin pagalb buvo visiskai nepagrsti. - Pareiskjas turjo galimyb daryti dokument, reikaling pateikti kartu su skundais, kopijas. Visgi pataisos nam administracija, vadovaudamasi 2000 m. rugsjo 1 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 1039, turjo teis reikalauti atlyginti su tuo susijusias islaidas. 51. Teismas atsisak nagrinti pareiskjo reikalavimus, kuri jis nebuvo pareisks pirmosios instancijos teisme. 52. Galutinmis 2003 m. kovo 7 d., kovo 26 d., gegus 28 d., birelio 10 d., birelio 16 d. bei rugsjo 24 d. nutartimis Vyriausiasis administracinis teismas atmet pareiskjo skundus dl neturtins ir turtins alos dl kalinimo slyg atlyginimo, kurie buvo pateikti pries vairias institucijas, tokias kaip: Kaljim departamentas prie Teisingumo ministerijos, pati Teisingumo ministerija ir Vilniaus 2-j pataisos nam administracija. 2002 m. rugpjcio 16 d. (vert. past.) SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV C. Kiti procesai 53. Pareiskjas daugel kart neskmingai mgino pradti civilin bei baudiamj procesus pries privacius laikrascius ir urnalistus bei kitus privacius asmenis, taip pat valstybs institucijas bei pareignus dl tariamo jo garbs ir orumo eidimo bei privataus gyvenimo apribojimo. Vis dlto jo ieskiniai buvo palikti nenagrinti, nes neatitiko statymini procesini reikalavim, btent: tinkamai suformuluoti pareiskimus, isdstyti reikalavimus lietuvi kalba bei sumokti ymin mokest. Dl si nutarci apeliacine tvarka pareiskjas nesiskund. D. Drausm kalinimo staigoje 54. Pareiskjui jo kalinimo metu buvo paskirtos vairios drausmins nuobaudos. Pasak Vyriausybs, Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime vien kart, t. y. 2000 m. liepos 31 d., jam buvo mnesiui atimta teis apsipirkti parduotuvje ir gauti siuntinius ar perdavimus. Izoliatoriaus � kaljimo direktorius si nuobaud panaikino pries termin. Vilniaus 2uosiuose pataisos namuose laikotarpiu nuo 2000 m. gruodio mn. iki 2002 m. birelio drausmine tvarka pareiskjas buvo baustas 31 kart, dl ko 9 kartus buvo udarytas baudos izoliatori laikotarpiams nuo 5 iki 15 par. Kitais atvejais jam tebuvo taikomi spjimai arba papeikimai. Mintas nuobaudas pareiskjas danai gincijo. Vienu atveju 2002 m. vasario mn. Kaljim departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius panaikino nutarim udaryti pareiskj baudos izoliatori. Vyriausyb tvirtino, kad pareiskjas turjo galimyb skstis kalinimo staigos administracijai bei administraciniams teismams. II. BYLAI REIKSMINGA NACIONALIN TEIS IR PRAKTIKA 55. Remiantis Konstitucijos 21 straipsniu, niekas negali bti kankinamas, patirti nemonisk ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas. 56. Skundiamu laikotarpiu kardomojo kalinimo vykdymo tvark reglamentavo 1996 m. Kardomojo kalinimo statymas (statymas) bei Kardomojo kalinimo viet vidaus tvarkos taisykls (Taisykls), patvirtintos 1996 m. liepos 25 d. Vyriausybs nutarimu Nr. 881, pakeistos 2001 m. rugsjo 7 d. Teisingumo ministro sakymu Nr. 178. statymo 18 straipsnis numat, kad kalinamieji laikomi kardomojo kalinimo viet bendrose, skirtose ne daugiau kaip keturiems asmenims, kamerose, kuriose utikrintos tinkamos slygos. Nustatyta gyvenamojo ploto norma vienam kalinamajam turjo bti ne maesn kaip 3 m�. Si norma 1999 m. buvo padidinta iki 5 m� vienam asmeniui. SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV 57. Laisvs atmimo bausmi vykdym skundiamu laikotarpiu reglamentavo 1971 m. Pataisos darb kodeksas (PDK), keistas 1983 m. bei 2001 m., taip pat 2000 m. Pataisos darb staig vidaus tvarkos taisykls (staig taisykls). PDK 1 straipsnis numat, kad laisvs atmimu nesiekiama daryti fizini kanci arba eminti mogaus orumo. Pagal 77 straipsn kalintiems nuteistiems asmenims turjo bti utikrintos tinkamos slygos. Gyvenamojo ploto norma vienam nuteistajam taip pat turjo bti ne maesn nei 3-5 m� (cf. 56 punktas pirmiau). 58. Higienos, ploto, maitinimo bei medicininius kalinimo reikalavimus nustat Vyriausybs nutarimas Nr. 393, taip pat Sveikatos apsaugos ministro sakymas Nr. 461. kalinimo staig patalpos turjo bti tinkamai sildomos ir vdinamos (turi bti langai), jose privaljo bti utikrintos tinkamos higienos slygos bei palaikoma svara, taciau nebuvo skiriamos rkancij ir nerkancij kameros. Ne reciau kaip vien kart per savait kalintiesiems turjo bti suteikta galimyb pasinaudoti pirtimi, gauti isskalbt patalyn ir apatinius rbus. Vyrams turjo trumpai kirpti plaukus (ne nusiskusti plikai). Kaliniai, atvyk ar perkelti kalinimo staigas (skaitant ir pervedimo kamer tipo patalpas atvejus), buvo paruosiami ,,sanitariskai". Sanitarini patalp grindys turjo bti plaunamos kiekvien dien. Maitinimas buvo nemokamas, maistas turjo atitikti Vyriausybs patvirtintas mitybos normas. 59. Kaliniams buvo nustatytas reimas, kurio jie privaljo laikytis, priesingu atveju jiems galjo bti skiriamos drausmins nuobaudos, atitinkancios nusiengimo sunkum ir pobd. statymo 22 straipsnyje numatytos aiskios kalinamj pareigos laikytis kardomojo kalinimo vietose nustatytos tvarkos, vykdyti teistus administracijos reikalavimus, nebendrauti su asmenimis, laikomais kitose kamerose ir kt. statymo 24 straipsnyje nustat drausmines nuobaudas, kurias galima buvo skirti kalinamiesiems, tokias kaip: spjimas arba papeikimas, budjimas be eils patalpai valyti, atmimas vienam mnesiui teiss pirkti kalinimo vietos parduotuvje ir gauti siuntinius ar perdavimus arba udarymas karcer iki 10 par. PDK 69 straipsnis nuteistiesiems numat panasias drausmines nuobaudas, papildomai buvo numatyti udarymas baudos izoliatori iki 15 par bei perklimas kamer tipo patalpas iki 6 mnesi. Taisykls ir staig taisykls numat kalini informavim apie nusiengim, gynybos galimybes bei apskundim. 60. statymo 15 straipsnis numat kalinamj teis susirasinti, taciau susirasinjimas galjo bti cenzruojamas � siunciami laiskai turjo bti issiunciami per tris paras nuo j teikimo. Kai kurioms valstybs institucijoms (2000 m. isplsta iki vis valstybs institucij), teisingumo ministrui bei Europos mogaus Teisi Teismui adresuoti laiskai negaljo bti cenzruojami ir turjo bti issisti per vien par. Kalinamieji buvo informuojami apie gautus laiskus per tris paras nuo j gavimo, taciau laiskai jiems nebuvo atiduodami. Iki 2001 m. liepos mn. sie laiskai buvo laikomi SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV kalinamj bylose. Apie Teismo sistus laiskus turjo bti pranesama per vien par nuo j gavimo. Nuo 2001 m. liepos mn. nutarim (nutart) dl kalinamojo laisk cenzros priimti galjo tik byl tiriantis pareignas, prokuroras ar teismas (bei laisvs atmimo staigos direktorius nuteistj atvilgiu). PDK 41 straipsnis nustat, kad visa nuteistj korespondencija, isskyrus kelias isimtis, pvz., laiskai siunciami valstybs institucijoms ir Teismui, turi bti cenzruojama. 61. Kalinamj pasimatym teis buvo numatyta statymo 16 straipsnyje, nuteistj � PDK 45 straipsnyje. Pirmj pasimatymai galjo vykti tik byl tiriancio pareigno sutikimu, pasimatym trukm buvo iki dviej valand, pasimatymai buvo stebimi pareign. Nuteistj pasimatymai buvo trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Nuteistiesiems pasimatym periodiskumas buvo nustatomas atsivelgiant jiems taikom reim. Trumpalaikiai pasimatymai turjo vykti pareign akivaizdoje. 62. statymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte buvo numatyta kalinamj teis dalyvauti kardomojo kalinimo vietose atliekamose religinse apeigose. Nuteistiesiems toki teis numat PDK 601 straipsnis. kalinimo staigose turjo teis nekliudomai lankytis vis konfesij dvasininkai. III. BYLAI REIKSMINGI TARPTAUTINIAI DOKUMENTAI 63. Europos komitetas pries kankinim ir kitok iaur, nemonisk ar eminant elges ir baudim (CPT) 2000 m. vasario 14-23 d. inspektavo kelet Lietuvos kalinimo staig, ataskaita buvo paskelbta (CPT/Inf(2001)22). Viena is staig � Lukiski tardymo izoliatorius � kaljimas, kur buvo kalinamas pareiskjas. CPT ataskaitoje izoliatorius � kaljimas vadinamas Vilniaus kaljimu, kuris yra ir kardomojo kalinimo vieta, ir kaljimas. Lukiski tardymo izoliatorius � kaljimas pastatytas 1904 m. miesto centre. Izoliatorius � kaljimas skirtas 1200 asmen, taciau 2000 m. vasario 15 d. jame buvo laikoma 1712 asmen, tarp j 93 moterys bei 21 vyriskos gimins nepilnameciai. Apie du trecdalius asmen buvo kalinamieji, kiti � nuteistieji, 63 is j atlikinjo laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm (CPT ataskaitos � 53). 64. CPT atkreip dmes, inter alia, didel inspektuot kalinimo staig perpildym, ypatingai didel skaici kalinamj, laukianci teisminio nagrinjimo, galimybi lavintis bei dirbti trkum bei nepakankam personalo kiek. Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime kameros buvo apie 8 m� dydio, jose vietoje maksimaliai leistin dviej asmen, buvo laikoma iki sesi asmen. Kamerose nebuvo vietos baldams, isskyrus dviviecius ar triviecius gultus. Kamer tualetai neutikrino privatumo, nebuvo atskirti nuo miegamosios ir valgymo zon, kuriose kalinamieji buvo priversti praleisti 23 valandas per par (ibid, � 70). CPT Ataskaitos 56 punkte pastebjo (akcentai Teismo): SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV ,,kalinimo staig perpildymas kelia susirpinim CPT. Dl kalinimo staig perpildymo patalpos yra ankstos ir nehigieniskos; nuolat trksta privatumo (net naudojantis sanitariniais mazgais), maai laisvalaikio veiklos, nes poreikis virsija turimus personalo ir priemoni isteklius; sveikatos prieiros sistema perkrauta, didja tampa ir smurtas tarp kalini bei kalini ir personalo. CPT inspektuot staig (ypatingai Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo) pavyzdiai aiskiai iliustruoja mintas neigiamas perpildymo pasekmes, kurios visos (tik skirtingo lygio) egzistuoja." 65. Ataskaitos 74 punkte CPT pastebjo, kad: ,,Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime 94 nuteistieji, nuteisti u nesunkius nusikaltimus, vis darbo dien dirbo pagalbinius darbus. Taip pat buvo stengiamasi kaljime laikomus vyriskos lyties nepilnamecius aprpinti veikla. Kitiems nuteistiesiems (tarp j ir nuteistiesiems iki gyvos galvos) nebuvo siloma jokios ne reimins veiklos. Vienintel atsiradusi pakankamai neseniai veikla ne kamerose buvo valandos trukms (2 valand moterims ir sergantiems asmenims) pasivaiksciojimas lauke. Kiemas, naudojamas mintam tikslui, buvo nepakankamo dydio (23 m�), kad kaliniai galt fiziskai issikrauti, be to, jis is esms buvo slogus. <...>" 66. CPT rekomendavo prioriteto tvarka, be kit priemoni: - gyvenamj plot vienam kaliniui padidinti bent iki 4 m�; - kamerose rengti tinkamus sanitarinius mazgus, kurie utikrint didesn privatum; - parengti profesins veiklos ir lavinimo programas; - suteikti galimybes fiziniam lavinimuisi lauke kiekvien dien; - perirti pasimatym suteikimo tvark, kad kaliniai galt palaikyti santykius su seima (kalinamj pasimatymai buvo ypac riboti, tiksliau j beveik nebuvo) bei - atlikti tyrim, ar dl kontrols kalini korespondencija nra per ilgai ulaikoma ir, jeigu reikia, imtis priemoni tokiai situacijai pasalinti, ypac atkreipti dmes, kad sisteminga cenzravimo praktika turi bti panaikinta. 67. CPT paymjo, kad nra medicininio pagrindo atskirti IV infekuotus ar sergancius AIDS kalinius, jeigu jie nesielgia nesaugiai ir neatsakingai. Turi bti imtasi priemoni utikrinti medicinini duomen mintu klausimu konfidencialum. 68. Po pakartotinio Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo inspektavimo 2004 m. vasario 17-24 d. CPT paymjo, kad tebeegzistuoja didelio perpildymo problema (iki sesi kalini buvo laikoma 7 m� kameroje) ir kad kalinimo slygos visame izoliatoriuje � kaljime, nors siek tiek skiriasi skirtingose izoliatoriaus � kaljimo dalyse, vis dar tebra prastos. Mintas slygas sunkino dar ir tai, kad nebuvo asmens higienos reikmen, trko tinkamos aprangos neturtingiems kaliniams, buvo nepakankamai sildoma, patalyn purvina, kaliniai neturjo karsto vandens, negaljo naudotis dusu, prasta ventiliacijos sistema ir kt. Dl kalinamj veiklos program jokio pagerinimo taip pat nepastebta (Ataskaitos CPT/inf (2006)9 �� 69-70). SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV TEIS I. DL KONVENCIJOS 3 STRAIPSNIO PAEIDIMO A. kalinimo slygos 69. Pareiskjas skundsi, kad jo kalinimo slygos Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime bei Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose prilygo nemoniskam eminanciam orum elgesiui, kuris paeidia Konvencijos 3 straipsn, numatant, kad: ,,Niekas negali bti kankinamas, patirti nemonisk ar eminant jo orum elges arba bti taip baudiamas." 70. Pareiskjas tvirtino, kad Vyriausyb, visiskai nepaisydama kalini teisi naudotis teisinmis gynybos priemonmis, nepagrstai siek j apsmeiti. Vyriausyb atsisak pripainti apgailtin Lietuvos kalinimo staig bkl bei kalini nevilt ir bejgiskum pries valdios savival. Jo pareiskimas atspindjo tkstanci Lietuvos kalini padt. 71. Pareiskjas skundsi, kad Vyriausyb iskraip nagrinjamos bylos faktus. Pavyzdiui, net jei kaliniai bt buv maitinami pagal vadinamsias mitybos normas, jie vis tiek bdavo alkani, nes vienam asmeniui buvo skiriama tik 0,83 euro, o faktinis maisto kiekis sumadavo dl to, kad virjai, kurie patys buvo alkani kaliniai, didij dal maisto pavogdavo. Pareiskjas gincijo kalinimo staig patikrinim akt patikimum ir teisingum, nes patikrinimai niekada nebuvo atliekami dalyvaujant asmenims, padavusiems skundus, ar kalini atstovams. 72. Vyriausyb su mintais teiginiais nesutiko, laik juos aiskiai nepagrstais pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Vis pareiskjo kalinimo laik su juo buvo elgiamasi moniskai, jis buvo laikomas patenkinamomis slygomis. Pareiskjas nepateik rodym, kad dl mint slyg ar jam paskirt drausmini nuobaud patyr skausmo ar kanci, virsijanci tas, kurios neisvengiamos esant bet kuriai laisvs atmimo formai. Vyriausyb teig, kad pareiskjas buvo laikomas geresnmis slygomis nei tos, kurias Teismas vertino bylose Valasinas pries Lietuv (no. 44558/98, ECHR 2001-VIII) ir Karalevicius pries Lietuv (no. 53254/99, 2005-04-07). Taigi pareiskjas neturi pagrindo skstis. Mintos slygos jokiu bdu nepasiek tokio iaurumo laipsnio, koks numatytas 3 straipsnyje. 1. Lukiski tardymo izoliatorius � kaljimas 73. Vyriausyb pripaino, jog, kai vienam kalinamajam tekdavo apie 2,86 m� gyvenamojo ploto vietoje teiss aktuose numatyt 5 m� (r. 23 ir 56 SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV punktus pirmiau), kameros buvo perpildytos dl prieasci, nepriklausanci nuo Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo administracijos valios. Taciau tai nebuvo iaurus netinkamas elgesys kaip byloje Kalashnikov pries Rusij (no. 47095/99, � 97, ECHR 2002-VI), kur kaliniai dl nepakankamo lov skaiciaus turjo miegoti pakaitomis. 74. Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime nuolat buvo atliekami patikrinimai ir dezinfekcijos. Nors patikrinim aktuose buvo konstatuoti kamer perpildymai, taciau kit sveikatos apsaugos ar mitybos norm paeidim nepastebta. Dl to buvo konstatuotas visiskas atitikimas mintoms normoms. 2. Vilniaus 2-ieji pataisos namai 75. Vyriausyb neig pareiskjo tvirtinimus dl kalinimo slyg Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, kurias Vyriausyb laik geromis ir atitinkanciomis nacionalinius standartus (r. 39-42 punktus pirmiau). Siuos klausimus issamiai nagrinjo trij instancij vidaus teismai ir konstatavo, kad pareiskjo skundai nepagrsti, nes nebuvo nustatyta nei jokio neteisto veikimo ar neveikimo, nei pareiskjo teisi paeidimo, nei alos (r. 47 ir 50 punktus pirmiau). 3. Drausmins nuobaudos 76. Vyriausybs nuomone, kelet kart pareiskjui skirtos drausmins nuobaudos nebuvo jo persekiojimas ir neprilygo netinkamam elgesiui, kuris paeidia Konvencijos 3 straipsn. Pareiskjas turjo galimyb sksti mintas nuobaudas Kaljim departamentui prie Teisingumo ministerijos, taciau sia galimybe ne visada naudojosi laiku ir tinkama forma (46 ir 54 punktai pirmiau). Taigi minti skundai yra nepriimtini, nes pareiskjas nepanaudojo vidaus teisins gynybos priemoni kaip to reikalauja Konvencijos 35 straipsnio 1 dalis. B. Bendri principai 77. Teismas yra daug kart konstatavs, kad Konvencijos 3 straipsnis tvirtina vien is svarbiausi demokratins visuomens vertybi. Juo beslygiskai draudiamas kankinimas, nemoniskas ar eminantis elgesys arba toks baudimas, nepriklausomai nuo aplinkybi ir nukentjusiojo elgesio (r. Labita v. Italy [GC], no. 26772/95, � 119, ECHR 2000-IV). 78. Teismas taip pat primena, jog pagal suformuot praktik tam, kad netinkamas elgesys patekt Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo srit, jis turi pasiekti minimal iaurumo lyg. Sio minimalaus iaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo vis bylos aplinkybi, toki kaip elgesio trukm, jo fizinis bei psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentjusio lytis, amius bei sveikatos bkl. Be to, sprsdamas, ar elgesys SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV pagal Konvencijos 3 straipsn yra ,,eminantis orum", Teismas atsivelgia tai, ar jo tikslas yra paeminti asmen ir ar tai neigiamai paveik asmen su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bdu. Net ir nesant minto tikslo, negalima galutinai atmesti Konvencijos 3 straipsnio paeidimo galimybs (r. Peers v. Greece, no. 28524/95, �� 67-68, 74, ECHR 2001-III). 79. Teismas nuolat pabria, kad Konvencijos 3 straipsnio paeidimas paprastai susijs su kancia ir paeminimu didesniu u tuos, kuriuos neisvengiamai sukelia teistas elgesys ar bausm. Tokie elementai danai bdingi asmens laisvs atmimo priemonms. Taigi pagal si nuostat valstyb privalo utikrinti, kad asmuo bt kalinamas tokiomis slygomis, kurios suderinamos su pagarba mogaus orumui, ir kad pasirinktos priemons gyvendinimo bdas bei metodas nesukelt nuteistajam tokios kancios ir nepatogumo, kurie pranokt neisvengiam kanci, bding kalinimui, ir kad individo sveikata bei gerov bt tinkamai utikrintos, atsivelgiant faktinius kalinimo reikalavimus (r. Kudla v. Poland [GC], no. 30210/96, �� 92-94, ECHR 2000-XI). C. Nagrinjama byla 1. Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo perpildymas 80. Teismas paymi, kad salys nesutaria dl Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo perpildymo masto gincijamu laikotarpiu. Taciau siuo klausimu Teismas remiasi objektyviomis CPT ataskaitomis (63-68 punktai pirmiau). 81. Pareiskjas tvirtino, kad nuo 2 iki 8 asmen buvo laikomi 9 m� kameroje ir ten visi kaliniai turdavo praleisti didij dienos dal. Vyriausyb teig, kad nagrinjamu laikotarpiu izoliatoriuje � kaljime vienam kalinamajam teko apie 2,86 m� gyvenamojo ploto. Taciau Teismas paymi, kad 2000 m. inspektavimo metu CPT nustat, jog vienam asmeniui tenka maiau gyvenamojo ploto � 1,3 m�, o iki CPT antrojo inspektavimo 2004 m. plotas dar labiau sumajo iki 1,16 m� (64 ir 68 punktai pirmiau). Nors aisku, kad kiekvienas asmuo turjo miegui skirt gult, Teismas pastebi, kad perpildymas buvo lygiai toks pat iaurus, kaip pripaintas netinkamu mintoje byloje Kalashnikov pries Rusij (nuo 0,9 iki 1,9 m�; ibid. � 97). Be to, Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime kamerose buvo atviri tualetai, neutikrinantys pakankamai privatumo. Pareiskjas, kaip kalinamasis, buvo priverstas tokiose ankstose slygose bti apie 23 valandas per par, neturjo galimybs dirbti, mokytis ar lavintis (cf. pirmiau minti sprendimai Karalevicius v. Lithuania, �� 34-41, ir Peers v. Greece, �� 7576). 82. Tiesa, kad dl mint slyg pareiskjas nepatyr jokios akivaizdios traumos. Vis dlto Teismas konstatuoja, kad tokiomis slygomis moniskasis orumas nebuvo gerbiamas, todl tai pakenk SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV pareiskjo fizinei ir dvasinei bklei. Taigi Teismas daro isvad, kad didelis perpildymas ir antisanitarins pareiskjo kalinimo slygos Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime prilygo eminanciam orum elgesiui, kuris paeidia Konvencijos 3 straipsn. 2. Kiti elementai 83. Teismas negali nustatyti tiksli pareiskjo, kaip nuteistojo, kalinimo slyg Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose, taciau paymi, kad bet kuriuo atveju pareiskjas galjo naudotis didesniu plotu nei Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime ir nebuvo udarytas kameroje 23 valandas per par. Jis turjo galimyb judti po sektoriaus teritorij dienos metu ir, jeigu norjo, galjo dirbti (r. 39-42 punktus pirmiau; taip pat cf. pirmiau mint byl Valasinas v. Lithuania, �� 107-111). 84. Dl pareiskjo skund, susijusi ir su kitomis kalinimo slygomis pataisos namuose, kurios toliau nebus nagrinjamos pagal Konvencijos nuostatas, Teismas nustato, kad sie pareiskjo skundai yra nepagrsti ir neatskleidia iauraus netinkamo elgesio, numatyto 3 straipsnyje. Taigi Teismas daro isvad, kad mintas bylos aspektas, remiantis Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalimis, turi bti atmestas kaip aiskiai nepagrstas. II. DL KONVENCIJOS 5 IR 6 STRAIPSNI PAEIDIM A. Dl pareiskjui iskeltos baudiamosios bylos 85. Pareiskjas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dal skundsi, kad jo kardomasis kalinimas buvo neteistas. Be to, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dal pareiskjas tvirtino, kad jo baudiamasis procesas buvo neteisingas, nes, inter alia, rodymai buvo sufabrikuoti, dl ko jis buvo pripaintas kaltu nesant rodym. Jo tvirtinimai taip pat buvo susij su nepakankamu teisiniu atstovavimu, antranki udjimu teisiamojo posdio metu, prokuroro ir byl nagrinjusio teisjo poiriu, gynybos liudytoj tinkamu neapklausimu, nepristatymu apeliacins instancijos teismo posd bei pavirsutinisku apeliacinio ir kasacinio skund nagrinjimu. Pareiskjas tvirtino, kad buvo nuteistas dl savo, kaip Vilniaus baltarusi jaunimo sjungos pirmininko, socialins ir politins veiklos; siuo atvilgiu pareiskjas taip pat rmsi Konvencijos 10 ir 11 straipsniuose numatytomis saviraiskos ir asociacijos laisvmis (r. 105-106 punktus toliau) bei diskriminacijos udraudimu, numatytu 14 straipsnyje (r. 111-113 punktus toliau). 86. Mintiems skundams reiksmingos Konvencijos nuostatos numato: SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV 5 straipsnio 1 dalis ,,1. Kiekvienas asmuo turi teis laisv ir saugum. Niekam laisv negali bti atimta kitaip, kaip siais atvejais, ir statymo nustatyta tvarka: <...> c) kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrstai tariant j padarius nusikaltim ar kai pagrstai manoma, jog btina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padars tok nusikaltim, gali pabgti; <...>" straipsnio 1 dalis ,,Kai yra sprendiamas tam tikro asmens civilinio pobdio teisi ir pareig ar jam pareiksto kokio nors baudiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teis, kad byl per manomai trumpiausi laik viesumo slygomis teisingai isnagrint <...> nepriklausomas ir besaliskas teismas. <...>" 87. Teismas Vyriausybs nepras pateikti savo pastab dl mint skund, nes byloje nebuvo duomen, kad pareiskjo kardomasis kalinimas, paeidiant Konvencijos 5 straipsn, buvo neteistas ar kad nebuvo laikomasi 6 straipsnyje numatyt procedrini garantij. Teismas pastebi, kad pareiskjo skundas dl nepakankamo teisinio atstovavimo buvo nacionalini teism pripaintas nepagrstu (16 punktas pirmiau). Be to, atsivelgiant nagrinjamos bylos aplinkybes ir Lietuvos baudiamojo proceso teisin reglamentavim, nra duomen, kad pareiskjo asmeniskas dalyvavimas bylos nagrinjime apeliacine tvarka, kur j atstovavo advokatas, kelt koki klausim pagal Konvencijos 6 straipsn, nes pirmosios instancijos teismas issamiai isnagrinjo reiksmingus klausimus (r., tarp kit saltini, Hermi v. Italy [GC], no. 18114/02, �� 60-67, 88, ETT 2006-...). 88. Taigi Teismas daro isvad, kad si pareiskimo dalis pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta. B. Dl pareiskjo pradto administracinio proceso 89. Remdamasis Konvencijos 6 straipsniu, pareiskjas skundsi, kad administraciniai teismai nenustat reiksming fakt ir teisiskai aiskiai nepasisak dl jo skund, susijusi su kalinimo slygomis. Teismai pareiskjo reikalavimus atmet neaiskia ir apibendrinta forma. Jie tariamai buvo neteisingi dl, inter alia, saliskumo, teisins ir vertimo pagalbos trkumo, pernelyg ilgo proceso, liudytoj apklaus, netinkamo pasisakymo dl pareiskjo skund ir vertimo rus kalb paslaug, ypac teism sprendim vertim, nesuteikimo. 90. Vyriausyb siuos skundus gincijo ir teig, kad 6 straipsnis mintam procesui netaikomas, o jeigu ir taikomas, tai vis jo reikalavim buvo laikomasi. SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV 91. Teismas isnagrinjo bylos faktus ir konstatuoja, kad, net jeigu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis bt taikoma civilinio pobdio teisi ir pareig aspektu, byloje nra rodym, kad pareiskjui nebuvo suteikta tinkama galimyb skstis teismui ir gincyti administracijos argumentus. Teismas apgailestauja, kad vidaus teism sprendim motyvai yra neaisks. Detalesn analiz ir paaiskinimai bt padj pareiskjui suprasti jo teisin padt. Vis dlto Teismas, atsivelgdamas gincijamu vidaus teisje nustatytus apribojimus, nenustat rodym, patvirtinanci nacionalini teism sprendim savavaliskum (cf., pvz., 96 punktas toliau). Todl si pareiskimo dalis turi bti atmesta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis kaip aiskiai nepagrsta. III. DL KONVENCIJOS 8 STRAIPSNIO PAEIDIMO A. Susirasinjimo cenzra 92. Pareiskjas skundsi, kad kalinimo staigos administracija, paeisdama Konvencijos 8 straipsn, cenzravo jo susirasinjim; 8 straipsnis, kiek tai reiksminga, numato: ,,1. Kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir seimos gyvenimas, bsto nelieciamyb ir susirasinjimo slaptumas. 2. Valstybs institucijos neturi teiss apriboti naudojimosi siomis teismis, isskyrus statym nustatytus atvejus ir kai tai btina demokratinje visuomenje <...> siekiant ukirsti keli viesosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, taip pat btina moni sveikatai ar moralei arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti." 93. Vyriausyb pripaino, kad bylai reiksmingu metu dalis pareiskjo konfidencialaus susirasinjimo pagal vidaus teis (Kardomojo kalinimo statymo 15 straipsn ir Pataisos darb kodekso 41 straipsn; 60 punktas pirmiau) buvo ribojama. Taciau tokie ribojimai buvo suderinami su Konvencijos 8 straipsniu (cf. mintos bylos Peers v. Greece; Valasinas v. Lithuania; Puzinas v. Lithuania, no. 44800/98, 2002-03-14). Vis dlto pareiskjo susirasinjimas su Teismu bei valstybs institucijomis, skaitant ir nacionalinius teismus, nebuvo cenzruojamas. Be to, pareiskjas, sksdamasis dl korespondencijos issiuntimo ir perdavimo jam vlavimo, vidaus teismams nepateik duomen apie mintus laiskus. Taciau isnagrinjus reiksmingus kalinimo staig duomenis buvo nustatyta, jog pareiskjo korespondencija buvo issiunciama laiku pagal teiss akt reikalavimus. Todl Vyriausyb padar isvad, kad pareiskjo skundas buvo abstraktaus pobdio. 94. Teismas pastebi, kad nagrinjamu laikotarpiu kalini susirasinjimas, isskyrus laiskus valstybs institucijoms ir Teismui, buvo sistemingai cenzruojamas. Be to, gaunama ir siunciama korespondencija SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV buvo ulaikoma, o kaliniai gaut laisk negaldavo pasilikti (cf. CPT ataskaita, 66 punktas pirmiau, taip pat 60 punktas). Atsivelgiant tai, ypac, jog rodos, kad pareiskjas ras labai daug, laikytina, kad pagal Konvencijos 8 straipsn buvo nuolatinis pareiskjo susirasinjimo ribojimas. Todl Teismas konstatuoja, kad sis pareiskjo skundo aspektas negali bti atmestas kaip abstraktus. Priesingai, atrodo, kad pareiskjo susirasinjimo ribojimas is ties buvo labai platus. Atsivelgiant tai, kad nenustatyta joki nepriimtinumo pagrind, skundas turi bti paskelbtas priimtinu. 95. Toks susirasinjimo ribojimas nepaeist Konvencijos, jeigu bt ,,statym nustatytas", juo btu siekiama vieno ar keleto teist tiksl, numatyt 8 straipsnio 2 dalyje, ir jis galt bti laikomas ,,btina demokratinje visuomenje" priemone. 96. Teismas primena, kad kelet kart jau yra kritikavs bylai reiksmingas Lietuvos teiss akt nuostatas, ypac dl nepakankamai apibrtos ,,cenzros" svokos, dl ko keletoje byl buvo pripaintas institucij piktnaudiavimas placiu kalini susirasinjimo tikrinimu bei sulaikymu (r. Jankauskas v. Lithuania, no. 59304/00, �� 19-23, 2005-0224; mint byl Puzinas v. Lithuania, �� 18-22; Ciapas v. Lithuania, no. 4902/02, �� 24-26, 2006-11-14). Teismas paymi, kad mintoje Puzino byloje (� 21) konstatavo, kad kalini susirasinjimo cenzra turjo bent teorin teisin pagrind � Pataisos darb kodekso 41 straipsn, ir ja buvo siekiama teisto tikslo � ,,ukirsti keli viesosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams". Taciau Teismas, isnagrinjs si byl, pastebi, kad vidaus teisje bei jos taikymo praktikoje nra nustatyta aiski kriterij, kurie pateisint visa apimancios cenzros sistemos egzistavim. Kitaip tariant, vidaus teis ir praktika nenumato issami ir aiski administracijos diskrecijos rib mintoje srityje. Dl to kaliniai tokie, kaip pareiskjas, negaljo numatyti, k is j gaunamos ar siunciamos korespondencijos cenzruotojas gali sulaikyti ar ulaikyti (cf. e.g. Tan v. Turkey, no. 9460/03, � 20-26, 2007-07-03). Tad iskyla statymo kokybs klausimas (cf. mutatis mutandis, Liu v. Russia, no. 42086/05, � 56, 2007-12-06). Dl to galima daryti isvad, kad netinkama su mintu klausimu susijusi vidaus teiss bei praktikos kokyb savaime paeid Konvencijos 8 straipsn. 97. Taciau Teismas konstatuoja, kad net laikant, jog pareiskjo susirasinjimo cenzra buvo nustatyta statym bei ja buvo siekiama teisto Konvencijoje numatyto tikslo, Vyriausyb nepakankamai rod, kad minta plati pareiskjo susirasinjimo kontrol buvo ,,btina demokratinje visuomenje". 98. Todl buvo paeistas Konvencijos 8 straipsnis. B. Pasimatymai su giminaiciais 99. Pareiskjas taip pat skundsi, kad kalinimo staigos administracija atsisak suteikti pasimatymus su partnere ir giminaiciais, isskyrus tris SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV trumpalaikius pasimatymus Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose. Pareiskjas rmsi teise privataus ir seimos gyvenimo gerbim, numatyt pirmiau mintame Konvencijos 8 straipsnyje. 100. Vyriausyb paymjo, kad pareiskjas turjo teis mintus pasimatymus, taciau jam bnant Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime dl pasimatym niekas nesikreip. Po pareiskjo nuteisimo, Vilniaus 2uosiuose pataisos namuose neturta informacijos apie jo artimus giminaicius, vis dlto pareiskj keletas asmen aplank. Todl mintas pareiskjo skundas administraciniams teismams dl pasimatym Vilniaus 2uosiuose pataisos namuose buvo atmestas kaip nepagrstas. Atsivelgdama tai, Vyriausyb tvirtino, kad minta skundo dalis yra aiskiai nepagrsta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 dal. Be to, analogisko skundo dl Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo pareiskjas nebuvo pateiks. Todl sis aspektas, Vyriausybs manymu, yra nepriimtinas, nes nepanaudotos visos valstybs vidaus teisins gynybos priemons. 101. Teismas paymi, kad, nepaisant valstybs vidaus teisins gynybos priemoni pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal panaudojimo klausimo, pareiskjas nerod, kad jam nebuvo suteikti pasimatymai su giminaiciais. Todl si pareiskimo dalis pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis turi bti atmesta kaip aiskiai nepagrsta. IV. DL KONVENCIJOS 9 STRAIPSNIO PAEIDIMO 102. Pareiskjas skundsi, kad, paeidiant Konvencijos 9 straipsn, pagal jo prasymus kalinimo staigose jam nebuvo leista susitikti su sventiku. 103. Vyriausyb gincijo, kad pareiskjo skundas yra abstraktaus pobdio, nes pareiskjas nenurod, kada tiksliai jam buvo neleista susitikti, o staciatiki sventikai laisvai lanksi ir laik misias abiejose kalinimo staigose. Dl to panass pareiskjo skundai administraciniuose teismuose buvo atmesti kaip nepagrsti. Vyriausyb dar kart rmsi Konvencijos 35 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis. 104. Teismas taip pat konstatuoja, kad pareiskjo skundas visiskai nepagrstas, todl atmeta s skund pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis kaip aiskiai nepagrst. V. DL KONVENCIJOS 10, 11 IR 17 STRAIPSNI BEI 1 PROTOKOLO 1 IR 2 STRAIPSNI PAEIDIM 105. Be skundo, kad pareiskjas buvo nuteistas dl savo veiklos Baltarusi jaunimo sjungoje (85 punktas in fine pirmiau), pareiskjas taip pat skundsi, kad kalinimo staigose jam nebuvo duodama laikrasci ir knyg, taip pat informacijos apie kalinimo slygas. Be to, pareiskjas tvirtino, jog udarytas baudos izoliatori Vilniaus 2-uosiuose pataisos SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV namuose negaljo dalyvauti jokioje socialinje ar lavinimosi veikloje. Dl pirmojo skundo pareiskjas rmsi Konvencijos 10 straipsniu, kuris su tam tikrais apribojimais, tokiais kaip kelio ukirtimas viesosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, garantuoja saviraiskos ir informacijos laisv. Dl antrojo skundo pareiskjas rmsi asociacijos laisve, numatyta (taip pat su tam tikrai apribojimais tokiais, kaip kelio ukirtimas viesosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams) Konvencijos 11 straipsnyje, bei teise moksl, numatyt 1 Protokolo 2 straipsnyje. Jis taip pat tvirtino, kad buvo piktnaudiaujama Konvencijos teismis, kaip numatyta 17 straipsnyje, bei pagal 1 Protokolo 1 straipsn buvo paeistos jo nuosavybs teiss. 106. Vis dlto Teismas konstatuoja, kad pareiskjas nepagrind savo skund. Teismas paymi, kad, anot Vyriausybs, pareiskjas gaudavo ir galjo skaityti laikrascius ir kita skaitymui skirta mediaga (r. 28, 39 ir 41 punktus pirmiau). Be to, Teismo nuomone, vien kalinio socialins ir lavinimosi veiklos apribojimas, kaip trumpalaiks drausmins nuobaudos dalis, nesant kit element, nepaneigia Konvencijoje numatyt teisi. Todl si pareiskimo dal Teismas atmeta pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis kaip aiskiai nepagrst. VI. DL KONVENCIJOS 13 STRAIPSNIO PAEIDIMO 107. Pirmame pareiskime pareiskjas teig, kad dl skundo, jog teismai atsisak nagrinti jo skundus dl Vilniaus 2-uosiuose pataisos namuose paskirtos drausmins nuobaudos � papeikimo, jis neturjo jokios veiksmingos teisins gynybos priemons (dl sio klausimo buvo remiamasi ir Konvencijos 6 straipsniu). Be to, pareiskjas skundsi, kad vidaus teismai nenagrinjo jo ieskini pries tam tikrus privacius laikrascius, urnalistus, policij bei kitas valstybs institucijas. 108. Mint skundo aspekt pareiskjas ispltojo 2005 m. gruodio 3 d. pastabose dl pareiskimo priimtinumo bei esms, teigdamas, kad Lietuvos teisje nra tvirtinta veiksming teisins gynybos priemoni koncepcija, nes asmenys, tokie kaip jis, yra priklausomi nuo valstybs valios (cf. Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, ECHR 2000-X). Pareiskjas tvirtino, kad kiek galjo be teisinio atstovavimo, pasinaudojo visomis gynybos priemonmis. 109. Konvencijos 13 straipsnis numato: ,,Kiekvienas, kurio teiss ir laisvs, pripaintos <...> Konvencijoje, yra paeistos, turi teis pasinaudoti veiksminga teisins gynybos priemone kreipdamasis valstybs institucij nepriklausomai nuo to, ar t paeidim asmenys padar eidami savo oficialias pareigas." 110. Siuo klausimu Teismas nagrins tik pradinius pareiskjo skundus, nes papildyti skundai buvo pateikti prajus sesi mnesi terminui, numatytam Konvencijos 35 straipsnio 1 dalyje. Visgi dl pirmojo aspekto Teismas primena, kad nepras Vyriausybs siuo klausimu pateikti pastab, SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV nes byloje nebuvo duomen, rodanci Konvencijos 13 straipsnio paeidim. Pareiskjas neabejotinai galjo naudotis veiksmingomis teisins gynybos priemonmis ir is tikrj jomis atkakliai naudojosi kur galjo, kad dl savo skund ir pareiskim skaiciaus bei apimties net tapdavo kyrus. Todl Teismas daro isvad, kad byloje nra duomen, jog Konvencijos 13 straipsnis buvo paeistas, ir kad mintas skundas turi taip pat bti atmestas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis kaip aiskiai nepagrstas. VII. DL KONVENCIJOS 14 STRAIPSNIO PAEIDIMO 111. Remdamasis Konvencijos 14 straipsniu, pareiskjas skundsi, kad kalinimo staigose ir vidaus teismuose buvo diskriminuojamas dl kalbos (kaip rusakalbis), etnins kilms, turtins padties ir kalinio statuso. Pastabose pareiskjas akcentavo tariam diskriminacij dl kalbos. Pareiskjas tvirtino, jog, nepaisant to, kad rus kalba buvo vis suprantama, jis negaljo gauti dokument, susijusi su kalini teismis ir pareigomis, vertim bei paaiskinim apie juos. 112. Konvencijos 14 straipsnis numato: ,,Naudojimasis <...> Konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais." 113. Vis dlto Teismas ir vl konstatuoja, kad pareiskjo skundas neturi pagrindo. Nepaisant tariam finansini ir kalbos nepatogum, pareiskjas sugebjo pateikti skundus, o svarbiausiais klausimais jam buvo suteikta papildoma pagalba, pavyzdiui, vertimo (r. 13, 35 ir 47 punktus pirmiau). Teismas daro isvad, kad byloje nra duomen apie pareiskjo diskriminacij. Todl panasiai kaip ir anksciau sis skundas turi bti atmestas pagal Konvencijos 35 straipsnio 3 ir 4 dalis kaip aiskiai nepagrstas. VIII. KONVENCIJOS 41 STRAIPSNIO TAIKYMAS 114. Konvencijos 41 straipsnis numato: ,,Jeigu Teismas nustato Konvencijos ar jos protokol paeidim ir jeigu Aukstosios Susitarianciosios Salies statymai leidia tik is dalies atlyginti paeidimu padaryt al, tai prireikus Teismas gali priteisti nukentjusiajai saliai teising atlyginim." A. ala, kastai ir islaidos 115. Pareiskjas pras priteisti du milijonus eur teisingo atlyginimo ir 721,88 lit (apie 209 eurus) bylinjimosi kastams atlyginti bei kompensuoti pasto islaidas, kuri dyd pasil patikrinti Teismui, nes turi pareiskjo korespondencijos kopijas. SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV 116. Vyriausyb tvirtino, kad teisingo atlyginimo reikalavimas yra nepriimtinas. Bet kokia turtin kompensacija turi bti prieastiniu rysiu susijusi su Teismo nustatytu paeidimu. Be to, pareiskjo neturtins alos reikalavimas yra visiskai nepagrstas, o reikalaujama suma per didel. Nesant rodym, jog pareiskjas nukentjo fiziskai ar dvasiskai, pats paeidimo konstatavimas savaime bt pakankamas teisingas atlyginimas. Dar Vyriausyb tvirtino, kad pareiskjo reikalavimas atlyginti bylinjimosi kastus taip pat yra nepagrstas. 117. Teismas primena, kad nustat Konvencijos 3 ir 8 straipsni paeidimus. Taciau Teismas nemano, kad pareiskjas gali reikalauti teisingo atlyginimo u patirt turtin al. Vis dlto Teismas sitikins, kad pareiskjas dl nepriimtin kalinimo slyg Lukiski tardymo izoliatoriuje � kaljime patyr tam tikr neturtin al, kurios, vien konstatuojant paeidim, negalima kompensuoti (r. 82 punkt pirmiau). Taigi, vertindamas teisingumo pagrindais, Teismas priteisia pareiskjui 5000 eur. 118. Dl bylinjimosi kast Teismas paymi, kad pareiskjas Teisme nebuvo atstovaujamas, taciau vis tiek patyr pasto ir panasi islaid. Sprsdamas teisingumo pagrindais, Teismas siuo pagrindu priteisia pareiskjui 500 eur. B. Palkanos nevykdant sipareigojim 119. Teismas mano, kad palkanos nevykdant sipareigojim turi bti skaiciuojamos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus. DL SI PRIEASCI TEISMAS VIENBALSIAI 1. Skelbia priimtinais pareiskjo skundus dl didelio Lukiski tardymo izoliatoriaus � kaljimo perpildymo bei pareiskjo susirasinjimo cenzros, o likusi pareiskimo dal nepriimtina; 2. Nustato, kad buvo paeistas Konvencijos 3 straipsnis; 3. Nustato, kad buvo paeistas Konvencijos 8 straipsnis; 4. Nustato: a) kad per tris mnesius nuo tos dienos, kai sprendimas taps galutiniu pagal Konvencijos 44 straipsnio 2 dal, valstyb atsakov turi sumokti pareiskjui sias sumas: i) 5000 (penkis tkstancius) eur neturtinei alai atlyginti bei bet kokius mokescius, kurie gali bti taikomi, ir SPRENDIMAS byloje SAVENKOVAS pries LIETUV ii) 500 (penkis simtus) eur bylinjimosi kastams ir islaidoms atlyginti bei bet kokius mokescius, kurie gali bti taikomi pareiskjui; b) kad nuo minto trij mnesio termino pasibaigimo iki sprendimo vykdymo per pareigojim nevykdymo laik nuo mintos sumos turs bti mokamos paprastosios palkanos pagal ribin Europos centrinio banko skolinimo norm, pridedant tris procentus; 5. Atmeta kitus pareiskjo reikalavimus dl teisingo atlyginimo. Surasyta angl kalba ir paskelbta rastu 2008 m. lapkricio 18 d. vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisykls 2 ir 3 dalimis. Sally Doll� Kancler Fran�oise Tulkens Pirminink